Geresnį gyvenimą Lietuvoje mato vis daugiau žmonių

Lietuvos gyventojai pernai jautėsi laimingiausi per pastaruosius šešerius metus, tačiau savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Taip teigė „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologas Gintaras Chomentauskas, apibendrinęs nuo 2008 atliekamų apklausų rezultatus.

skraidanti-masina

Leonardo da Vinci skraidymo įrenginys

2013-ųjų atlikta reprezentatyvi apklausa, skirta šalies gyventojų emocinės būsenos stebėsenai, pirmą kartą užfiksavo teigiamus pokyčius.

Šios išvados apie šalies gyventojų emocinės būklės gerėjimą buvo padarytos lyginant 2008-2013 metų reprezentatyvių apklausų rezultatus.

Dar vienas sociologinis tyrimas patvirtino, kad psichologų užfiksuota tendencija nėra atsitiktinė. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad labiausiai pagerėjo šalies politinės – ekonominės situacijos vertinimas.

Pokyčiai atitiko gyventojų norus

– Kaip buvo atliekama apklausa? Kokio amžiaus gyventojai joje dalyvavo? – pasiteiravau G.Chomentausko.

– Sudarant reprezentatyvią apklausą, apklausiama daugiau nei 1000 asmenų 15-75 metų – pagal amžių, lytį ir kitus socialinius – demografinius rodiklius jie atitinka Lietuvos gyventojų sudėtį. O 2013-ųjų apklausa vyko lapkričio mėnesį, todėl galime sakyti, kad duomenys yra patys naujausi. Džiugu pripažinti, kad pernai labai pagerėjo Lietuvos situacijos vertinimas.

– Kuo remdamiesi padarėte tokią išvadą?

– Į klausimą „Ar jūsų nuomone, politinė situacija Lietuvoje šiemet palyginti su pernai…“, atsakiusiųjų „pagerėjo“ skaičius lyginant su 2012 metais, padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 4,8 proc. iki 15,2 proc.

2013-aisiais daugiau šalies gyventojų teigiamai vertino ekonominę situaciją. Į klausimą „Ar jūsų nuomone, ekonominė situacija Lietuvoje šiemet palyginti su pernai….“, atsakiusiųjų pagerėjo“ skaičius per metus padidėjo nuo 14,5 iki 22,3 proc.

Į klausimą „Vykstantys politiniai – ekonominiai pokyčiai Lietuvoje….“, atsakančių „greičiau atitinka mano norus“ arba „visiškai atitinka mano norus“, padaugėjo nuo 11,1 iki 18,6 proc.

Išaugo valdžios institucijų autoritetas

– Kur slypi tokio optimizmo šaknys?

– Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo 2008-ųjų, kai pasaulyje prasidėjo krizė, iki šiol tokio ryškaus pokyčio dar nebuvo.

Šis subjektyvi gyventojų nuomonė sietina su keliais pagrindiniais veiksniais: objektyviai pagerėjusia ekonomine situacija, ir, matyt, su tuo, kad dabartinė valdžia ieškojo mažiau priešų ir konstruktyviau žvelgė į problemų

Pasikeitęs, ramesnis, pozityvesnis tonas rado visuomenės palaikymą ir padidino jos pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. 2010 metais į klausimą „Valdžia, reikalui esant, man padės“ teigiamai atsakė vos 13,8 proc., o 2013 m. pabaigoje – 29,9 proc. Skaičiuokime, vos per trejus pastaruosius metus pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis išaugo 16 proc.

Tai džiuginanti tendencija, nes pasitikėjimas valdžia yra glaudžiai susijęs su emociniais ryšiais, kurie suartina visuomenės narius.

Mažiau jaunuolių kraunasi lagaminus

– Ar jaunimas vis dar pasiryžęs emigruoti?

– Į klausimą „Jei turėtumėte galimybę išvykti dirbti pagal specialybę į išsivysčiusią šalį (pvz. Vakarų Europą, JAV, ar kitą šalį“ atsakiusiųjų „tikriausiai išvykčiau iš Lietuvos“ arba „Tikrai išvykčiau iš Lietuvos“ sumažėjo nuo 52,9 proc. iki 45 proc. – net 8 procentais.

Žydrieji ekranai – „be verkšlenančiųjų“

– Kas dar galėjo sušildyti emocinį klimatą?

– Prie bendro emocinio klimato gerėjimo galėjo prisidėti taip pat šalies žiniasklaida: iš televizijos programų traukiasi įvairaus plauko „sąmokslų teorijų“ ir „verkšlenančios“ laidos, užleisdamos vietą laidoms, kuriose ieškoma jaunų talentų, kuriose kuriama pozityvi nuotaika.

– Sovietiniais laikais daug lietuvių suvokė save kaip „prarastąją kartą“. Ką rodo pernai atlikta emocinės stebėsenos tyrimas? Ar daugėja laimingųjų?

– 2013-ųjų apklausa nustatė, kad lietuvių, į klausimą „Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar jūs galite teigti, kad esate … “, atsakančių, kad yra „gana laimingi“ arba „labai laimingi“ per metus padaugėjo nuo 65,2 proc. iki 72,1 proc.

Atrodo, kad geresniam emociniam klimatui formuotis daro didelę įtaką taip pat ryžtingesnė ir pozityvesnė naujoji karta karta – padaugėjo žmonių, daugiau prisiimančių atsakomybę už savo ateitį.

Į klausimą „Tai kas vyks su manimi ateityje daugiausiai priklauso nuo manęs“, atsakiusiųjų „taip“ arba „Tikrai taip“ padaugėjo nuo 72,2 proc. iki 79,8 proc.

Susvetimėjimo ledai dar neištirpę

– Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai išlipo iš „emocinės duobės“, pažymėtos rekordiniu suicidų skaičiumi?

– Pokyčiai geri, tačiau neapima visuomenės emocinio gerbūvio taip plačiai kaip norėtųsi. Sakykime, visuomenės narių susvetimėjimo (anomijos) , o taip pat ir ketinimo nusižudyti (suicidinės ideacijos) rodikliai (jie skaičiuojami, jungiant į vieną kelis klausimų skalės atsakymus) yra panašūs, 2013-siais jie buvo net šiek tiek blogesni nei anksčiau.

Savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Kaip ir didesnio pasitikėjimo vieni kitais – net 81,3 proc. gyventojų teigiamai atsakė į klausimą „Šiais laikais žmogus tikrai nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti“.

Piliečių emocinė būsena – nepaprastai svarbus veiksnys lemiantis piliečių sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Tai teikia vilčių, kad 2014-ieji Lietuvai bus geri.

Šaltinis: lrytas.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.