angry businessman on phone

Daugelį dalykų įpratome atlikti ir pasiekti greitai. Technologijos, didelis tempas, greiti rezultatai – visa tai yra daugelio kasdienybės dalis. Todėl situacijos, kai reikia laukti, toleruoti ir kažko siekti kiek ilgiau, gali stipriai sutrikdyti.

Visgi kartais ilgiau nei norėtųsi tenka laukti atsakymo, rezultatų, pagerėjimo. Kovoti, siekti ir dirbti dėl tikslo apskritai gali užtrukti. O mums taip knieti, kad visa tai įvyktų greitai ir čia jau susidaro sąlygos frustracijai, nerimui, nepasitenkinimui. Pasidaro sunku nustygti vietoje, sunku sukoncentruoti dėmesį. Tam, kad ramiai išlauktume tam tikrą periodą, mums prireikia kantrybės, kuri padeda susitvardyti, toleruoti, išvengti frustracijos ir pykčių. Natūralus klausimas – o kaip gi ugdyti kantrybę? Apie tai ir yra šios dienos tekstas.

Nekantrumo priežastys ir pasekmės

Tik pagalvok, kaip dažnai tenka skubėti, lėkti, daryti klaidas, jas taisyti ir vėl skubėti… Tikslo siekiama ne mažais žingsneliais, o dideliais šuoliais. Kai kuriems žmonėms tai puikiai sekasi. Tačiau kitiems kur kas naudingiau yra skubėti lėtai – ilgalaikėje perspektyvoje tam tikrą tikslą pavyks pasiekti gal net greičiau, nei lekiant, skubant, taisant klaidas ir bandant vis iš naujo.

Daugelis sutiks, kad pritrūkus kantrybės, apima stresas, nerimas ir pyktis. Būtent kantrybė išties padeda lengviau ir ramiau išlaukti ir pasiekti tam tikrą tikslą. Kaip tą kantrybę išsiugdyti?

  • Dažnai kantrybei kiša koją tai, kad kažko siekdami ar laukdami mes bandome daryti keletą dalykų vienu metu, skubėti ir net gyventi ateityje. Dažnai šį nekantrų lėkimą galėtų palengvinti mintis, kad vienu metu mes geriausiai atliekame vieną darbą. Taip pat vienu metu gyvename vieną dieną – šiandieną. Rytoj gyvensime kitą, o poryt dar kitą. Bus kur kas lengviau galvoti apie šiandienos darbus ir tikslus, nei apie visos savaitės būsimus darbus ir problemas vienu metu iš karto! Kažko laukiant ar siekiant, galime nusistatyti sau net vienos dienos tikslą. Paklausk savęs – „ką galiu atlikti šiandien, kad lengviau ir ramiau pasiekčiau tam tikrą tikslą?“
  • Kantrybės praradimas dažnai kyla iš neteisingų ar neracionalių įsitikinimų apie save ar kitus. Juk iš savęs kartais reikalaujame kažką pasiekti labai greitai – greitai išmokti, greitai kažką atlikti, greitai numesti svorį, greitai pasiekti tikslą ir panašiai. Stresas dėl nekantrumo kyla tuomet, kai kažko norime greitai, čia ir dabar. Tačiau dažnai reikalauti iš savęs šito nėra visai tikslinga ar racionalu. Ypač tuomet, kai tai priklauso ne nuo mūsų pačių. Lygiai taip pat tikėtis, kad kiti elgsis būtent taip, kaip mums atrodo yra teisingiausia, taip pat nėra visada racionalu.
  • Galime save mokyti būti kantresniais. Stovėjimas mašinų spūstyje piko metu ar eilėje parduotuvėje prie kasos gali būti puiki proga treniruoti savo kantrybę. Tai laikas, kuomet galime stebėti save ir pabandyti atsipalaiduoti. Tai laikas, kuomet galime pasinerti į svajones ar fantazijas be sąžinės graužimo, kad švaistome laiką. Tai momentas, kuomet galime sustoti ir apžvelgti save, savo nuotaiką, būseną. Šis momentas tampa galimybe pabūti patiems su savimi.
  • Kitas ir vienas svarbesnių veiksmų, kuomet apima stresas ir sunku išlikti kantriam, tai pripažinti sau savo jausmus. Svarbu pasakyti sau, kad galbūt šiuo metu aš jaučiu stresą, baimę, man skauda, aš pergyvenu, aš nekantrus. Kai patys įvardinsime kaip jaučiamės, tikėtina, kad bent trumpam palengvės.

Kantrybė – misija įmanoma

Tad stebėk, kaip jautiesi toje situacijoje, kuomet reikia laukti ar kažko siekti kurį laiką. Pastebėk, kuomet pritrūksta kantrybės, apima stresas, nerimas. Paklausk savęs ar gali ką nors padaryti, kad problema greičiau išsispręstų. Jei negali, o greičiausiai negali, nes reikia palaukti, tuomet belieka ieškoti kažko gero toje situacijoje. Kitaip tariant, galima pradėti ieškoti kažko malonaus ar įdomaus tame laukimo periode. Būti kantriam – tai mažiau skubėti ir gyventi ateitimi, bet daugiau būti dabartiniame momente čia ir dabar. Lavindami kantrybę padedame išsklaidyti stresą ir patys pasirenkame, kaip reaguoti į frustraciją ir skubėjimą. O gebėjimas atpažinti, kaip jaučiamės tam tikroje situacijoje, motyvuoja pabandyti atrasti malonesnių reagavimo būdų į tokias stresines akimirkas.

Kantrybė nereiškia pasyvumo, apatijos ar kažko ignoravimo. Kantrybė labiau siejama su vidine stiprybe ir jėga. Tai emociškai išlaisvinanti savybė laukiant, stebint ar toleruojant. Kantrybė padeda šiek tiek sustoti, pasvarstyti ir net pasiruošti, pasistiprinti tolesnei laukimo ar siekimo kelionei. Tai padeda atrasti prasmę investuojant savo laiką ir jėgas į santykius ar veiklą, kuria užsiimi. Kantrybė taip pat padeda mums kvestionuoti mūsų įsitikinimus ir prielaidas, kurios ne visada yra teisios. Ugdykime kantrybę!

Gintė Gudzevičiūtė | pimc.lt

Foto: freepik