Iliustracija: Vin on the move / flickr.com

Jei daugumoje valstybių miegoti darbo vietoje yra nepriimtina, o kartais toks snūduriavimas net gali baigtis atleidimu iš darbo, tai Japonijoje tokia praktika nėra draudžiama. Šioje šalyje neretai galima pamatyti miegančius darbuotojus, nukritusius veidu tiesiai ant savo kompiuterio klaviatūros ar pluošto dokumentų. Tačiau toks elgesys aplinkiniams sukelia ne užuojautą ar pasipiktinimą, bet savotišką susižavėjimą: šis žmogus veikiausiai tiek daug dirbo, jog darbas visiškai jį išsekino, rašo kulturologia.ru.

Tiesa, dažniausiai taip ir būna: žmonės iš tikrųjų tiek daug dirba, jog paprasčiausiai nebegali išsimiegoti namie. Vienas tyrimas parodė, kad japonai labiau negu kitų šalių gyventojai kenčia nuo miego sutrikimų. Japonai (vyrai) vidutiniškai kasnakt miega tik 6 valandas ir 35 minutes, todėl miego trūkumą dažnai kompensuoja užsnūsdami viešose vietose: viešajame transporte, parkuose, kavinėse, knygynuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose, įskaitant ir darbovietes. Šis reiškinys yra toks paplitęs, jog įgavo atskirą pavadinimą – „inemuri“. Šis žodis reiškia kažką panašaus į „miegojimą būnant vietoje“.

„Inemuri“ kultūrą tyrinėjanti gydytoja Brigitta Steger iš Kembridžo universiteto pasakojo: „Pirmą kartą su šiuo intriguojančiu reiškiniu susidūriau per pirmą kelionę Japonijoje antroje 1980-ųjų pusėje. Tuomet Japonijoje vyko ekonomikos bumas, kasdienis gyvenimas buvo labai chaotiškas. Žmonės visas dienas skirdavo tik darbui ir kažkokioms pramogoms, o miegui laiko beveik nelikdavo“.

Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pelnė itin darbščių žmonių šalies reputaciją. Iš tikrųjų taip ir buvo (ir dabar taip yra): žmonės pasiaukojimai dirbo daugiau, negu jiems priklausė, ir mokėsi daugiau, negu buvo reikalaujama. Tai baigdavosi tuo, kad jie nuolat užmigdavo pakeliui į darbą ar iš darbo. Atrodė, kad šią problemą reikia kažkaip spręsti, bet patys japonai to nelaikė didele problema: toks elgesys visuomenės akyse buvo toleruojamas ir net skatinamas.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas viešoje vietoje snaudžiantis žmogus yra „inemuri“. Šis reiškinys turi savas taisykles. „Viskas priklauso nuo to, kas tu esi, – aiškino B. Steger. – Jei bendrovėje esi naujokas, tau reikia parodyti, jog esi atsidavęs darbui ir įmonės veiklai. Tau miegoti negalima. Jei tau yra 40 – 50 metų ir tu nedirbi prie staklių ar panašiai, tau užnūsti leidžiama. Daugumoje atvejų, kuo esi vyresnis, tuo eini aukštesnes pareigas, o tai reiškia, kad turi didesnę teisę užmigti darbovietėje“.

Antroji „inemuri“ taisyklė yra „buvimas čia ir dabar miego metu“. „Net jei atsijungei, visa savo esybe turi rodyti, kad tai nutiko atsitiktinai, kad tą pačią sekundę, kai prabusi, vėl galėsi griebtis darbo. Tavo kūnas turi liudyti, kad tu dalyvauji biuro gyvenime, tiesiog nesugebėjai įveikti potraukio šiek tiek snūstelėti. Tai reiškia, kad negali palįsti po stalu ir ten susirangęs numigti. Reikia sėdėti prie stalo, paremti rankomis galvą ir vaidinti, kad įdėmiai klausai“, – pasakojo ekspertė.

Be to, „inemuri“ pasireiškia tik tuomet, kai miegantysis yra kostiumuotas. Niekas nemanys, kad ant suoliuko sukniubęs žmogus, vilkintis laisvalaikio drabužiais, yra išsekęs nuo darbo. Svarbiausia – nemiegoti viršininko akivaizdoje. Savo kolegoms gali demonstruoti, kiek daug ir kaip uoliai dirbi ir kaip tau sunku kovoti su žmogiška prigimti, reikalaujančia poilsio organizmui, tačiau per susirinkimus, kuriuose dalyvauja vadovybė, geriau sukaupti paskutines jėgas ir išlikti budriam.

Įdomu tai, kad Pietų Europos šalyse – Ispanijoje, Graikijoje ar Italijoje – egzistuoja specialus pietų metas, leidžiantis ne tik pasislėpti nuo karščių namuose, bet ir gerokai numigti, kad pavakary kupinas jėgų vėl galėtum kibti į darbus. Kai kurios stambios įmonės, pavyzdžiui, „Google“, „Apple“, „Nike“, „Opel“ ar „Proctor & Gamble“, savo biuruose yra įrengusios specialias patalpas poguliui – jose darbuotojai darbo metu taip pat gali prigulti ir šiek tiek snūstelėti.

Parengė delfi.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!