Hipochondrija psichologo akimis

3

Jie visada su savimi turi ligos istoriją, visą šūsnį įvairių sveikatos tyrimo pažymų ir yra įsigąsdinę. Vieni juos vadina pernelyg liguistais, kiti – nervingais, o gydytojai – sunkiais pacientais. Tai – hipochondrikai.

HYPOCHONDRIA
Foto: B. BOISSONNET / Corbis

Liguistas, bet nebūtinai ligonis

Hipochondrija – psichosomatinis sutrikimas, kai fiziškai sveikiems žmonėms gilūs dvasiniai konfliktai ir įsišaknijusi baimė pasireiškia įkyrių minčių apie ligas forma. Asmuo įsitikinęs, kad sunkiai serga nepriklausomai nuo to, kad gydytojai ir daugybė tyrimų rezultatų teigia priešingai.

Vieni hipochondrikai bijo bet kokios ligos. Jie priskiria sau visus tyčia ar netyčia medicininiuose straipsniuose perskaitytų ar pokalbio metu nugirstų ligų simptomus ir mina gydytojų kabinetų slenksčius ieškodami ligos. Kiti šventai tiki, kad serga konkrečia liga ir eina nuo vieno gydytojo kabineto prie kito, ieškodami savo nuogąstavimo patvirtinimų. O dar kiti atsisako eiti pas gydytojus, nes yra įsitikinę, kad jų liga – neišgydoma.

Labai dažnai hipochondriją lydi klinikinė depresija ir įvairios fobijos. Moterims ji pasireiškia dažniau nei vyrams. Pasitaiko, kad hipochondrinės idėjos turi tam tikrą kryptingumą. Pavyzdžiui, moteris, kuri bijo likti nevaisinga, gali skųstis skausmais apatinėje pilvo srityje ar net justi nėštumo požymius.

Lakios vaizduotės vaisius

Ekspertai sako, kad beveik pusė pacientų pas juos ateina skųsdamiesi ligomis, kurioms nėra jokio pagrįstumo. Jie atima brangų specialistų ir savo pačių laiką, eikvoja nemažas lėšas kasdieniams sveikatos tikrinimams, įvairiems testams ir nereikalingoms chirurginėms intervencijoms. Bet tik pabandykite užsiminti, kad jų negalavimai išsigalvoti – ir tapsite priešu numeris vienas!

Bent kartą gyvenime kiekvieną mūsų aplanko hipochondrinės mintys. Pavyzdžiui, sužinoję, kad kurį nors giminaitį ištiko širdies smūgis keletą dienų galite jausti, kad „turite širdį“. Tiesiog pasąmoningai labiau fiksuoti širdies plakimo ritmą, ko šiaip paprastai nepastebite.

Arba vienoje mėgstamo serialo serijoje gydytojas pagal vienintelį simptomą – skausmą nugaroje – jūsų mylimai herojai nustato baisią diagnozę: „Stuburo vėžys“. Ir štai jūs atidžiai įsiklausote į savo pojūčius. Tačiau jūsų šios mintys neapsėda ir po kurio laiko dingsta. Tuo tarpu hipochondrikas žygiuoja tiesiai į gydymo įstaigą, nes vaizduotė jo mintis neša vis toliau ir baimė, kad jis serga ar tuoj tuoj susirgs nebeapleidžia nei dieną nei naktį.

Pas gydytoją – kaip į darbą

Yra toks posakis: „Kartok žmogui nuolat, kad jis kupranugaris ir galiausiai jis tuo patikės“. Panašiai ir su hipochondrija. Ligą galima įsikalbėti. Jeigu galvoje pastoviai sukasi įkyri mintis apie infarktą, insultą, vėžį ar kokią kitą ligą, baimė sukausto taip stipriai, kad žmogus iš tiesų gali pradėti jausti fizinius simptomus.
Hipochondrikui gydytojų konsultacija ir įvairūs papildomi sveikatos tyrimai reikalingi kaip oras, o į gydymo įstaigą jie eina kaip į darbą.

