Jaučiatės išsekę? Paleiskite tai…

0


Iliustracija: Myriams-Fotos / pixabay.com

Manote, kad esate geresni už tuos, kurie atsikrato visko, kas jiems kenkia? Kenčiate varginančius santykius iš gailesčio ar vienatvės baimės, dirbate nekenčiamus darbus, stengiatės įtikti kitiems? Ar pastebėjote, kad nepasitenkinimas tiesiog užpildo jus ir norite nuo jo kuo greičiau išsivaduoti, bet tikslai nesuvokiate, kodėl taip atsitinka, tik jaučiate fizinį poreikį išsilieti, atsikratyti kažko, kas išsunkia jūsų jėgas, rašoma portale Step To Health.

Stebėkite save. Stenkitės pagauti momentą, kai pasijuntate blogai, ir nustatyti savo per smarkaus energijos praradimo priežastį. Galbūt esate stipriai prisirišę prie kokio nors žmogaus ar situacijos? Tai smarkiai išvargina ir išsekina, netrukus pastebite, kaip smarkiai pavargote nuo viso to. Išsivaduokite!

Pagalvokite apie savo kvėpavimą. Jeigu pabandysite jį sulaikyti, tai greitai pasijusite išvargę ir imsite gaudyti kvapą.

Laisvė – natūrali žmogaus būsena. Ir ne tik fizinė, bet ir moralinė, protinė. Mes prisirišame prie žmonių ir gyvenimo aplinkybių, prie daiktų ir elgsenos būdų, kurie ne tik neduoda mums naudos, o suvaržo mus, apriboja, sukausto tiek, kad mes netenkame jėgų ir energijos. Tai geriau suprasti padės istorija apie budistų vienuolius upėje. Ši istorija parodo mums, kaip mes kartais apkrauname save visai nereikalingais dalykais ir net nesusimąstome, kokie jie beprasmiški.

Vienuoliai ir upė

Du keliaujantys vienuoliai priėjo sraunią upę, kurią reikėjo perbristi. Ant krano stovėjo moteris ir paprašė jai padėti. Jai irgi reikėjo persikelti per upę, bet vienai tai padaryti buvo per sunku.

Vienas vienuolis, paklusdamas savo ordino taisyklėms, draudžiančioms prisiliesti prie moters, ignoravo jos prašymą ir persikėlė per upę vienas.

Kitas vienuolis pasigailėjo moters ir ant rankų pernešė ją į kitą krantą, kur jie atsisveikino. Po to vienuoliai patraukė toliau.

Vienuolis, kuris laikėsi ordino taisyklių, prisiminė šį įvykį ir visą kelią pyko ant draugo. Po kelių valandų jis vis dar svarstė apie tą bendražygio poelgį ir, kai nebepajėgė sulaikyti pykčio savo viduje, garsiai papriekaištavo kitam vienuoliui, kad tas rizikuoja būti pašalintas iš ordino, nes suteršė jo garbę.

Tada antrasis vienuolis jam atsakė: „Aš palikau tą moterį ant upės kranto, o kodėl tu vis dar tebeneši ją ant savo pečių?“

Paleiskite viską, kas jums nepriklauso.

Ši istorija parodo, kaip mes apsikrauname problemomis, kurios mūsų neliečia. Tai gadina mūsų charakterį, pripildo sielą neigiamų emocijų ir svarbiausia – be reikalo išsunkia jėgas. Mes nuolat kaupiame savyje blogas mintis, emocijas, kol prisipildome ir turime nuleisti garą, išsivaduoti nuo jų. O dabar pamąstykime, ar reikėjo taip daryti?

Kiek kartų gyvenime mes užsiėmėme ne savo problemomis, nešėme kitų naštą ant savo pečių, kankinomės? Įdomu tai, kad jos jaudina mus net labiau už savas problemas.

Atleiskite saitus, kuriais patys susipančiojote

Niekas nevertė jūsų spręsti kitų problemų. Niekas netrukdė jums pakilti aukščiau. Tai padarėte patys. Ar žinote kodėl?

  1. Jūsų perfekcionizmas ir siekimas būti geru žmogumi verčia jus prisiimti atsakomybę už viską. Jeigu kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų, jaučiatės kalti. Jūsų galvoje klaidos „nenumatytos“. Tačiau neverta būti tokiems griežtiems su savimi. Juk klaidos suteikia galimybę ir mokytis.
  2. Jūs virtote visišku altruistu, kuris atiduoda savo jėgas ir talentus kitiems, tad pamiršta save.
  3. Empatija, jausti kitų skausmą ne visada gerai. Yra viena paslaptis, kurią turite sužinoti. Pirmoje vietoje esate jūs, o tik po to kiti.
  4. Stengdamiesi padėti kitiems, spręsdami už juos jų problemas.

Supraskite, kad tiesti kitiems pagalbos ranką nėra blogas dalykas. Tiesiog kažkuriuo metu reikia sugebėti jį paleisti. Kartais mes atiduodame per daug savęs arba įklimpstame į emocinę priklausomybę nuo kito žmogaus. Mums tai atrodo teisinga, juk tai daro mus gerais žmonėmis, sugebančiais jausti kilnius jausmus, mylėti artimą. Deja, viskas gali apsigręžti prieš mus. Jeigu mes pamiršime save ir savo poreikius ir gyvensime tik dėl kitų, tai kas nors gali pradėti tuo naudotis ir manipuliuoti mumis.

Emocinė priklausomybė padarys jūsų asmeninę laimę neįmanoma, kai brangiausiojo žmogaus nebus šalia. Todėl paleiskite viską, ką laikote „savu“, nusimeskite pančius ir tapkite laisvi. Mus mokė turėti, užvaldyti, rūpintis ir saugoti, bet mums geriau atlaisvinti tuos saitus, nes jie trukdo mums laisvai veikti. Tai nedaro mūsų laimingais, tik išvargina. Pagalvokite apie tai.

Parengė Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here