Galimybių, ką veikti pabaigus mokyklą, gausa, aplinkos spaudimas, baimė, ką pasakys tėvai, klausimai, ką iš tiesų nori veikti gyvenime, galvą susuka daugeliui abiturientų. Kol moksleiviai laužo galvas dėl pasirinkimų begalybės, specialistai pastebi, kad užuot pabandę išsigryninti tikruosius savo polinkius, moksleiviai žengia lengviausiu klaidų ir bandymų keliu.

Rūbų paieškai – daugiau laiko nei karjeros planavimui

Viena didžiausių klaidų, kurią daro abiturientai, nesuvokimas, kad karjera – tai ilgas procesas, reikalaujantis ne vienkartinio spontaniško apsisprendimo, bet laiko ir savęs pažinimo. Tuo įsitikinęs Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais.

„Paradoksalu, bet dabar jaunas žmogus kur kas daugiau laiko skiria, pavyzdžiui, striukės pirkimui, nei karjeros planavimui. Juk dažniausiai prieš pirkdamas striukę, ją keletą kartų pasimatuoji, palygini su kitomis ir neperki tol, kol neįsitikini, kad būtent ši, o ne kita, tinka ir patinka labiausiai. Tuo tarpu karjeros planavimo atžvilgiu stebime atvirkštinę situaciją. Kai kurie abiturientai gegužės mėnesį dar nebūna apsisprendę, kur stos ar ką veiks pabaigę mokyklą, o kai ateina laikas pateikti dokumentus, tiesiog priima spontanišką sprendimą“, – sako jis.

Pasak jo, šiais laikais galimybių baigus mokyklą yra tiek daug, kad abiturientus tokia pasirinkimų aibė netgi gąsdina ir kelia įtampą. Turbūt tiesiausias kelias išsiaiškinti ne tik ką nori, bet ir ką iš tiesų galėtum veikti gyvenimą – sąmoningas savęs pažinimas, savo galimybių bei polinkių tyrinėjimas. Tam yra gausybė instrumentų – nuo prigimčių ir intelekto testų, egoCOMPASS iki Karjeros interesų sistemos.

„Pasitaiko, kad žmonės, įstoję į odontologijos studijų programą, tik trečiame kurse „sužino“, jog neturi subtiliojo kūno intelekto – šioje profesijoje būtino motorikos gebėjimo kruopščiai dirbti su smulkiais daiktais. Natūralu, kad tokį faktą žinodamas anksčiau, odontologo profesijos veikiausiai net nesirinktum. Bet jauni žmonės mokykloje per daug susifokusuoja į gerus pažymius, kurie tikrai negarantuoja sėkmingos karjeros. Kur kas svarbesnis kriterijus – savęs pažinimas. Beje, tai nėra baigtinis procesas, jis tęsiasi visą gyvenimą ir bazines žinias apie save ir savo gebėjimus reiktų įgyti dar prieš renkantis karjeros kelią“, – pabrėžia jis.

Daugiau sužinoti apie tai, kokią karjerą ar gyvenimo kelią rinktis, kaip į situaciją pažvelgti „kitu kampu“, atsispirti aplinkos spaudimui vasario  7–9 d. bus galima parodoje „Studijos 2019”. Specialistai dalinsis sėkmingos karjeros paslaptimis, aktualia informacija apie studijas užsienyje, įkvepiančiais pasakojimais, konsultuos aktualiausiais klausimais.

Nuo savanorystės iki „gap year“ ar tarnybos kariuomenėje

Dar vienas iššūkis jaunam, dėl ateities bandančiam apsispręsti žmogui – atremti aplinkos spaudimą, tėvų lūkesčius. Dažnai tėvai, matydami, kad jaunas žmogus nežino, blaškosi, jaučiasi sutrikęs, stengiasi padėti. Tačiau ne visada tai gelbsti.

„Deja, Lietuvos gimnazistai labai dažnai renkasi studijas „iš reikalo“: draugai apsisprendžia studijuoti, tuomet atrodo, kad ir tu pats tiesiog negali niekur nestoti. Dar prisideda tėvų spaudimas. Metai iš metų nekintantis populiariausių studijų sąrašas, kurio pirmajame trejetuke – medicina, ekonomika ir teisė – studijų iš inercijos faktą tik patvirtina. Tiesa, neseniai šį sąrašą papildė nauja studijų programa – programų sistemos. Manau, tai ženklas, kad situacija po truputį keičiasi“, – sako karjeros specialistė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) narė, Edita Mačiulskė.

