Šviesa yra galingas pabudimą skatinantis signalas, didinantis budrumą ir fizinį aktyvumą. Jos poveikį kontroliuoja akies obuolyje esančios fotoreceptorių ląstelių grupės, gaminančios šviesai jautrų pigmentą melanopsiną. Šios ląstelės, kurios dirba atskirai nuo šviesai jautrių ląstelių, atsakingų už regėjimą esant prastam apšvietimui bei spalvų suvokimą, gali padėti atstatyti gyvūnų biologinius laikrodžius, kitaip tariant, paros ciklo ritmą. Tyrimai su aklaisiais, rodo, kad tas pats procesas vyksta ir su žmonėmis, tačiau kol kas įrodymai nėra galutiniai.

psichikos-medis

Didesnis smegenų aktyvumas už budrumą ir suvokimą atsakingose smegenų srityse buvo užfiksuotas tiems tiriamiesiems, kurie prieš tai buvo apšviesti oranžine šviesa, lyginant su rezultatais, kurie buvo užfiksuoti apšvietus mėlyna šviesa.

Šviesos jungiklis

Vandewalle nuomone, melanopsinas veikia tarsi jungiklis, siunčiantis skirtingus signalus į smegenis atsižvelgiant į jų tuometinę būklę. Ilgesnio bangos ilgio oranžinė šviesa pigmentą padaro jautresnį šviesai, o mėlyna šviesa – atvirkščiai. Žalia šviesa įsitaisiusi per vidurį. Tyrimų rezultatai rodo, kad oranžinė šviesa pastumia melanopsino pusiausvyrą į jautresnę šviesai pusę bei pagerina smegenyse vykstančias reakcijas.

„Žinojome, kad šviesa daro nevaizdinį poveikį žmogaus smegenų sričiai, atsakingai už pažinimą, tačiau susiję receptoriai nebuvo galutinai nustatyti“, sako Vandewalle. „Mūsų išvados patvirtina teigiama melanopsino įtaką smegenų sričiai, susijusiai su pažinimu“, sako jis ir priduria, kad toks poveikis turėtų būti ištirtas ir su skirtingų spalvų šviesomis įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, mokyklose.

Pasak Stuart Peirson iš Oxford universiteto Nuffield oftalmologijos laboratorijos, šios išvados intriguoja, tačiau ankstesnių tyrimų duomenimis būtent mėlyna šviesa labiau padidina budrumą ir yra efektyvesnė atstatant paros ciklo ritmą. „Aiškiai reikia dar padirbėti, norint išsiaiškinti šių rezultatų skirtumą“ sako jis.

logo

loading...