brolis-sesuo

Gimimo eiliškumas – tema, apie kurią tiek daug prikalbėta, prirašyta, liaudyje pripasakota, jog gali pasirodyti, kad nieko naujo čia nepasakysi, dviračio neišrasi. Tuo tarpu užsiminimas apie „psichologinį“ arba „funkcinį“ gimimo eiliškumą žmones dažnai nustebina (net ir akademinėje aplinkoje), todėl verta pasvarstyti, kas tai yra, bei, apskritai, ar toks dalykas yra?

Prieš atsakant į pastarąjį klausimą, svarbu priminti faktą, kurį dažnas (net ir moksliškai tyrinėjantis gimimo eiliškumo konstruktą) yra linkęs pamiršti – gimimo eiliškumas nėra lygus gimimo numeriui ar chronologiniam eiliškumui (pirmas, antras, trečias ir t.t.). Tad ganėtinai rizikinga yra teigti, jog trečias brolis Jonas gimė kvaileliu ir nieko čia jau nebepakeisi (kaip žinome, pasakose nutinka ir kitaip). Kitaip tariant, gimimo pozicija nėra žmogaus charakterį nulemiantis veiksnys. Tą patvirtina ir gausa psichologinių tyrimų, nerandančių jokių sąsajų tarp biologinės gimimo eiliškumo pozicijos bei asmenybės savybių (Stewart, 2012).

Tarsi ateitį išpranašavęs Individualiosios Psichologijos mokyklos įkūrėjas bei gimimo eiliškumo konstrukto autorius Alfredas Adleris dar XX a. pradžioje įspėjo: „Mano išskirtos gimimo eiliškumo šeimoje pozicijos buvo šiek tiek neteisingai suprastos. Ne vaiko gimimo eiliškumo numeris, žinoma, daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja“ (Adler, 1929, cit. iš Ansbacher & Ansbacher, 1956, p. 377). Matyti, jog didžiausią įnašą į gimimo eiliškumo supratimą davęs psichologas pabrėžia, kad asmenybės formavimesi svarbiausia yra ankstyvoji aplinka bei subjektyvus vaiko patyrimas, todėl ir gimimo eiliškumas turėtų atspindėti šiuos du aspektus.

Mokslininkai pastebi, jog vaiko raidoje egzistuoja eilė įvairių situacinių veiksnių, susijusių su vienokių ar kitokių asmenybės savybių formavimusi, pavyzdžiui: vaikų skaičius šeimoje, amžiaus skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, identifikacija su vienu ar kitu tėvu, netektys šeimoje ir kt. (Sulloway, 1996). Dėka šių atradimų galima teigti, jog chronologinis gimimo eiliškumas nėra individo charakteryje uždedamas štampas, sąlygojantis tam tikrą tipą. Tad į biologinę gimimo eiliškumo poziciją derėtų žiūrėti ne kaip į duotybę, o kaip į tikimybę vaikui įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą. Iš to ir gimė psichologinio (arba funkcinio) gimimo eiliškumo samprata, apimanti ir subjektyvius procesus.

Vienas žymiausių individualiosios psichologijos terapeutų, Shulman, praplėtė Adlerio prielaidas, teigdamas, jog psichologinė vaiko gimimo eiliškumo pozicija nusako paties vaiko suvokiamą vietą, kurią jis užima socialinėje struktūroje, t. y. šeimoje (Shulman & Mosak, 1977). Tam tikras vaidmuo (ar užimama vieta) vaiko raidoje sudaro prielaidas tam tikrų asmenybės savybių formavimuisi. Ar tos asmenybės savybės susiformuos, ar ne, priklauso nuo subjektyvios vaiko patirties, t. y. kaip jis įprasmina (Adlerio žodžiais – interpretuoja) savo patyrimą. Šiame kontekste gimimo eiliškumo pozicijos nustatymas tampa kur kas sudėtingesniu procesu už atsakymą į klausimą „kelintas gimei?“ ir reikalauja subjektyvių veiksnių įvertinimo.

