fbpx

Geštalto psichologija
0 (0)

Geštaltpsichologija (vok. Gestalt – „pavidalas“, „forma“, „figūra“ + psichologija) – psichologijos kryptis, kuri visus psichinius procesus laiko vientisais ir kokybiškai savitais (žiūr. žodyne).

Pirmasis oficialus tyrimas („Eksperimentinis tariamo judėjimo tyrimas”), kuriame buvo įvesti geštaltinės psichologijos mokyklos pagrindai, pasirodė 1912 metais. Jo autorių, Max Wertheimer (1880-1943), Kurt Koffka (1886-1941) ir Wolfgang Köhler (1887-1967), dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui.

Christian von Ehrenfels (1859-1932), vienas iš geštalto pradininkų, 20 amžiaus pradžioje pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Kurį laiką geštaltinės pakraipos psichologai pagrinde tyrinėjo fiziologinius ir psichologinius suvokimo mechanizmus, taip pat organizmo santykius su jį supančia aplinka. Vėliau pradėjo tyrinėti atmintį, mąstymą, ekspresiją ir galiausiai visą asmenį kaip visumą.

1927 metais Bluma Wulfovna Zeigarnik (1901–1988) paskelbė savo tyrimų rezultatus apie nepatenkintus poreikius ir per anksti nutrauktą veiklą. Kai žmogus imasi užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta pabaigus užduotį. Per anksti nutraukus užduotį atsiranda įtampa dėl „neužbaigto geštalto“. Psichikos spaudimas dėl neužbaigto darbo pakelia dabartinės veiklos efektyvumą (pavyzdžiui, neužbaigtumo atveju atsiminimo laipsnis yra du kartus didesnis nei užbaigimo atveju, kadangi darbo užbaigtumas lemia pamiršimą – padarei ir užmiršai). Tokia „Zeigarnik efekto“ prasmė, plačiai naudojama pedagogikoje ir reklamoje (principas „laukite tęsinio”). Tačiau nuolatinė psichinė įtampa po kurio laiko sukelia chronišką įtampą, kurioje Friedrich (Frederick) Salomon Perls (1893–1970) mato neurozės šaltinį.

Kiekvienas geštaltas, kiekvienas poreikis, siekia būti išbaigtas kiek galima geriau pagal esamo lauko sąlygas. Kai šis natūralus poreikių ir norų patenkinimo procesas sutrinka dėl asmeninio neadekvataus elgesio arba nepalankių lauko sąlygų (pavyzdžiui, noriu gerti, tačiau nėra gėrimo, noriu būti su man svarbiu žmogumi, tačiau jo nėra šalia), žmogus kenčia tol kol noras ar poreikis egzistuoja ir yra nepatenkinamas.

Esminis geštaltpsichologijos mokyklos atradimas, kad žmogus suvokia aplinką kaip vieningą bei prasmingą. Žmogus reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t.y., žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis. Pagrindinė psichikos ypatybė – tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (nuo “gestalt” (vok.) – pavidalas, forma). Formai būdingas užbaigtumas, struktūra. Pagal šią teoriją, žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Sujungimas vyksta remiantis įvairiomis taisyklėmis: trūkstamų dalių papildymu, panašių daiktų grupavimu, vienų daiktų priskyrimu kitiems, simetrija ir t. t. Pavyzdžiui, iš trūkinėjančių linijų sudarytas kvadratas ar apskritimas suvokiamas kaip vientisa uždara figūra, atskiri garsai suvokiami kaip melodija ir pan.

Suvokimo procese išryškėja figūra ir fonas. Tai, į ką nukreiptas dėmesys yra figūra, o fonas yra kontekstas, kuriame pasirodo figūra. Suvokimo procese nuolat vienas objektas atsiduria dėmesio centre, vėliau jis tampa fonu, o kitas objektas – figūra. Toks procesas yra natūralus bei nenutrūkstamas. Figūros ir fono kaitos natūralaus proceso sutrikimas skatina nebaigtų geštaltų atsiradimą.

Tik aiškus, dabar dominuojančios figūros, atskyrimas leidžia patenkinti žmogui savo poreikius, o jo vėlesnis išnykimas (arba trauktis) atlaisvina naujoms fizinėms ar protinėms veikloms. Tuo tarpu neužbaigti geštaltai yra įtampos šaltinis, ir tik juos „uždarius“ įtampa redukuojama. Šis fenomenas yra geštaltpsichoterapijos esmė: psichoterapeutas padeda klientui įsisąmoninti patyrimą su nebaigtu geštaltu bei jį užbaigti, taip išlaisvinant energiją naujiems geštaltams susidaryti.

Geštalitistai atliko daug laboratorinių tyrimų apie subjektyvų,sąmoningą bei pasąmoningą, figūros ir fono suvokimą bei pasirinkimą. Šie du klasikiniai paveikslai, vaizduoja kaip jiems galima suteikti skirtingas prasmes – žmogus gali matyti baltą vazą juodame fone arba du juodus profilius baltame fone, jauna merginą, arba senyvą moterį.

Tai paaiškina, kad stebimas fenomenas pats savaime nėra objektyvi realybė, reikšmę jam suteikia pats žmogus. Suvokimas priklauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių, kurių santykinė įtaka gali keistis. Buvo nustatyta, kad suvokiamas objekto vaizdas priklauso nuo subjekto poreikių ir, priešingai, subjekto poreikiai priklauso nuo objekto vaizdo. Pavyzdžiui, ištroškęs žmogus akimirksniu išskirs vandens šaltinį sudėtingo peizažo fone, tuo tarpu šaltinio vaizdas iššauks jo troškulį.

Kurt Lewin (1890-1947) studijuodamas žmogaus ir jį supančios socialinės aplinkos tarpusavio priklausomybę, geštalto teorijos principus, ekstrapoliavo į bendrą psichikos lauko teoriją. Jis kėlė klausimą, kaip žmogaus elgesį nulemia lauko struktūra, arba energijos konfigūracija lauke. K. Lewino nuomone, laukas – tai ypatinga žmogaus psichologinės realybės reprezentacija. Jo požiūriu, pasąmonė yra tai, kas šiuo momentu nėra figūra, nėra aiškiai įsisąmoninta.

Geštaltpsichologija tai kryptis, kuri ypač akcentuoja psichinių reikšmių, pirmiausiai jutimo ir suvokimo, visybiškumą. Geštaltpsichologija produktyviai išplėtojo holizmą – visybiškumo, visetiškumo idėją, nustatė aibę suvokimo dėsnių ir savybių, kurie tapo visos psichologijos, visų jos krypčių nuosavybe. Taip pat ji suteikė geštalto terapijai ne tik pavadinimą, bet ir svarbiausius – visybės, integracijos – principus.

Parengė: Psichologė Elžbieta Malūnavičienė
tel.: +37060449996, el. paštas: elzbieta.malunaviciene@gmail.com

Naudoti šaltiniai:
1. Köhler W. Geštalpsichologija. Pažintis su šiuokaikinės psichologijos sąvokomis, Vilnius, VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2005.
2. Lepeškienė, V. Geštaltinės psichoterapijos teorija ir praktika, Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
3. Гингер С., Гингер А. Гештальт — терапия контакта, Специальная Литература, 1999.
4. http://www.loravita.lt/straipsniai/str_psichiatras-psichoterapeutas-psichologas-psichoterapija-individualios-psichoterapijos-rusys.shtml
5. http://zodynai.igloro.info/z/ge%C5%A1taltpsichologija/

 

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.