Laukdami tyrimų rezultatų tarsi maudosi savo „svajonėje“, pasąmoningai atlikdami sunkiai gydomo ligonio vaidmenį, ligonio, su kuriuo nevalia elgtis taip, kaip su kitais, „paprastais“ , ligoniais. Liga, kurios niekas neranda daro juos ypatingais, o juk su ligoniais ir „dar tokiais“, ir namuose, ir darbe visi privalo elgtis atitinkamai – atleisti nuo atsakomybės.
Hipochondriją medikai linkę vadinti „liga be priežasties“ – dėl priklausomybės nuo kitų žmonių atsiradęs pernelyg didelis valdžios, privilegijų ir dėmesio poreikis. Ir dėl to jie yra sunkūs pacientai.

Įgimta ir įgyta

Manoma, kad vienų pacientų polinkis liguistai reaguoti į savo sveikatą užprogramuotas genetiškai, kitų reakcija – vaikystėje patirtų išgyvenimų rezultatas. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesaugus, užaugęs gali būti silpnas ir lengvai pažeidžiamas.
Kita vertus, perdėtai globojami vaikai, kurie žino, kad menkiausias sunegalavimas tuoj pat taps išskirtinio dėmesio ženklu, užaugę elgsis pagal tą patį vaikystėje išmoktą modelį.

Psichoterapeutų manymu, klasikinės šios „ligos“ aukos – tai žmonės, nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, slopinantys tikrąsias emocijas ir pasižymintis žema saviverte. Į hipochondriją gali pastūmėti stiprus stresas ar užsitęsusi depresija.
Hipochondrikus persekioja ne tiek ligos ar skausmo, kiek mirties baimė. Tam tikra prasme, tai ženklas psichologinio nebrandumo, kurį padedant specialistui galima sėkmingai ugdyti.

4 žingsniai pagalbos sau link

1. Priimkite, kas nepriimtina. Privalote priimti faktą, kad neturite fizinių sveikatos problemų. Nėra geresnio būdo kilusioms abejonėms išsklaidyti, kaip gydytojo patvirtinimas. Klausykite, ką jis sako, tikėkite jo žodžiais ir tyrimų rezultatais. Šis žingsnis yra sunkiausias, bet kai suvoksite, kad tai jūsų mintys veikia kūną ir iš tiesų nėra jokios grėsmės sveikatai – baimė silps ir galėsite eiti prie kito žingsnio

2. Keiskite požiūrį. Suvokę ir priėmę faktą, kad jūsų kūną valdo ne kas kitas, o galva, pradėkite keisti požiūrį į esminius savo gyvenimo sunkumus ir problemas. Jei neseniai netekote brangaus žmogaus, neslopinkite savo emocijų, išsiverkite jei reikia, nedrauskite sau liūdėti, toks laikotarpis privalomas, kad galėtumėte eiti toliau. Jeigu darbe patiriate sunkumų su vadovu, pradėkite dairytis naujo darbo. Svarbiausia išlikti optimistišku ir bandyti įžvelgti šviesą tamsiausio tunelio gale.

3. Didinkite fizinį aktyvumą. Daugiau sportuodami, vaikščiodami ar kitaip aktyviai leisdami laiką natūraliai mažinsite organizme streso hormonų. Atrasite atsipalaidavimo būdų, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojote. Atsikratydami streso kartu atsikratysite ir jus kamuojančios problemos pagrindinių priežasčių. Tiesiog turėsite mažiau laiko galvoti apie įvairių organų funkcionavimą.

4. Paįvairinkite savo aplinką. Dažniau išeikite. Eikite į filmą su draugais ar šeima. Susiorganizuokite pikniką gamtoje. Pakvieskite mylimą žmogų vakarienės į restoraną. Keisdami savo socialinį foną įgysite daugiau bendravimo įgūdžių ir aplinkiniai ims jus dar labiau mėgti kaip įdomią ir linksmą asmenybę. Pokyčiai ir nauji įgūdžiai sumažins visas nemalonias ir pavojingas mintis apie skausmą ir negalavimus ir visi iliuziniai simptomai tiesiog išgaruos.

