J. Rifkinas: kapitalizmą pakeis nauja ekonominė sistema

0

chateaumillemont

Politikos patarėjas ir rašytojas Jeremy Rifkinas mano, kad super interneto sukūrimas pranašauja naują ekonominę sistemą, kuri galėtų išspręsti visuomenės tvarumo iššūkius, – rašoma dienraštyje The Guardian.

Jo manymu, pasiekęs aukščiausią savo tašką, kapitalizmas patirs patį didžiausią žlugimą. Dabartinės ekonominės sistemos sėkmė priklauso nuo sumažėjusių gamybos išlaidų, tačiau būtent tai kuria prielaidas žlugti tradicinėms vertikaliai integruotoms korporacijoms.

Rifkinas, kuris yra patarinėjęs Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir valstybių vadovams, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, teigia, kad tokios produktyvios technologinės revoliucijos, kokia vyksta dabar, niekas net neįsivaizdavo. Ji gali sumažinti ribinius kaštus iki beveik nulio, tokiu būdu gaminiai būtų beveik nemokami, pertekliniai ir visiškai nebepriklausomi nuo rinkos sąlygų.

Daugelis gamybos kompanijų išgyvena tik iš labai nedidelio pelno, jos nuolat susiduria su mažų operatorių, beveik neturinčių pastovių išlaidų, konkurencija.

„Matome aukščiausią kapitalizmo tašką, po kurio jis iš pasaulio scenos dings, užleisdamas vietą bendradarbiavimo bendrijoms“, – prognozuoja Rifkinas.

Bendradarbiavimo bendrijų sukūrimas

Iš dabartinės ekonominės sistemos pelenų iškils radikaliai naujas modelis, varomas įspūdingo energijos, komunikacijos ir transporto inovacijų tempo.

„Tai pirmoji nauja ekonomikos sistema nuo kapitalizmo ir socializmo pasirodymo XIX amžiaus pradžioje – nepaprastas istorinis įvykis, kuris per ateinančius metus iš esmės pakeis mūsų gyvenimo būdą, – teigia Rifkinas. – Jis jau pradeda keistis, tik mes dar jam nesuteikėme formos.“

Kai kurie sektoriai, tokie kaip muzika ir medijos, jau dabar suardyti dėl to, kad internetas leidžia paskiriems individams ir nedidelėms grupėms konkuruoti su dideliais, pripažintais žaidėjais. Tuo tarpu 3D spausdinimo ir technologinių logistikos pasiekimų išpopuliarėjimas – tokių kaip milijardų protingų sensorių įrengimas visose produkcijos grandyse – reiškia, kad šis fenomenas dabar plečiasi iš virtualaus į fizinį pasaulį.

Klimato kaita

Naujos ekonominės sistemos sukūrimas padės sumažinti didžiausius tvarumo iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir resursų trūkumas, bei nuims įtampą nuo gamtinio pasaulio, nes sistemai tereikės minimalių energijos, medžiagų, darbo ir kapitalo sąnaudų.

Pasak Rifkino, tik nedaugelis supranta, koks pavojus laukia žmonijos dėl atmosferoje didėjančio kritulių lygio, lemsiančio ekstremalų orą.

„Ekosistemos nespėja kartu su žemės vandens ciklo pasikeitimais, mes esame šeštajame išnykimo etape, – perspėja jis. – Iki šio amžiaus pabaigos galime prarasti 70 proc. rūšių, mūsų galimybės išgyventi žemėje būtų įstumtos į pavojų.“

Komunikacijų, energijos ir transporto susiliejimas

Kiekvienos ekonomikos sėkmė istorijoje priklausė nuo trijų faktorių: komunikacijos, energijos ir transporto, tačiau, anot Rifkino, šis laikmetis unikalus tuo, kad matome visų trijų susiliejimą, virsiantį superinternetu.

Radikalius komunikacijų pokyčius matome jau dabar, o transporto revoliucija yra visai čia pat, už kampo. „Turėsime beveik nulinių ribinių kaštų elektrą ir galėsime važinėtis 3D būdu išspaudintais automobiliais per artimiausius 10-15 metų, – sako jis. – Pridėkime dar GPS valdymą ir savavaldžius automobilius – pamatysime, kad šios automatizuotos logistikos interneto transporto ribiniai kaštai nukris labai staigiai.“

Rifkiną ypač domina pokyčiai, šiuo metu apėmę energijos sektorių. Jis pabrėžia, kad milijonai mažų ir vidutinio dydžio įmonių, namų savininkų ir kaimynysčių jau dabar gaminasi „žaliąją“ elektrą.

Šis impulsas įgis dar didesnį tempą, kai atsinaujinančių technologijų kaina nukris. Rifkinas prognozuoja, kad energijos surinkimas vieną dieną bus toks pigus dalykas, kaip nusipirkti telefoną:

Galima bus sukurti savo „žaliąją“ energiją ir prisijungti prie atsirandančio energijos interneto programėlių pagalba, kad galėtum dalintis pertekliumi visame energijos internete. Taip pat bus galima pasinaudoti informacija visoje kainos grandinėje, kad pamatytum energijos tėkmę.

