28 indėnų išminties pamokos

2

indenai

[Ištraukos iš Sėdinčio jaučio, Baltojo debesies ir kitų 19 a. indėnų vadų viešų pasisakymų]

1. Tam, kad pasakytum tiesą daug žodžių nereikia.

2. Kas yra gyvenimas? Tai jonvabalio šviesa naktyje. Tai buivolo alsavimas, kai ateina žiemos sezonas. Tai šešėlis besigulantis ant žolės ir tirpstantis leidžiantis saulei.

3. Mylėk žemę. Tu jos nepaveldėjai iš savo tėvų, tu ją pasiskolinai iš savo vaikų.

4. Kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užnuodyta paskutinė upė, kai bus pagautas paskutinis paukštis – tik tada jūs suprasite, kad pinigai nėra valgomi.

5. Pirmaisiais santuokos metais jaunavedžiai žvelgdavo vienas į kitą ir svarstydavo ar gali jiedu būti laimingi. Jei nuspręsdavo kad ne – jie atsisveikindavo ir ieškodavo sau kitos poros. Jei jie būtų priversti gyventi kartu nesutardami, mes būtume tokie pat kvaili, kaip baltasis žmogus.

6. Negali pažadinti žmogaus kuris apsimeta, kad miega.

7. Didžioji Dvasia nėra tobula. Ji turi šviesią ir tamsią puses. Kartais tamsioji pusė suteikia mums daugiau žinių nei šviesioji.

8. Pažvelkite į mane. Aš esu basas ir plikas. Bet aš savo tautos vadas. Mums nereikia turtų. Mes tiesiog norime išmokyti savo vaikus būti teisingais. Mes norime taikos ir meilės.

9. Netgi tavo tylėjimas gali būti maldos dalimi.

10. Baltasis žmogus yra gobšus. Savo kišenėj jis nešioja lininio audinio skudurėlį, kuriame turi visa tai ką išpučia iš savo nosies, tarsi bijotų, kad gali išpūsti ir pamesti kažką labai vertinga.

11. Mes neturtingi. Nes esame sąžiningi.

12. Žinios paslėptos kiekvienam dalyke. Kadaise pasaulis buvo biblioteka.

13. Mano sūnus niekada nesiims ūkininkavimo. Tie kas dirba žemę nemato sapnų, o išmintis mums ateina per mūsų sapnus.

14. Mes nenorime bažnyčių, jos išmokys tik ginčytis apie Dievą.

15. Kai vieną dieną žmogus meldžiasi, o sekančias šešias nusideda, Didžioji Dvasia rūstauja, o Piktoji Dvasia juokiasi.

16. Kodėl Jūs imate jėga tai ko negalite paimti meile?

17. Seni laikai buvo nuostabūs. Seni žmonės sėdėdavo saulėje prie savo namų slenksčio ir žaisdavo su vaikais. Žaisdavo tol, kol panirdavo į snaudulį. Seni žmonės žaisdavo su vaikais kiekvieną dieną. Ir kažkuriuo metu jie tiesiog nepabusdavo.

18. Kai miršta legenda ir dingsta svajonė, pasaulyje nebelieka didybės.

19. Kas yra žmogus be žvėrių? Jei visi žvėrys bus išnaikinti, žmogus mirs nuo didžios vienatvės dvasios. Visa kas nutinka žvėrims, nutinka ir žmogui.

20. Vienas “imk” yra geriau nei du “aš atiduosiu”.

21. Neik paskui mane – nes gal būt tavęs nevesiu. Neik prieš mane – nes gal būt tavęs neseksiu. Eik šalia, ir mes būsime viena.

22. Tiesa yra tai kuo žmonės tiki.

23. Net maža pelė turi teisę supykti.

24. Aš kenčiu kai prisimenu kiek daug buvo pasakyta gerų žodžių ir kiek daug pažadų buvo sulaužyta. Šiame pasaulyje per daug kalba tie, kurie išvis neturi teisės kalbėti.

25. Tegu mano priešas būna stiprus ir baisus. Jei aš nugalėsiu – nejausiu gėdos.

26. Tas, kas pasakoja istorijas – valdo pasaulį.

27. Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.

28. Tada, kai gimei, tu verkei, o pasaulis juokėsi. Gyvenk taip, kad mirdamas tu juoktumeisi, o pasaulis verktų.
.
Šaltinis: Индейский вождь XIX века, Esquire, 2007, февраль, стр. 106

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. 10. Baltasis žmogus yra gobšus. Savo kišenėj jis nešioja lininio audinio skudurėlį, kuriame turi visa tai ką išpučia iš savo nosies, tarsi bijotų, kad gali išpūsti ir pamesti kažką labai vertinga.

  2. “28. Tada, kai gimei, tu verkei, o pasaulis juokėsi. Gyvenk taip, kad mirdamas tu juoktumeisi, o pasaulis verktų.”
    Ir kur cia ismintis? Tai bus idomu tik trumpa laiko tarpa, o ilgainiui vis tiek bus uzmirsta.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here