Kaip išlaikyti sąmoningą dėmesingumą, kai gyvenimas toks nenuspėjamas ir kupinas sąmyšio? Kaip išmokti pamilti savo trūkumus, o nesėkmingas gyvenimo patirtis priimti ramiai – kaip dar vieną vertingą pamoką? Leidyklos VAGA išleistoje Erinos Niimi Longhurst knygoje „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“ (2018) dalinamasi lengvai įgyvendinamais patarimais, kaip kasdien jaustis laimingesniems, sveikesniems ir išmokti gyventi sąmoningai. Autorės knyga – tai maloni pažintis su japonų filosofija, kultūra ir papročiais, kuriuos galime pritaikyti sau, nesvarbu, kur gyvename. Džiaugtis gyvenimu japonai mokosi iš senųjų filosofijų ir tradicijų, praktikuodami shinrin-yoku („maudynes“ miške), kaligrafiją, ikebaną, rengdami arbatos ceremonijas ir mėgaudamiesi tabemono (maistu).

Erinos Niimi Longhurst „Japonizmas“ – tai puiki, išskirtinio minimalistinio dizaino knyga, skirta ne tik japoniškos kultūros gerbėjams, bet ir visiems, norintiems padovanoti sau dar daugiau gyvenimo kokybės ir išplėsti suvokimą, vadovaujantis wabi sabi (netobulumo ir laikino grožio), kintsugi (sudaužytų daiktų taisymo auksu) arba kaizen (nenutrūkstamo tobulėjimo) filosofijomis. Dalinamės pagrindiniais autorės knygoje pristatomais kintsugi filosofijos principais, padėsiančiais pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis bei pamilti save, atsiribojant nuo nereikalingų lūkesčių ir reikalavimų.

Kintsugi filosofija

Pasak legendos, kintsugi (arba kintsuguroi), kuris išvertus reiškia „taisyti auksu“, ištakos siekia XV a. Šiogūnas Ashitaga Joshimasa labai nusivylė, pamatęs, kaip dabar atrodo suklijuotas jo mėgstamas buvęs sutrūkęs puodelis, ir pakvietė kelis japonų amatininkus, kad šie sugalvotų jam kitą, estetiškesnį, būdą mėgstamam indui sutaisyti. Taip atsirado kintsugi menas. Kintsugi dažnai galite pamatyti arbatos ceremonijoje (arba sado): indai, išsiskiriantys įdomiais netobulumais ar defektais, yra vertinami dėl savo grožio ir estetikos.

Kintsugi idėja – įdomi metafora, ne visada taikoma daiktams. Ji svarbi ir įkvepia, ypač tuomet, kai reikia išgyventi sunkius laikotarpius. Ją galima pritaikyti ir tokiems dalykams, kaip būdo bruožas ar „trūkumas“, kuriuos suvokiate turintys. Pavyzdžiui, jeigu jūsų veidas strazdanotas, galite praleisti nesuskaičiuojamas valandas ir išleisti šimtus eurų bandydami uždengti ir paslėpti dėmeles, atsirandančias, per ilgai pabuvus saulėje. Tačiau kartais užtenka išgirsti komplimentą vos iš vieno žmogaus (ar paties savęs) ir strazdanos gali vienu mėgstamiausių jūsų bruožų.

Kintsugi filosofija teigia – sunkumai sukuria mus kaip asmenybes. Taip, kaip, norint pajusti saldumą, tenka paragauti ir kažko kartaus, taip ir sunkumai – praradimai, išdavystės, nelaiminga meilė, nusivylimai – yra mūsų, mūsų tapatybė, gyvenimo pasakojimas. Užuot slėpus išbandymų paliktus randus, kintsugi drąsina džiaugtis jais ir tuo, kaip jie mus atskleidžia. Niekas nesulūžta ir nesudūžta suvisam, kad ir kaip skausmingai iš pradžių gali atrodyti.

Kalbant labiau iš praktinės pusės – kintsugi moko būti sąmoningesnius ir atsakingesnius. Užuot pasidavę greitai kintančių mados vėjų vilionėms, turėtume geriau rūpintis savo daiktais – pataisyti, atnaujinti, o ne mesti ir pagedusį, pasenusį daiktą skubiai keisti nauju. Šitaip bus geriau aplinkai, mūsų bankų sąskaitoms, o ir namie neprisikaups nereikalingų daiktų.

Kita vertus, kintsugi tarnauja kaip stipri metafora, padedanti suprasti mūsų požiūrį į tai, kaip suvokiame savo stiprybes ir silpnybes. Yra japoniška patarlė, kuri puikiai perteikia šios metaforos esmę – choushio wa tansho, laisvai išvertus – mūsų stiprybės yra mūsų silpnybės. Per daug kliaujantis ar įtikint stipriosios savybės gali atsigręžti prieš mus, kai mažiausiai to tikimės.