Dar keletas patarimų

  • Venkite savarankiškai diagnozuoti sau bet kokią ligą ir neieškokite daug informacijos internete ar leidiniuose apie ligos simptomus. Didelis kiekis informacijos gali padidinti nerimą.
  • Jokiu būdu negydykite „savo ligos“ vaistais. Jeigu nesergate, kam jums ta chemija? Kad būtų ramiau, galite sau leisti homeopatinių vitaminų, valerijono lašų, bet ne daugiau.
  • Ieškokite ne ligos, o sveikatos įrodymų. Pagalvokite, kodėl taip bijote susirgti? Ir iš vis, kodėl manote, kad sergate? Kuo dažniau įjungsite protą, tuo mažiau vietos jumis užvaldyti liks emocijoms.
  • Užsirašykite į psichoterapiją. Yra efektyvių metodų ir technikų, padedančių atsikratyti baimių, nervinės įtampos, vadinasi – ir tokių nemalonių pasekmių, kaip hipochondrija.
  • Hipochondrijos atveju dažnai rekomenduojami jogos ir meditacijos užsiėmimai, jie padeda atsipalaiduoti, stiprina psichologinę pusiausvyrą ir tokiu būdu ugdo psichologinę brandą.

Ar esate hipochondriška asmenybė?

Jeigu į keturis ar daugiau teiginių atsakysite teigiamai, verta susimąstyti.

1. Skrupulingai plaunate rankas vos tik paliečiate ką nors, kas, jūsų manymu, gali turėti įvairių bakterijų ir mikrobų (net jei tuos daiktus liečiate tik jūs).

2. Nepraleidžiate progos paskaityti apie ligas internete ar spaudoje. O gal turite medicininių knygų ar lankotės specializuotuose portaluose, kur kasdien skaitote apie simptomus.
3. Sunerimstate dėl nestipraus odos niežėjimo ar paraudimo ir nusprendžiate, kad jums – odos vėžys.
4. Per neilgą laiką lankėtės pas keletą gydytojų (nes jie nepatvirtino jūsų nuogąstavimų) ir tam išeikvojote daug laiko ir pinigų.
5. Jaučiatės bejėgis, nes niekas nesupranta, kad esate susirūpinę savo sveikata.
6. Ieškodami ligos egzistavimo įrodymų ir susirūpinę simptomais ignoruojate kitas savo gyvenimo sritis.
7. Nors nestudijuojate medicinos, puikiai išmanoma apie tokias retas ligas, apie kurias kiti nėra net negirdėję.
8. Esate atlikę daugybę diagnostinių tyrimų, kurių rezultatai neparodė net menkiausios ligos egzistavimo tikimybės. Jums nuo to neramiau ir manote, kad reikėtų dar keletą jų atlikti.
.
(publikuota Ji, Nr. 40/2011)

Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. mane butu galima pavadinti hipochondrike,bet kai darbe pradejau jausti dideli stresa, organizmas pasiuto,atsirado virskinimo sutrikimu, prakaitavimas, panikos priepuoliai,ciklo sutrikimai, nesupratau,kas darosi su kunu, svoris tai augo,tai krito, kunas silpo.iki tol nesu nieko panasaus patyrusi, viduje jauciausi, tarsi viska kontroliuoju ir suprantu,bet organizmas rode kitaip.strasas- baisus dalykas

  2. to giggle: jums realūs negalavimai buvo, simptomatika, dėl streso. Hipochondrikai daugiau išsigalvoja ligas. Man panašiai šiuo metu yra. Nors atrodo žinau, susitvarkau mintyse, kūnas elgiasi savarankiškai. Atrodo visas kūnas pradeda atsijunginėti: pradžioj skauda galvą, slenka plauka, sutiko ciklas,kraujuoju, skauda nugarą, pilvą, kojas – giliasias venas. Stengiuosi, kiek galima judėti, vaikščioti; bandau neįkristi į savęs gailėjimo ar pasiteisinų dėl ligų duobę. linkiu greičiau išsivaduoti iš streso:)

  3. Paskaitykite mokslu pagrįstą knygą: JŪS ESATE PLACEBAS (Dr. Joe Dispenza, 2016). Vėliau papildomai pasidomėkite Theta healing’u (Teta gydymas) – įsitikinimų pasąmonėje keitimo sritimi. Turėtų padėti ir nuo streso, ir nuo hipochondrijos.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here