ungassYash

Balandžio 19-21 Niujorke vyksta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialioji sesija narkotikų klausimais (UNGASS), kuriame Jungtinės Tautos po aštuoniolikos metų pertraukos svarstys globalios narkotikų kontrolės politikos ateitį. Šioje sesijoje dalyvauja oficiali Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama sveikatos apsaugos ministro J. Poželos.

Į šią delegaciją kaip reta ir pagirtina išimtis kartu su valstybės institucijų atstovais įtrauktos ir psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos srityje veikiančių NVO atstovės: Nijolė Goštautaitė Midttun (Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva) ir Laura Bliujienė (Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“).

Tiesa, oficialioje valstybinėje delegacijoje yra lygūs ir lygesni, nes dalyvavimo renginyje išlaidos valstybės tarnautojams apmokamos iš biudžeto, o NVO atstovams likus trims savaitėms iki renginio teko patiems ieškoti pinigų kelionei ir pragyvenimui iš valstybės paramos negaunančių „biudžetų“. Norite dirbti Lietuvai – apsimokėkite patys. Nevyriausybinės organizacijos dar „ne visai ta pati valstybė“, nepaisant viešų liaupsių už atliekamą darbą.

Specialioji narkotikų klausimams skirta sesija – tai kruopščiai, netgi smulkmeniškai suplanuotas renginys, kuriame iš anksto suderintas beveik kiekvienas pasisakymas, žinomas galutinis rezoliucijos tekstas. Rezoliucija kompromisinė, su jos tekstu galima susipažinti viešai, nors nepasitenkinimą dėl šio dokumento derybų užkulisiuose ne kartą išsakė šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai.

Priežastys, kodėl abejojama rezoliucijos verte skirtingos, bet kai kurios nuostatos ir narkotikų kontrolės prioritetai tarp šalių ir regionų, išsiskiria kardinaliai. Susidariusias priešpriešas atspindi ir lydinčių pakraštinių renginių gausa: siekiama ten išsakytas nuomones, nepatekusias į rezoliucijos tekstą, įtraukti bent į lydinčius sesijos dokumentus. Pavyzdžiui, Europos sąjunga viešai paskelbė savo poziciją ir organizuoja pakraštinį renginį skirtą siekiui panaikinti mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus. Tai ES pozicija, kuriai aiškų palaikymą išsakė ir Lietuva, tačiau pasaulyje – tai vis dar mažumos pozicija.

Ši sesija itin reikšmingas renginys, ne tik dėl skelbiamos rezoliucijos, bet ir dėl galimybės aptarti svarbiausius neišspręstus narkotikų kontrolės klausimus. Nepasitenkinimas „neteisinga“ diskusija išsiliejo sesijos išvakarėse savaitgalį balandžio 14 d. paskelbtame jausmingame kreipimesi į JT generalinį sekretorių Ban Ki Moon’ą, raginantį reformuoti globalią narkotikų kontrolės politiką.

Šį kreipimąsi pasirašė 1000 galingų ir garsių žmonių. Laiške apibendrintai konstatuojama, kad „praėjusiame amžiuje sukurtas narkotikų kontrolės režimas turėjo katastrofiškas pasekmes globalios sveikatos, saugumo ir žmogaus teisių požiūriu. [Reiškinio] kriminalizavimas ir bausmių akcentavimas sukūrė milžinišką nelegalią rinką, praturtino kriminalines organizacijas, korumpavo vyriausybes, išprovokavo smurto protrūkius, iškraipė rinką ir pamynė pagrindines moralines vertybes“.

Laiške apgailestaujant, kad nepavyko įžiebti planuotos diskusijos apie globalią narkotikų politikos reformą rengiantis UNGASS, JT generalinis sekretorius raginimas įsikišti ir diskusiją įžiebti pačiame renginyje.

Tačiau retorinis kreipimasis pilnas nutylėjimų. Užsiminus, kad tarptautinė narkotikų kontrolės politika pasenusi ir žalinga, nekalbama apie tai, kad jai veikiant pasaulio gyventojų sveikata ir gerovė nuosekliai gerėjo, ilgėjo gyvenimo trukmė, mažėjo smurtinių nusikaltimų, skurdo ir neraštingumo mastas visame pasaulyje.

Pabrėžiant, kad narkotikų vartojimas yra sveikatos problema ir giriant žalos mažinimo priemones, nutylima apie veiksmingą gydymą ir būtinybę geriau finansuoti šios srities mokslo tyrimus.

Paminėjus, kad esama politika iškraipo [nelabai aišku kokią] rinką ir sukuria korupciją, nutylima, kad prekyba legaliais medicinai arba svaiginimuisi naudojamais narkotikais – tai tiesiog pelno siekianti pramonės šaka, kurios korupciniai ryšiai ir neteisėtas lobizmas įrodytas daugybėje šalių.

Turbūt nėra pasaulyje šalies ir regiono, kur tarptautinė tabako, alkoholio ir farmacijos pramonė, nebūtų įsivėlusi į korupcinius, mokesčių slėpimo, kontrabandos ir kitus kriminalinius skandalus. Legalios psichoaktyviųjų medžiagų pramonės neteisėta ir korupcinė įtaka jau persmelkė visus politikos sluoksnius iki pačių aukščiausių, užtenka paminėti neteisėta tabako įmonių lobizmą kovojant su Europos Sąjungos tabako produktų direktyva, Tabako pagrindų konvencijos pažeidimus ES lygmenyje, ir sėkmingas tarptautinės alkoholio pramonės pastangas vilkinti Europos alkoholio strategijos atnaujinimą.

Laiške kalbama apie įkalinimo ir kovos su nusikalstamumu kaštus, bet nekalbama apie teisinio naudojamų medžiagų reguliavimo, kontrolės bei sveikatos pasekmių likvidavimo kaštus.

Paminėta, skausmą malšinančių vaistų prieinamumas teikiant paliatyvinę pagalbą, bet neužsimenama kad nėra jokių tyrimų rodančių, kad kanapės pakankamai veiksmingai malšina skausmą, o piktnaudžiavimas legaliais narkotiniai analgetikais jau tampa nauja narkomanijos epidemija.

Šis kreipimasis sukuria tam tikrą intrigą – pavyks ar nepavyks iš esmės pakeisti status quo šioje ypatingoje JT generalinėje asamblėjoje. Vienas nevykęs mėginimas jau buvo, kai seras R. Bransonas „netyčia“ paskelbė, kad JT pritars narkotikų legalizavimui. Tikslinės diskusijos kol kas labai abstrakčiai reikalauja itin turtingi ir galingi asmenys, susivieniję į didžiulę lobistinę grupę, kurios tikslai tikrai nėra aiškūs. Ar jiems gali pavykti pakeisti valstybių apsisprendimą ir kruopščiai surežisuotą beveik konsensusą.