Išgėriau vieną extazy tabletę, gal dėl to ir ištiko panikos priepuolis?

0 (0)

 © Scott Houston/Sygma/Corbis

Klausimas: Prieš šešias dienas (tai yra penktadienį) klube su draugais. Kitą dieną jaučiausi normaliai, tik trūko miego. Dar kitą dieną miegojau beveik visą parą. Tačiau nuo pirmadienio, pradėjau prastai jaustis, pradėjau labai save kaltinti taip pasielgus, man pradėjo skaudėti raumenis, pykinti, gėriau daug vandens,kad greičiau išsivalytų organizmas.

Sekančią dieną jaučiausi geriau, tačiau vis dar save labai kaltinau, pradėjau bijoti, kad visas blogumas buvo nuo tabletės ir kad man dabar taip bus visada, kad aš jau priklausoma. Man gėda žiūrėti tėvams į akis, pykstu ant savęs taip pasielgus, apie narkotines medžiagas net nebenoriu galvoti.

Šiandien pagalvojau apie tai, kad galiu mirti ir man pradėjo laba skaudėti, traukti kojas, raumenis, pradėjo daužytis širdis, pradėjau drebėti, pasidarė labai šalta,nors temperatūros nebuvo, burna buvo išdžiūvus, pykino. Labai dėl to išsigandau ir nuvažiavau į priimamąjį. Ten man davė raminamų vaistų, klausė ar daug nerimauju.

Grįžus namo, internete paskaičiau apie nerimą ir jo simptomus. Jie buvo labai panašūs į manuosius, kuriuos jaučiau šiandien. Tad sakykite, ar galėjo man būti panikos (nerimo) priepuolis? Jei taip, ką daryti, kad jis nepasikartotų? Esu labai išsigandus, pasikalbėti neturiu su kuo, bijau,kad sugrioviau sau gyvenimą. Ką man daryti?

Erika

Atsakymas: Labas, Erika,

iš Tavo laiško suprantu, kad šiuo metu išgyveni daug įvairių jausmų: esi pasimetusi, išsigandusi, taip pat jauti gėdą ir kaltę, pyktį ant savęs. Tikiu, kad visą tą jausmų katilą išlaikyti savyje neturint su kuo pasikalbėti iš tiesų sunku. Svarbiausia, kad šioje situacijoje aktyviai ieškai atsakymų į iškilusius klausimus, kreipiesi pagalbos.

Iš Tavo apibūdinimo panašu, kad tai, ką išgyvenai galėjo būti panikos priepuolis. Tyrimai rodo, kad Extazy (kitaip – MDMA) vartojimas yra susijęs su padidėjusiu nerimąstingumu, didesne panikos priepuolių tikimybe. Paprastai kalbant, taip yra todėl, kad Extazy yra stimuliuojantis narkotikas, t.y. turi psichiką įaudrinantį poveikį. Šio poveikio (malonaus aktyvumo antplūdžio) ir siekiama vartojant. Įsiaudrinimas, aktyvumas yra susiję su seratonino  (tai medžiaga, užtikrinanti ryšį tarp smegenų ląstelių bei pagrinde atsakinga už nuotaiką ir aktyvumą) apykaitos pakitimais smegenyse.

Tačiau kita medalio pusė yra tokia: įaudrinta psichika – tai ir dirgli, nerimąstinga psichika. Padidėjus dirglumo, nerimąstingumo lygiui įvairūs fiziologiniai pojūčiai, tokie kaip dažnesnis širdies plakimas, drebulys ir kt. (kurie šiuo atveju taip pat galėjo būti liekamieji Extazy vartojimo reiškiniai) yra labiau pastebimi, sureikšminami ir interpretuojami katastrofiškai – t.y. kaip reiškiantys artėjančią mirtį.

Katastrofinė pojūčių interpretacija išgyvenamą nerimą tik dar labiau sustiprina, o nerimas, savo ruožtu, atgal veikia į kūno fiziologiją: kvėpavimas darosi paviršutiniškas, atsiranda hiperventiliacija, širdis plaka dar stipriau, sustiprėja drebulys. O toliau viskas vystosi vėl tuo pačiu uždaru ratu: kuo stipresnės darosi kūno reakcijos, tuo labiau auga nerimas, tuo labiau sustiprėja mirties baimė.

Tačiau tiesa ta, kad panikos priepuolio metu žmonės nemiršta ir neišprotėja. Svarbu laiku atpažinti bekylantį panikos priepuolį ir pasitelkti įvairius atsipalaidavimo metodus: tai gali būti dėmesio nukreipimas į aplinką, susikoncentravimas į aplinkinius daiktus, jų skaičiavimas ar tiesiog skaičiavimas mintyse (nukreipia dėmesį nuo kūno pojūčių), taisyklingo kvėpavimo praktikavimas (kvėpavimas pilvu, giliais įkvėpimais, sulaikant kelioms sekundėms orą ir iškvėpimui skiriant dvigubai daugiau laiko nei įkvėpimui), raminančio dialogo su savimi mezgimas („aš nemirsiu, tai tik nerimas, galiu jį išgyventi, jis praeis…”).

Čia svarbi ir vadinamoji nerimo profilaktika: meditacijos, jogos, progresyvios raumenų relaksacijos ar bendrai malonios atpalaiduojančios veiklos praktikavimas bei, žinoma, psichiką stimuliuojančių ir kt. narkotinių medžiagų vengimas.

Remiantis užsienio tyrimų duomenimis – atsisakant tolimesnio vartojimo su narkotikais susiję panikos priepuoliai retėja ir nebesikartoja. Vis gi, jei nerimąstingumas išliks ar panikos priepuoliai kartosis – patarčiau kreiptis konsultacijos į gydytoją psichiatrą savo poliklinikos psichikos sveikatos centre. Patyręs profesionalas tinkamai įvertins Tavo būseną, atsakys į dominančius klausimus ir jei reikės – paskirs gydymą.

Pabaigai norėčiau priminti ir tai, kad vartojantieji narkotines medžiagas iš tiesų rizikuoja tiek savo sveikata, tiek savo gyvybe. Įsigydami tabletę niekada negalime būti tikri dėl jos tikrosios sudėties bei poveikio organizmui. Linkiu atrasti būdų linksmintis nekenkiant savo fizinei ir psichinei sveikatai. Sėkmės!

Psichologė Aušra Stumbrytė