Tuo tarpu pasaulyje tendencijos kiek kitos: tarp jaunimo populiarėja technologiniai mokslai, neuromokslai ar neuromarketingas. Dalis Lietuvos jaunuolių taip pat pasirenka šias perspektyvias studijas ir užsienyje.

Pasak E. Mačiulskės, ryški dar viena tendencija: nemaža dalis mokinių baigę mokyklą renkasi tarptautinę savanorystę, laisvai samdomo darbuotojo kelią ar netgi savanorišką karo tarnybą.

„Pateisinu metų pertrauką po mokslų tuomet, kai žmogus nežino, kur stoti, tačiau nesėdi ant sofos ir netinginiauja, o aktyviai kažkuo užsiima, domisi ir įgyja naujos patirties. Esu įsitikinusi, kad žinojimas, ką veikti gyvenime, niekada neateina poilsiaujant“, – patirtimi dalijasi karjeros konsultantė.

Pavieniai sėkmės pavyzdžiai – ne taisyklė

Septintus metus iš eilės kartu su kitais LKSA karjeros specialistais mokinius, tėvus, studentus bei mokytojus parodoje „Studijos“ konsultuojančios Editos Mačiulskės teigimu, net ir tie, kurie susidomi savęs pažinimo testais, tikisi labai greito rezultato, ne visada nori tam skirti laiko ir gilintis.

„Pamatę savęs pažinimo testus, kuriuose reikia įvardinti stipriausias ir silpniausias savo savybes, moksleiviai susiima už galvos, jiems tai nepakeliama kančia, nes šis procesas reikalauja mąstymo, užima laiko. Jie verčiau rinktųsi greitą testą, nors visada pabrėžiame, kad tai tik viena iš pagalbinių priemonių, kuris iškart parodytų rezultatus. Gaila, bet su tokiu požiūriu žmonės tiesiog „nuslysta“ paviršiumi, pasirenka specialybę neįsigilinę, jiems svarbiausia yra geras įvaizdis. Gaila, bet dar labai daug jaunuolių kreipia dėmesį į tai, ką apie jų sprendimą pasakys kiti“, – sako Edita Mačiulskė.

Tuo tarpu R. Jurkėnas pastebi, jog moksleiviams didelį įspūdį daro vadinamosios „sėkmės istorijos“, kurios, jo teigimu, dažnai neatspindi realybės.

„Žmonės, nesuprantantys, kad tinkamos specialybės pasirinkimas yra procesas, tiesiog lošia loterijoje. Tyrimai rodo, kad tik 5 proc. jaunų žmonių, spontaniškai pasirinkę, ką studijuos, išlošia ir būna patenkinti savo karjera. Blogiausia, kad „sėkmės istorijos“, kai žmogus nesvarstęs įstojo į pirmą pasitaikiusią specialybę ir tapo sėkmingu, viešojoje erdvėje yra gan dažnai eskaluojamos ir sudaro įspūdį, jog daug kam taip pasisekė. Ko gero, visiems norėtųsi nieko nedaryti ir tapti sėkmingais, tačiau tai toli gražu neatspindi realybės“, – pasakoja R. Jurkėnas.

Profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais pastebi, kad atsitiktinis studijų pasirinkimas yra ir dažna žmonių laimės jausmo stygiaus priežastis.

„Pastebiu, kad nemaža dalis jaunų žmonių tiesiog laukia, kol jiems kažkas ant lėkštutės atneš gyvenimo sėkmės receptą. Bet taip tiesiog nebūna. Maža to, laimingi žmonės dažnai nesijaučia ir dėlto, kad stengiasi įgyvendinti ne savo, o kitų žmonių svajones“, – pastebi jis.

Moksleiviai, tėvai, mokytojai vasario 7–9 d. laukiami Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ organizuojamoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2019“. Čia šiais metais bus pristatomos mokymosi, studijų, neformalaus švietimo galimybės Lietuvoje, užsienio aukštųjų mokyklų programos, savanorystės ir kitos savirealizacijos galimybės, verslo įmonių, kuriančių patrauklias darbo vietas, pasiūlymai, neformalaus švietimo ir saviugdos paslaugos.

Viršelio iliustracija: Wokandapix / pixabay.com

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!