Iliuzijos
0 (0)

iliuzijosRichard Bach „Iliuzijos“ (2002)
Išleido: Trigrama

„Jei bent trumpam bandysi
pasijausti pramanytas, netruksi suprasti,
jog pramanyti personažai kartais yra
daug realesni už žmones, turinčius
kūnus ir plakančią širdį.”

Jei visa tik iliuzijos, kas tuomet tikra? Jeigu šis gyvenimas iliuzija, tai kodėl apskritai gyvenu? O kas būtų, jei sutikčiau be galo ištobulėjusį žmogų? Sidhartą arba Jėzų? Jei susitikčiau su jais asmeniškai? Ką jie pasakytų? Gal būtų panašūs į mesiją iš R. Bacho knygos „Iliuzijos”?…

„Viskas vyksta tik taip, kaip planuojame” – pasirinktas autoriaus mąstymo būdas.
„Ir kūnas, ir siela – iliuzijos, realus tik asmens tapatumas.”
„Įtikink save, kad tavo galimybės ribotos, ir jos tokios taps.”

R. Bachas studijavo Aristotelį, Dekartą ir Kantą, T. Akvinietį ir F. Hėgelį. Žavėjosi Sokratu. Klaidžiojo jų filosofinėse sistemose, ieškojo atsakymo į klausimą „Kas mes ir kodėl mes čia esame?”. Nerado.

Atsakymas „nėra atsakymo” – jo netenkina. Galiausiai prisipažįsta pats, kad niekas ir nežino atsakymų į tau rūpimus klausimus, tik vienas vienintelis asmuo žino, tai tu pats.

„Mes esame laisvi daryti ką tik norime.”

Bachas kuria savą filosofiją, siekdamas paversti ją kasdieniška ir praktiška. Jis tiki vaizduotės galia. Šis tikėjimas – jo gyvenimas.

„Mes visi. Galime. Laisvai pasirinkti. Daryti. Ką tik. Norime.”

Autorius įtikėjęs kosminiu dėsniu: Toks tokį traukia.

Tiesiog būk koks esi. Tavo vaizduotė sukuria visą šį pasaulį. Kokios tavo mintys, tokia ir tavo patirtis. Kokiu žmogumi save laikai, toks ir esi.

Sapnai apie lėktuvus – tarsi Bacho pabėgimas, skrydis ir išsilaisvinimas.

Jei nori, kad tavo gyvenime kas nors atsirastų, pirmiausia turi įsivaizduoti, jog tai jame jau egzistuoja. Mintyse sukuri vaizdą, kiekvieną liniją ir kraštelį. Taip materializuoji, pritrauki.

Atsakingas žmogus sugeba prisiimti atsakomybę už savo pasirinktą gyvenimo būdą.

„Gyvenu savo gyvenimą, gyvenu taip, kad būčiau laimingas,” – vis kartoja Bachas knygoje sau ir kitiems. Jo metodas – saviprogramavimas ir saviįtaiga.

Niekas negali uždrausti mums daryti tai, ką norime. Mums prieš akis tik mažytė dalelė visumos, o ir ta pati tėra tik iliuzija. Tai vadiname gyvenimu. Nėra nei gėrio, nei blogio, tėra tik tai, kas daro mus laimingus ar nelaimingus.

Pasauliui reikia stebuklų. Kaip mesijai ištveria?

Kiekvienas iš mūsų kartais mėgsta pavaidinti išmintį prieš publiką. Minių minios plūsta, grūdasi pas juos srautu, ratu… Beveidė minia – nieko gero nelinki ir nežada. Jei minią apima baimė, ji tave arba nukryžiuoja, arba ima garbinti.Tik užsibūk minioje… Bet juk jei tavo laimė priklauso nuo to, ką daro ar ko nedaro kiti, tuomet turi problemų.

Šis gyvenimas gali būti arba įdomus, arba nuobodus, – nelygu, kokį jį pats nuspręsi padaryti. Kuo tikėti visuomet pasirenkame patys, ir niekas kitas neįtikins mus mąstyti ir būti kitaip. O tai yra laisvė.

Parengė: ŽF

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.