Svarbu nelaikyti savybių, kurias laikome stiprybėmis, savaime suprantamu dalyku. Visoms joms reikia pastangų, atsidavimo, visas jas – įgūdžius, santykius su kitais žmonėmis ar su sveikata (fizine ir psichine) – reikia puoselėti. Kintsugi koncepcija tokia paveiki būtent todėl, kad ji moko atrasti ir džiaugtis netobulumo grožiu.

Kaip pritaikyti kintsugi filosofiją savo gyvenime

Taigi, kaip kintsugi filosofiją paversti kasdienio gyvenimo dalimi? Štai keli būdai, kaip tai padaryti:

  • Neužmikite ant laurų. Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriame savo trūkumams ir jų taisymui, tačiau nepamirškite ir savo stiprybių, jų nelaikykite savaime suprantamomis. Jei taip nutiks, galite sau tik pakenkti.
  • Taisykite, o ne keiskite. Vien todėl, kad daiktas sudužo, nereiškia, kad jo naudingas laikas pasibaigė. Puikus pavyzdys – batai. Neškite batsiuviui pakalti pakulnes. (Ir iš pat pradžių investuokite į kokybę, užuot pirkę pigią batų porą, kuri neišvengiamai greit susidėvės.)
  • Priimkite savo trūkumus ir netobulumą. Būtent jie – mūsų išskirtinumas ir tapatybė. Nevarkite siekdami atitikti protu nepagrindžiamus standartus (nes nusivilsite), geriau atkreipkite dėmesį į tas savybes, kurias mėgstate. Pozityvumas keis požiūrį į gera ir galiausiai teiks daugiau pasitenkinimo gyvenimu.

Metafora gyvenimui

Kintsugi menas yra toks gražus todėl, kad išryškina lemiamą daikto gyvenimo tašką – ribą, kai jis nuo įtampos suskyla. Kartu atskleidžia, kad daiktas gali išlaikyti savo puikumą, nes akimirka, kai jis sutrūksta – tai tik mažas žingsnis ilgoje ir kur kas svarbesnėje kelionėje.

Kintsugi galima laikyti netekties ar išdavystės atlaikymo metafora; išryškinamas ne praradimas, o tai, kaip jis pakeitė ir suformavo daiktą ar žmogų. Ši filosofija yra itin svarbi arbatos ceremonijoje – ją ruošiant atskleidžia daug psichologinių ir kultūrinių vertybių: arbatos puodeliai, sutaisyti kintsugi, bet kokie kiti vadinamieji netobulumai vertinami kur kas labiau nei tie indai, kurie neva trūkumų neturi. Defektai, įskilimai, šukės irgi daug pasako apie savininko santykį su daiktu: kaip labai juo rūpinamasi, ar daiktas mėgstamas, kiek nuo jo yra priklausomas žmogus, ir kokį vaidmenį daiktas atlieka kažkieno gyvenime.

Grožį kiekvienas supranta savaip, tačiau šio ryšio analogas galėtų būti žaislinis vaikystės meškutis. Jis niekada nebus toks gražus kitam žmogui, kuris neturi su juo stipraus ryšio, tačiau akivaizdžiai matysis – iš sudaigstymų, nutrynimo – kad tas daiktas yra mylimas, savininko gyvenime jis buvo arba tebėra svarbus.

Shoganai – priimti dalykus, kurių nepakeisi

Galvosena ir ideologija, kuria remiasi kintsugi, kilo iš pasirengimo ir išlavinto lankstumo priimti dalykus, kurių nepakeisi. Tai vadinama shoganai – nieko nepadarysi. Nepastvėrėte paskutinio šviežios duonos kepalo? Shoganai. Negavote pjesės vaidmens, dėl kurio dalyvavote perklausoje? Shoganai. Taip sakydami pripažįstate nusivylimą, tačiau žinote, kad daugiau nieko negalėjote padaryti. Tai nemalonus jausmas, sutikime, o tuomet judėkime į priekį.

Pasirūpinti kokoro – širdimi, protu ir siela – negali niekas kitas, tik jūs. Kiti gali stipriai prisidėti talkindami, tačiau galiausiai atsakomybė – tik jūsų. Turite skirti laiko pasirūpinti savimi, kad galėtumėte pasirūpinti kitais ir būtumėte kur kas produktyvesni, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą – jai irgi reikia rasti laiko.

Išsiaiškinkite, kas veda jus pirmyn, koks jūsų tikslas – ikigai. Taikykitės aukštai, bet būkite realistai; žinokite, kur jūsų ribos, o tada bandykite. Nepamirškite stabtelėti ir pasidžiaugti mažomis pergalėmis – jos pralėks pro šalį greičiau, nei pastebėsite. Būkite kuklūs, lankstūs, skirkite laiko savianalizei. Jūsų laukia sunkumai – kelyje tikrai užsigausite ir nusibrozdinsite. Tačiau tapsite tuo, kas esate – didžiuodamiesi visomis savo patirtimis, suprasite, kaip toli nuėjote.

Erin Niimi Longhurst „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“. Vertė Agnė Puzauskaitė, VAGA, 2018. P. 296
Knygynų tinklo VAGA informacija
Iliustracija: Manuel Cosentino / Unsplash

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!