Gyvenimo prasmė: liaukimės ieškoję tai ko nepametėme0 (0)
Paskutiniu metu vis grįždavau prie gyvenimo prasmės klausimo, kuris išsiskaido į veiklos ir darbo prasmės klausimus bei užsibaigia bendru egzistavimo klausimu: kodėl esu?
Atrodo, kad ne tik man vienai, bet visai nemažai daliai mane supančių žmonių, prasmės klausimai vis iškyla. Ir ką? Ką su gyvenimo prasmės klausimu daryti? Sakysite, ieškoti atsakymo. O kas yra atsakymas į prasmės klausimą? Net jeigu ir tai akimirkai protas išsamprotaus logiškai racionalų atsakymą, (pvz. gyvenimo prasmė – užauginti vaikus), ar jums tada pasidarys lengviau? Turbūt tą akimirką pasidarys ramiau. Bet mes kalbame apie ramesnę akimirką, kuri greitai praeina ir ateina kita akimirka vėl su tuo pačiu prasmės klausimu. Tarsi užsicikliname. Klausiame, ieškome, surandame, gauname, bet vis tiek klausiame, ir tada vėl ieškome… Tada pradedam blaškytis, kartais panikuoti, nes ieškojimai tampa neefektyvūs, o rezultatai trumpalaikiai. Įvairūs kelių valandų ar dienos, savaitgalio seminarai, kažkiek tą egzistencinį nerimą nuslopina. Bet neilgam.
Jei esi iš tiesų ieškojęs atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą, tai mane supranti ir kviečiu paskaityti toliau.
Vieno pokalbio su savo Mokytoju metu paklausiau:
- Kokia viso to prasmė?
- Prasmės nereikia ieškoti ir to klausti…
Mokytojas kalbėjo toliau, bet aš negirdėjau. Nes viduje kilo daug prieštaravimų tik ką išgirstam teiginiui. Greičiausiai, jei būčiau tada dėmesingai išklausiusi visą Mokytojo atsakymą, būčiau sužinojusi, tai ką vėliau ir pati atradau. Kita vertus, kai pats atrandi, visam laikui tai lieka sava.
Reikėjo truputį laiko, kad išgirstą Mokytojo atsakymą priimčiau į save. Ir priėmiau. O kai priėmiau, lengviau pasidarė. Daug lengviau ir laisvės viduje atsirado. Tačiau, tarp atsakymo ir jo priėmimo įvyko dar kai kas. Tiesiog atsakymas atėjo pats pas mane.
Sutikite, apie gyvenimo prasmę didžioji dalis knygų parašyta ir daug problemų iš šio klausimų kyla, taigi logiška, kad atsakymas, kuris tiktų man, turi būti. Tačiau kaip jį surasti neieškant?
Iš tiesų, atsakymas ir yra „nereikia ieškoti“. Taip kaip ir visi atsakymai į gyvenimo klausimus slypi mumyse, taip ir pati prasmė yra visada kartu su mumis. Prasmės nereikia ieškoti, o ją geriau jausti, joje būti. Gyvenimo prasmė – išgyventi dabartį taip kaip gali. Neapsigaukite, tai nėra apie tai, kad gyvenu tik šia diena, kad neplanuoju ateities arba kad „tuščiai“ švaistoma energija, laikas irgi yra prasmė. Aišku, tai gali būti gyvenimo prasmė, jei mes sąmoningai priimame tokį sprendimą. Kalbant apie dabarties momento išgyvenimą, labai svarbu tampa sąmoningumas. Sąmoningai būti čia ir dabar reiškia, kad mes esame laisvi, tiek nuo praeities, tiek nuo ateities, kad mes dabartyje maksimaliai panaudojame savo protinius ir fizinius resursus ir tuo pačiu dar gebame girdėti savąjį vidinį balsą.
Greičiausiai jums gali kilti abejonė, apie tai, kad jei buvimas „čia ir dabar“ yra vienas iš tiesiausių kelių į asmenybės efektyvumą, kodėl daugelis žmonių to nedaro? Nedaro dėl to, kad būti dabartyje dažniausiai mūsų nemokina nei mokykloje, nei tėvai, nei universitetuose. Apie tai dažniausiai pradedame galvoti ir ieškoti būdų tada, kai prislegia praeities arba ateities našta taip, kad dabartis išnyksta (pamirštame, kur automobilio raktelius pasidėjome; pamirštame, ar arbatą gėrėme ryte; pamirštame susitikimą ir pan.).
