Young Woman Eating Cherry Tomato --- Image by © Serge Krouglikoff/Corbis
Foto © Serge Krouglikoff/Corbis

Nors išvaizda rūpi tiek vyrams, tiek moterims, moterys dažniau dėl jos kankinasi. Beveik 95 procentų gražiosios lyties atstovių nepatenkintos savo išvaizda, dažniausiai – „netobulomis formomis“, nors daugelio jų kūno masė yra normali. Nuostabu, kai žmonės laikosi subalansuotos mitybos principų ir sportuoja. Tačiau visai kas kita, kai noras sulieknėti tampa manija, kuri neleidžia sustoti net tada, kai būtina. Susipažinkite, tai – anoreksija.

Grožis reikalauja aukų

Ant podiumo alpstančios manekenės, net mirties atvejai, badu save marinančios paauglės… Grožis – galinga jėga. Gražiomis nori būti visos. Žurnalai ir televizija diktuoja madas ir reklaminio moteriškumo įvaizdžio standartus, pagal kuriuos moteris neturi nei šlaunų, nei pilvuko ir retai kada būna vyresnė 20-ties. Nenuostabu, kad didesnioji dalis moterų jaučiasi storos, senos ir nelaimingos, nors ir žino, kad modelių atvaizdai žurnalų viršeliuose yra koreguojami kompiuterinėmis programomis.

Ne viena žiūrėdama į tas ilgakojes „palaimintąsias“ matydama savo atvaizdą veidrodyje galvoja: „Kokia aš stora, palyginus su ja“. Atrodo, visa problema – papildomuose kilogramuose. Ir į galvą šauna išganinga mintis – dieta. Tik ji gali padovanoti tokias kojas ir taliją!

Anoreksija – mada ar diagnozė?

Kažkas yra pasakęs, kad anoreksija – šiuolaikinio gyvenimo madų padiktuota liga. Tai yra dalis tiesos, kuri, beje, sumenkina patį anoreksijos rimtumą. Blogiausia, kad jauna mergaitė, pasigavusi tokį požiūrį, skaito šį straipsnį ir galvoja: „Anoreksija? Na ir kas. Tai dabar madinga, daug kas su ja susiduria ir nieko blogo čia nėra“.

Tačiau iš tikrųjų anoreksija yra sunki psichinė liga. Kai užvaldo vienintelė mintis – „Aš – stora“. Ir visai nesvarbu, kiek sveriate, jums atrodo, kad sveriate per daug. Kai galvojate, kad žmonės jūsų nesupranta, nemato „problemos“, nemato, „kokia jūs stora“. Kai būdama 180 cm. ūgio sveriate 40 kilogramų ir norisi sverti 30. Kai nebesvarbu, kad nei iš šio nei iš to dingo mėnesinės, o kraujo spaudimas sumažėjo tiek, kad kartais viskas aplinkui ratais važiuoja. Kai atsiribojate nuo draugų, nes kaskart vis sunkiau surasti priežastį, kodėl nenorite kartu su jais papietauti, suvalgyti picos, ledų ar išgerti kolos…

Rezultatas niekada netenkina

Anoreksija sergančios savo kūną suvokia iškreiptai, lyg gyventų kreivų veidrodžių karalystėje, tik čia visi veidrodžiai storina. Dėl šios priežasties anoreksikės niekada nebūna patenkintos matomu savo kūno atvaizdu ir nuolat jį „tobulina“.

Svoriui mesti renkasi du labiausiai paplitusius metodus. Pirmasis – griežtos dietos su iki minimumo sumažintu maisto kiekiu (galiausiai atsisakoma ir jo) kartu su sekinančiomis fizinėmis treniruotėmis. Antrasis – įvairūs vidurius laisvinantys maisto papildai ir procedūros.

Prancūzijos mokslininkų teigimu, anoreksija ir ekstazi vartojimas vienodai veikia apetito kontrolės ir pasitenkinimo smegenyse centrinę sistemą. Tokiu būdu badavimas gali sukelti tokią pat priklausomybę kaip ir narkotikai. Medikai skambina pavojaus varpais, kad ypač jaunos merginos, kurių vienintelis tikslas – pasiekti „idealias“ formas, dažnai pavydžiai reaguoja į anoreksikes, juk jos gali lieknėti visiškai nejausdamos alkio!
Deja, jos dėmesį atkreipia tik į svorio kritimą ir neįvertina visos ligos grėsmės. Pačios badautojos visai nesididžiuoja savo „idealia“ figūra ir nesijaučia grožio etalonu. Atvirkščiai, jos kasdien kankinasi dėl savo netobulumo, o tas jausmas įklampina į nerimą ir depresiją. Jos praranda savikontrolę ir gebėjimus adekvačiai vertinti savo veiksmus ir išvaizdą. Visos mintys sukasi apie svorį, maistą ir kalorijas.

Bėda ta, kad net ir tada merginos toliau tvirtina neturinčios su mityba susijusių problemų. Gydytojų ir artimųjų bandymai įtikinti priimti pagalbą baigiasi fiasko. Ir nieko keisto. Kaip tokios būsenos pasiekęs žmogus gali patikėti kuo nors, jeigu netiki net savimi? Štai čia ir yra anoreksijos sudėtingumas: nepriimant realybės sunku suvaldyti save ir sustoti.