Jis teigia, kad Vokietijos energijos kompanija E.ON jau pripažino, kad tradicinės centralizuotos energijos kompanijos modelis išnyks ir vadovaujasi jo patarimu pereiti prie paslaugų tiekimo, randant būdą padėti kitiems valdyti energijos srautus.

Jis ragina dideles kompanijas visuose sektoriuose sekti šiuo modeliu ir užuot priešinusis pokyčiams panaudoti savo įspūdingą mastą bei organizacinius pajėgumus padedant susijungti atsirandantiems tinklams.

Tinklų neutralumas – kelias į sėkmę

Nors Rifkinas mano, kad ekonomikos revoliucija greičiausiai bus nesustabdoma, jis taip pat įspėja, kad ji gali būti deformuota, jei atskiros šalys ir korporacijos pasieks tikslą savo vis stiprėjančioje kovoje už interneto kontrolę:

Jeigu senosios pramonės šakos monopolizuos vamzdžius, struktūrą ir sugriaus tinklo neutralumą, tada tikrai turėsime globalias monopolijas ir Didįjį brolį.

Bet jeigu sugebėsime išlaikyti tinklo neutralumą, tai reikš, kad bet kuris vartotojas, tapęs profesionaliu vartotoju (prosiumeriu), savo mobiliuoju telefonu ir programėlėmis galės pradėti tiekti į išplėstinį daiktų internetą, kuris dar tik vystosi.

Žmonės netiki, kad tai greitu laiku įvyks, tačiau jei 1989 metais, prieš atsirandant internetui, būčiau pasakęs, kad po 25 metų būsime demokratizavę komunikacijas ir 40% žmonijos siųs įvairiausių rūšių informacijos gėrį vienas kitam, niekas nebūtų pasakęs, kad tai įvyks.

Perteklinio vartojimo paradoksas

Ar Rifkinui nerūpi, kad galimybė pigiai gaminti prekes dar labiau išsems žemės baigtinius resursus, kai augantis gyventojų skaičius pasiners į pirkimo karštligę?

Jo manymu, čia veikia paradoksas, kai perteklinis vartojimas atsiranda dėl trūkumo baimės, dingsiančios, jei žinosime, kad galime gauti viską, ko panorėję.

Tūkstantmečio karta jau pastebi klaidingą supratimą, kad kuo daugiau sukaupsime, tuo būsime savarankiškesni ir laisvesni. Panašu, kad jiems labiau rūpi vystyti tinklus ir prisijungti prie dalijimosi ekonomikos, nei vartojimas vardan vartojimo.

Ne pelno siekiantis sektorius taps pranašesnis

O kaip su nerimu dėl kapitalizmo galo, kuris gali privesti prie chaoso? Rifkinas mano, kad tarpas, atsiradęs išnykus didžiausioms korporacijoms, būtų užpildytas ne pelno siekiančio sektoriaus.

Visiems, kurie tuo abejoja, Rifkinas atkreipia dėmesį į šimtus milijonų žmonių, kurie jau dabar yra įsitraukę į didžiulį bendradarbiavimo tinklą visame pasaulyje:

Tokia institucija mūsų gyvenime, kuria mes pasikliaujame kas dieną, kuri teikia įvairias paslaugas ir prekes, kurios neturi nieko bendra su pelnu ar valdžios suteikta teise, o be jos mes negalėtume gyventi yra socialinė bendrija. Milijonai įvairių organizacijų, teikiančių sveikatos priežiūrą, švietimą, pagalbą vargstantiems, kultūrą, menus, sportą, poilsį ir t.t. Į tai ekonomistai neatsižvelgia, nes jos kuria socialinį kapitalą, kuris yra svarbus visiems trims internetams, tačiau nesukuria rinkos kapitalo. Tačiau kaip biudžeto pajamų generatorius jis yra didžiulis ir įdomu tai, kad auga greičiau, negu BVP privačioje rinkos sistemoje.

Būdamas 69 metų amžiaus Rifkinas pripažįsta, kad gali nesulaukti to laiko, kai geresnė ateitis materializuosis, bet teigia, kad bendradarbiavimo bendrijos siūlo vienintelį pažangų įgyvendinamą būdą sprendžiant tvarumo iššūkius, su kuriais susiduria žmonija.

„Turime naują potencialią platformą, kuri mus nuves ten, kur reikėtų eiti, – sako jis. – Nežinau, ar jos laikas pribrendo, bet jeigu yra koks kitas alternatyvus planas, nežinau, kaip jis atrodo. Žinau tik tiek, kad likti vertikaliai integruotoje sistemoje, pagrįstoje didelėmis korporacijomis, iškastiniu kuru, atomine energija, centralizuotomis telekomunikacijomis, atgyvenusiomis technologijomis augant bedarbystei ir mažėjant BVP – tai nėra atsakymas.“

Parengė: contempo.lt
Iliustracija: Nuotr. Château de Millemont

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here