2015 metais Vilniaus Universitete buvo atliktas tyrimas*, kuriuo siekta atskleisti sąsajas tarp psichologinio gimimo eiliškumo bei gyvenimo stiliaus, įtraukiant ir biologinę poziciją. Psichologinis gimimo eiliškumas buvo matuojamas, naudojant lietuviškąją White-Campbell Psychological Birth Order Inventory (PBOI) versiją (L. Campbell, J. White & A. Stewart, 1991); gyvenimo stiliaus analizei pasitelktas Basic Adlerian Scales for Interpersonal Success-Adult Form (BASIS-A) klausimynas (M. S. Wheeler, R. M. Kern & W. L. Curlette, 1993); abu klausimynai paremti individualiosios psichologijos teoriniu pagrindu bei ankstyvųjų prisiminimų metodu. Tyrime dalyvavo 223 įvairių specialybių Vilniaus Universiteto studentai.

Rezultatai atskleidė tokius keturių psichologinio gimimo eiliškumo pozicijų portretus (pateikiamos statistiškai reikšmingos sąsajos su gyvenimo stiliaus dimensijomis):

Pirmagimių psichologinio gimimo eiliškumo pozicija buvo susijusi su polinkiu vadovauti, pripažinimo iš kitų žmonių poreikiu bei noru jiems patikti, perfekcionizmu.

Viduriniųjų psichologinė pozicija buvo susijusi su atsargumo poreikiu, pripažinimo poreikiu, savikritiškumu. Šios savybės silpnai išreikštos: visuomeniškumas, siekis prie kitų prisiderinti, dėmesio siekis, perfekcionizmas, optimizmas.

Jaunėlio pozicija susijusi su visuomeniškumu, polinkiu vadovauti, pripažinimo poreikiu; žemi: savikritiškumas, dėmesio siekis, noras patikti, perfekcionizmas, optimizmas.

Vienturčio pozicija susijusi su atsargumo poreikiu, noru patikti bei žemu savikritiškumu.

Matyti, jog psichologinių gimimo eiliškumo pozicijų analizė gali duoti pakankamai išsamius rezultatus apie gyvenimo stilių. Kone identiški rezultatai buvo gauti ir Gfroerer, Gfroerer, Curlette, White ir Kern (2003) tyrime, atliktame su JAV studentais, kuriame taip pat buvo tiriamos psichologinio gimimo eiliškumo sąsajos su gyvenimo stiliumi. Tačiau svarbu paminėti, jog šie abu tyrimai pasižymėjo tam tikrais metodologiniais ribotumais, tad rezultatai turėtų būti vertinami su atsargumu. Nepaisant to, esminė žinia yra ta, kad žmogaus subjektyvus savo vietos šeimoje suvokimas (ką atspindi psichologinis gimimo eiliškumas) yra svarbus veiksnys konkrečių asmenybės savybių formavimesi.

Tuo tarpu biologinės gimimo eiliškumo pozicijos tyrimas nedavė jokių sąsajų su gyvenimo stiliaus charakteristikomis. Tai patvirtina Adlerio keltas prielaidas apie tai, kad vaiko gimimo numeris nelemia jo charakterio. Akivaizdu, jog gimimo eiliškumo pozicijos žinojimas nėra pakankamas išvadoms apie asmenybę daryti.