Kaip atpažinti anoreksiją?

Anoreksiją gydyti sunku, o be gydytojų pagalbos – praktiškai neįmanoma. Liga lengviau gydymui pasiduoda ankstyvuosiuose pasireiškimo etapuose. Todėl čia labai svarbus artimųjų vaidmuo ir atidumas. Kuo anksčiau pastebėsite nepakankamos mitybos požymius, tuo didesnė tikimybė su medikų pagalba apsaugoti iškankintą organizmą nuo nepataisomos žalos. Pagrindiniai anoreksijos simptomai tokie:

  • radikalus svorio netekimas
  • apetito praradimas
  • menstruacinio ciklo nutrūkimas
  • pastovus nuovargis ir galvos svaigimas
  • vidurių užkietėjimas ir pilvo skausmai
  • pernelyg didelis jautrumas šalčiui
  • plaukų slinkimas
  • švelnių pūkelių (kūdikiški plaukeliai) atsiradimas ant veido ir kūno
  • atsisakymas valgyti su šeima argumentuojant, kad sočiai pavalgė mokykloje, mieste ar dar kur nors.

3 anoreksijos vystymosi etapai

Pirmasis etapas. Aktyviai pradeda vystytis nepilnavertiškumo kompleksas. Papildomi kilogramai tampa visų problemų priežastimi, nors dažniausiai viršsvorio iš tiesų net nėra. Pirmajam etapui būdingi depresijos periodai, prislėgta būsena ir begalinės pastangos riboti maistą.

Antrasis etapas. Prasideda badavimas. Vien dietos nebeužtenka, palaipsniui vis stipriau imama riboti maistą. Kiekvienas nukritęs kilogramas labiau įkvepia ir provokuoja dar žiauresniems „žygiams“. Jeigu ir buvo kažkokia svorio riba, kurią dietų pagalba buvo norima pasiekti, tai dabar to maža ir siekiama dar labiau sulieknėti. Prasideda fiziologiniai pokyčiai. Sutrinka vidaus organų veikla, nuolat krečia šaltis, oda praranda elastingumą ir tampa pilkšva. Gali prasidėti raumenų mėšlungis, nepraeinantis silpnumas, širdies aritmija, kraujo bėgimas iš nosies. Merginoms labai dažnai sutrinka ar visai dingsta mėnesinės, gali išsivystyti amenorėja, dėl kurios ateityje gali būti sunku pastoti ir išnešioti kūdikį.

Trečiasis etapas. Vyksta negrįžtama vidaus organų distrofija. Vienais atvejais šis etapas pasiekiamas po penkerių, kitais – jau po vienerių metų. Viskas priklauso nuo individualių ypatumų ir savęs badu marinimo žiaurumo. Jeigu šiame etape nesiimama kardinalių metodų anoreksija sergančiai ligonei gelbėti, viskas gali baigtis mirtimi.

10 faktų apie anoreksiją

1. Pirmosios dvi anoreksija sergančios moters nuotraukos publikuotos prancūzų medicinos žurnale 1900 metais. Ypatingai šia liga susidomėta ir straipsniai pradėti publikuoti maždaug prieš 15 metų.
2. 20 procentų ligos atvejų baigiasi mirtimi.
3. Šiandien nėra anoreksijos gydymo metodų, kurie užtikrintų, kad atkryčio nebus.
4. Anoreksiją medikai stato šalia alkoholizmo ir narkomanijos, nes atsiranda priklausomybė nuo badavimo, ligonės nepripažįsta sergančios, nenori gydytis ir nesuvokia situacijos rimtumo.
5. Kasdien laikytis dietos pradeda šimtai tūkstančių moterų. 15 procentų jų svorio metimas tampa įkyria mintimi (susargdina).
6. Išsivysčiusiose šalyse anoreksija serga 2 merginos iš 100 nuo 12 iki 24 metų. Kuo aukštesnis pragyvenimo lygis, tuo didesnė tikimybė susirgti.
7. Net 72 procentai modelių kenčia nuo anoreksijos ir bulimijos.
8. Pirmoji mirties nuo anoreksijos priežastis – širdies nepakankamumas, atsirandantis nuo ilgalaikio badavimo.
9. Daugiau nei pusė anoreksikių mirties atvejų – savižudybė.
10. Tik trečdaliui pacienčių pavyksta visiškai pasveikti (tačiau atkryčio rizika lieka) ir tam prireikia nuo 2 iki 8 metų.

Pabaigai

Viskas gyvenime turi ribas. Grožis – taip pat. Anoreksija yra kraštutinumas, prie kurio dažniausiai priveda kvailumas. Deja, ne visos supranta, kada būtina sau pasakyti „STOP!”. Būti gražiai nereiškia kenkti savo sveikatai ar rizikuoti savo gyvenimu. Teisinga mityba, reguliari mankšta, geras poilsis – štai tikrieji grožio ir pasitikėjimo savimi vadovai.

(publikuota Ji, Nr. 22/2011)
Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com

loading...