Natūraliai kyla klausimas, tai kaip išmokti būti dabartyje? Praktikų yra įvairiausių, bet ta kuri pasiteisino man ir ką pati naudoju, t.y. dėmesingo įsisąmoninimo (ang. Mindfulness) meditacijos. Šių meditacijų esmė yra išlavinti savo dėmesingumą taip, kad sąmoningai ir išmintingai galėtume valdyti savo dėmesį. Kai sąmoningai patys kontroliuojame ir valdome savo dėmesingumą, jį nukreipti į dabarties momentą yra lengva.
Kai pradėjau jausti, kad didžiausia prasmė yra dabartyje: santykyje su savimi, santykyje su kitais, santykyje su pasauliu, pradėjau vėl stipriau justi sodrų gyvenimo skonį. Gyvenimo prasmė slypi sąmoningoje dabarties akimirkoje. Liaukimės ieškoję tai, ko nesame pametę ir mėgaukimės tuo, ką visada turime su savimi – dabartimi!
Psichologė, koučingo specialistė Inga Juodkūnė | atspirtiestaskas.lt
Iliustracija: Robson Hatsukami Morgan / unsplash.com
Ka daryt, jei ateities nasta per stipriai spaudzia?
O kas būtent spaudžia? Ar ateities našta ar mintys apie ateitį? Juk ateitis dar neįvykusi, tai iš kur gali būti našta?
Aleliuja!!!! And the truth will set you free!!!
Tai galima sakyti, nesidomėk ir viskas bus gerai, nes kuo daugiau žinai, tuo sunkiau gyventi. Visiškai nesutinku su straipsniu. Jokių gilesnių paaiškinimų. Pvz.: aš šiuo metu labai laimingas, nes man padarė siurprizą draugė. Ir išties šią akimirką aš laimingas + suprantu ir jaučiu, kad labai gera šiuo metu. O toliau kas? Gyvenu iki momento kol vėl tampu laimingas, linksmas, liūdnas, piktas ir tt. Bet kame viso to prasmė? Na sakykim ar vieną dieną ilgiau būsiu linksmas ar trumpiau? Koks skirtumas jei visvien numirsi? Tavęs nebebus. Tai koks pointas jausti akimirką 10 kartų, 100 kartų ar 1000? Arba nuolat. Kuo skiriasi 2 mirę žmonės jei vienas iš jų gyvenime buvo laimingas 120 kartų o kitas 250? abu guli toje pačioje duobėje, o jų kūnai palengva yra. Ir?
protingas žmogus:) jau daugybę kartų skaičiau Mokytojo knygą (dar vadinamą karaliaus Saliamono, Biblijoje) ir kiek tik skaitau vis kažką atrandu, bet iki galo neperprantu. tos knygos autorius irgi ieškojo prasmės ir pats viską išbandė savo gyvenimu. tik 12 skyrių, o išminties sudėta begalė. tavo mintys ten iškeliamos. Mok. 1:18; 2:15
Didžiausia prasmė yra būti žmogumi: darbas, pinigai, daiktai, pasiekimai, planavimas, ir t.t. nėra žmogiškumas. Mes tolstame nuo savo prgimties, užtat ir kylas prasmės klausimai. Gyvename paviršutinį ir tuščią gyvenimą. Tad svarbu ne kiekybė, o kokybė. Užtenka žmogui būti žmogumi ir jis visada jaus prasmę, ar siaus uraganas ar sulauks dovanų.
pritariu jums…tik noris pasakyti ir tai, jog tai nėra taip jau lengva, bet kas nelengva, tas juk ir vertę atitinkamą įgauna…
radikaliai.lt/radikaliai/3721-kuklios-kaimo-kapinaites
Kas jums įkalė į galvą, kad prasmė turi būti kažkuo ypatingą, didinga ir kilni. Pakimbat visi ant to vieno kabliuko ir pastringat belaukdami kol ta prasmė pati nukris iš dangaus arba kažkas pasakys, kad tai čia yra gyvenimo prasmė. Gyvenime prasmės yra tiek kiek jos patys susikuriame. Kiti puikiausiai išgyvena ir be prasmės. Tai manau neverta dėl jos sukti galvos. Gyvenkim, džiaukimės kiekviena akimirka, liudekime kai liūdna, patirkime ką norime patirtį.
Kaip suprast, kodėl psichika.eu trina komentarus?
Kažkas su jūsų psl. Negerai, tai dingsta tai atsiranda komentarai.