Geštalto terapija ir mindfulness

0
Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas / fotoplunksna.lt

Sąmoningumas yra patyrimo forma, kuris plačiąja prasme gali būti apibrėžiamas kaip ryšio jautimas su savo egzistavimu, su tuo, kas yra <…> sąmoningas žmogus žino, ką jis daro, kaip jis tai daro, kad jis turi pasirinkimo alternatyvas ir kad jis pasirenka būti tokiu, koks yra (G. Yontef).

Kas yra geštalto terapija ir kas yra bendra tarp geštalto terapijos ir mindfulness? Tie, kas yra kažką girdėję apie geštalto terapiją, paprastai žino šios krypties išskirtinį dėmesį čia ir dabar momentui. Šiuolaikinė geštalto terapija yra humanistinė ir holistinė psichoterapijos kryptis, tyrinėjanti santykius su kitais ir su savimi, siekia juose autentiškumo, nuoširdumo. Pagrindinis jos tikslas yra sąmoningumo didinimas – to, ką jaučiame, galvojame, kaip elgiamės, kas vyksta mūsų kūne, kokią informaciją gauname per pojūčius, kokie esame santykyje su kitais žmonėmis. Terapeutas taip pat padeda žmogui pamatyti, kaip jis nutraukia kontaktą su aplinka, kaip užkerta kelią savo norų ir poreikių patenkinimui.

Taigi, geštalto terapija ir mindfulness yra artimos ir panašios tuo, kad abiejų tikslas yra didinti sąmoningumą, priimti išgyvenamą patirtį jos nevertinant, neteisiant. O pagrindinis ir pats akivaizdžiausias skirtumas tarp jų, žinoma, yra tai, kad terapijoje dalyvauja dviese – terapeutas ir klientas, tarp jų vyksta dialogas, tuo tarpu mindfulness praktika užsiimama ir kylantys išgyvenimai stebimi vienumoje.

Kaip didinamas sąmoningumas terapijoje? Šiuo atveju terapeutas padeda klientui užduodamas klausimus, nukreiptus į išgyvenimus čia ir dabar: ką jauti dabar, kai tai pasakoji? Papasakok, kaip tu tai jauti (pavyzdžiui, pyktį)? Kurioje kūno dalyje jį jauti? Jeigu tai būtų vaizdinys, kas tai būtų? Kurios kūno dalies dabar nejauti? Apie ką dabar galvoji? Atrodo tokie paprasti klausimai, bet dažnai patiriame sunkumų į juos atsakydami, o ypač jei norime nevertinti to, ką pastebime, gerai tai ar blogai. Pavyzdžiui, kai išgirstame, kad „kai tu pasakojai, pastebėjau, kad tavo kūnas visai nejudėjo“ – dažniausiai įsijungia automatinė reakcija, kad kažką ne taip padariau, ne taip, neteisingai sėdžiu, tikriausiai reikia judėti, ir sunku tai priimti kaip kažką, kas nėra nei gerai, nei blogai, o tiesiog yra, priimti tai kaip kažką, kas padės geriau suprasti, kas su manimi vyksta.

Terapeutas taip pat pasidalina, ką jis pastebi, ką mato, girdi, jaučia, ir tai padeda pačiam klientui geriau įsisąmoninti savo patyrimą ir išgyvenimus. Terapeutas ir klientas kalbasi apie tai, kas vyksta tarp jų, tai padeda suprasti, kokie mes esame santykyje su kitu, kokį poveikį darome vieni kitiems.

Visgi grįžkime prie sąmoningumo tikslo. Kam visa tai? Kodėl turėtume stengtis sustoti ir atkreipti dėmesį į kažką, kas su mumis vyksta? Ir kodėl mes taip vengiame sustoti ir įsiklausyti į save? Kai pati lankiau savo asmeninę terapiją (buvau klientė) prisimenu pojūtį po sesijų – nors per sesijas dažnai būdavo ir nesmagu, nemalonu kalbėtis tam tikromis temomis, po jų jausdavau daugiau energijos, ramybės, spalvos aplink mane atrodydavo ryškesnės. Geštalte teigiama, kad kai esi pilnai sąmoningas, jautiesi gyvas, gyvybingas, būni dabarties momente, jausdamas ryšį, spontaniškumą ir laisvę. Kaip vaikai. To ir linkiu ir nesvarbu kokį metodą ar kryptį pasirinktumėte taikyti.

Jovita Klevinskienė | pauze.lt
Geštalto krypties psichoterapeutė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here