kurybiskumas

Visi esame patyrę momentų, kai būtinai turime susikaupti nors porai valandėlių tam, kad atliktume tam tikrą darbą. Tik tiesa ta, kad vieniems susikaupti yra visai lengva, o kitiems tai gali tapti rimtu iššūkiu. Vieni gali skaityti knygą tuo pačiu metu klausydamiesi muzikos ir valgydami, o kitiems net sėdint tylioje bibliotekoje gali trukdyti laikrodžio tiksėjimas ar net šalia sėdinčio žmogaus kvėpavimas.

Turbūt pažįsti ir tokių, kurie turėdami svarbių darbų laukia nakties, nes tai tyliausias ir ramiausias paros laikas, tad, pasak jų, ir mažiausiai dėmesį blaškantis laikas. Lengviau išblaškomi žmonės vienu metu atkreipia dėmesį ne tik į dirbamą darbą, bet ir į visas kitas pašalines detales, garsus ar net kvapus aplinkui tuo pačiu metu. Kreipdamas dėmesį į daugelį detalių vienu metu ir tuo pačių bandydamas atlikti tam tikrą užduotį, žmogus gali greičiau pavargti ar nuolatos jausti įtampą.

Tai ar yra gerų naujienų tiems, kuriems nuolat sunku susikaupti? Ar išsiblaškymas iš tiesų kaip nors susiję su kūrybiškumu? Apie tai ir pakalbėsime.

Kaip veikia kūrybiškumas?

Dar praėjusiais metais Darya Zabelina su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo atskleidė, kad kūrybiškesniems asmenims kur kas sunkiau atskirti svarbią juslinę informaciją nuo nesvarbios. Pavyzdžiui, lektoriaus per paskaitą klausydamas žmogus tuo pačiu metu girdi laikrodžio tiksėjimą, už lango pravažiuojančius automobilius ir kažkieno gurgiantį pilvą. Kitaip tariant, kūrybiškesni asmenys yra jautresni garsams, vaizdams ar kvapams. Kuo žmogus kūrybiškesnis, tuo jis jautresnis aplinkos stimulams. Kūrybiškesnis žmogus išgirs, pamatys ar kitaip „užfiksuos“ daugiau, nei mažiau kūrybiškas žmogus, todėl ir susikaupti tam tikru metu gali būti sudėtingiau.

Kaip tai veikia? Kūrybiškumas siejamas su negalėjimu „filtruoti“ reikalingos informacijos nuo nereikalingos. Kai žmogus bandydamas susikoncentruoti ties viena veikla tuo pačiu automatiškai renka informaciją apie pašalinius aplinkos stimulus, gali kilti daugiau naujų idėjų. O integruojant daug naujų idėjų, didėja kūrybiškumas. Taip pat kūrybiškumas yra siejamas su divergentiniu mąstymu. Divergentiniu mąstymu vadiname tokį mąstymą, kuriuo sugalvojame daug galimybių bei pasirinkimų ir neapsiribojame tik vienu rezultatu. Vaizdžiai tariant, vietoje to, kad matytume viską juodai arba baltai, divergentiniu mąstymų galime įžvelgti tarp šių spalvų įsiterpiančią ištisą pilkų spalvų paletę. Toks divergentinis mąstymas mums leidžia „matyti“ daugiau, daro mus kūrybiškesnius. Kai mes išsiblaškome ir mus aplanko daugiau minčių, galime įžvelgti ir daugiau alternatyvių problemos sprendimo būdų. Taip pat yra manoma, kad geriausi kūrybiškumo momentai aplanko ne tuomet, kai labai stengiamės kažką sugalvoti, bet tada, kai nukreipiame savo dėmesį kažkur kitur.

Nuo užduoties iki „Youtube“ – tik vienas žingsnis

Dažnai žmogus, kuriam yra sunkiau susikaupti, dirbdamas kompiuteriu net nepastebi, kaip nukeliauja į interneto platybes, perskaito kelis straipsnius, aplanko socialinius tinklus, gal net pažiūri kelis video klipus… Kol galiausiai pagauna save jau valandą prašvaisčius internete ir pamiršus, ką dirbo prieš tai. Viena vertus šį išsiblaškymą galėtume sieti su atidėliojimu ar tinginiavimu. Vis dėlto yra nemažai psichologinių tyrimų atskleidžiančių, kad ilgai dirbant vieną darbą ar net užstringant prie kokios nors užduoties, o vėliau mintimis nukeliaujant kažkur kitur, nesąmoningai atrandamos naujos idėjos ir sugalvojami nauji problemos sprendimo būdai! Kitaip tariant, galime labai stengtis kažką sugalvoti ar atrasti sprendimo būdų ir nieko nepešę pavargti. Bet tuo pačiu, tiesiog gamindami sau vakarienę, visai netikėtai išgyventi „AHA!“ momentą, kuris atneš mums tiek naujų kūrybiškų minčių, tiek ir naujų problemos sprendimo būdų.

Taip pat svarbu pridėti, kad gebėjimas išlaikyti dėmesio koncentraciją skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingu paros metu. Gali pagalvoti, kada tau geriausiai sekasi susikaupti. Ir štai, jei tau reikia įdėmiai perskaityti knygą ar atlikti kitą susikaupimo reikalaujančią užduotį – pasilik šią užduotį tam dienos metui, kai susikaupti yra lengviau. Na, o jei reikia naujų idėjų, kūrybiškumo ar alternatyvių sprendimo būdų, gali palaukti, kai jausiesi labiau išsiblaškęs.

Gintė Gudzevičiūtė | pimc.lt
Iliustracija: Alex Holyoake