Ideali antra pusė

Iliustracija: Kiwihug / Unsplash

Buvo kartą vienas žmogus visą gyvenimą vengęs santuokos…

Kartą, kai jam buvo virš devyniasdešimt, kažkas jo paklausė:

– Tu taip ir nevedei. Niekada nepasakojai kodėl. Dabar, kai esi toks senas, gal galėtum patenkinti mūsų smalsumą? Jei yra kažkokia paslaptis, tai papasakok – nes taip ir iškeliausi anapilin nieko neatskleidęs. Kad ir kas ten be būtų, dabar jau tau nėra ko bijoti.

Senis atsakė:
– Taip, aš saugau vieną paslaptį. Nėra taip, kad būčiau visai prieš santuoką. Aš tiesiog ieškojau idealios žmonos. Daugelį metų tokios ieškojau, taip ir prabėgo mano gyvenimas…

– Tai negi visoje žemėje, kur gyvena milijardai žmonių, pusė kurių yra moterys, tu nesugebėjai rasti sau tos vienintelės ir idealios moters?

Nusirito skaidri ašara per laiko išvagotą senio veidą. Ir jis atsakė:
– Ne, vieną aš vis gi radau.

Klausinėtojus apėmė smalsumas sumišęs su nuostaba.
– Tai kas gi nutiko, kodėl nesusituokėt?

Ir senis atsakė:
– Toji moteris ieškojo idealaus vyro.