Negana to, tyrime buvo atskleisti įvairūs psichologinės ir biologinės gimimo eiliškumo pozicijų nesutapimai, pavyzdžiui: viduriniosios biologinėje pozicijoje esančios tiriamosios savo subjektyvią patirtį buvo linkusios sieti labiau su pirmagimio pozicija; dar įdomiau – vienturtės savo patirtį labiau įvertino kaip susijusią su jaunėlės psichologine pozicija labiau nei pačios (biologinės) jaunėlės. Kadangi tokia specifinė neatitikimų analizė yra atliekama pirmą kartą, iki šiol lieka neatsakytas klausimas, ar tokie skirtumai yra dėsningi, ar atsitiktinai būdingi šio tyrimo dalyviams, todėl šie rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai. Svarbu tai, jog biologinės gimimo eiliškumo pozicijos neatitikimas su psichologine aptinkamas ir kituose moksliniuose tyrimuose (Lohman, Lohman ir Christensen, 1985; Stewart ir Campbell, 1998). Tai reiškia, jog vaikas, gimęs vienu ar kitu eiliškumo numeriu, nebūtinai įgis su ta pozicija susijusį patyrimą bei gyvenimo stilių. Dėl šios priežasties derėtų atsisakyti pagundos sužinojus žmogaus gimimo eiliškumo poziciją, priskirti jam tam tikras su ja susijusias asmenybės savybes.

Psichologas Stewart (2004) pastebėjo šią pagundą ir savo tyrimu atkreipė dėmesį į tai, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą. Tokiu atveju gimimo eiliškumo pozicijų supratimas ne padeda, o trukdo suprasti kliento subjektyvų pasaulėvaizdį. Todėl teikiant psichologinę pagalbą su šiomis (ar, tiesą sakant, bet kuriomis kitomis psichologinėmis) žiniomis svarbu elgtis itin apdairiai.

Individualiosios psichologijos konsultavime ir terapijoje yra pabrėžiamas kiekvieno žmogaus individualumas ir kūrybiškas pasaulio bei kitų žmonių vertinimas, todėl gimimo eiliškumo euristika yra panaudojama kaip spėjimas, leidžiantis toliau prieiti prie kliento privačios logikos bei gyvenimo stiliaus supratimo. Be to, Adleris apskritai nepripažino žmonių skirstymo į tipus ir teigė, jog tikrovėje neegzistuoja jokie grynieji tipai. Psichologinio (arba funkcinio) gimimo eiliškumo formavimesi, be subjektyvių veiksnių, veikia ir eilė išorinių (aukščiau išvardintų) faktorių, todėl svarbu individą matyti kaip visumą, neatsiejamą nuo jos konteksto. Ne išimtis – ir pats gimimo eiliškumo konstruktas, kuris turėtų būti matomas tiek subjektyvių, tiek situacinių veiksnių kontekste.

*Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Doc. dr. Rasa Bieliauskaite, Prof. Roy M. Kern bei psichologijos bakalauro studente Agota Statkute.

Literatūra:
1. Ansbacher, H. L., & Ansbacher, R. R. (1956). The individual psychology of Alfred Adler; a systematic presentation in selections from his writings (1st ed.). New York: Basic Books.
2. Gfroerer, K. P., Gfroerer, C. A., Curlette, W. L., White, J., & Kern, R. M. (2003). Psychological Birth Order and the BASIS-A Inventory. Journal of Individual Psychology, 59(1).
3. Lohman, J. F., Lohman, T. G., & Christensen, O. (1985). Psychological position and perceived sibling differences. Individual Psychology: Journal of Adlerian Theory, Research & Practice.
4. Shulman, B. H., & Mosak, H. H. (1977). Birth Order and Ordinal Position: Two Adlerian Views. Journal Of Individual Psychology (00221805), 33(1), 114.
5. Stewart, A. E., & Campbell, L. F. (1998). Validity and reliability of the White-Campbell psychological birth order inventory. Journal of Individual Psychology,54, 41-60.
6. Stewart, A. E. (2012). Issues in Birth Order Research Methodology: Perspectives from Individual Psychology. Journal Of Individual Psychology, 68(1), 75-106.
7. Sulloway, F. J. (1996). Born to rebel: Birth order, family dynamics, and creative lives. Pantheon Books.

Autorius: Gediminas Tumėnas

Individualiosios psichologijos institutas renka naujas grupes: ipi.lt

loading...