mergina

Klausimas: Sveiki, turiu tokią problemą. Nors neseniai sulaukiau pilnametystės ir jau kaip ir turėčiau būti sukūrus normalų asmeninį gyvenimą, jaučiu didžiulę tuštumą ir beprasmybę, kad negyvenu normaliai kaip kiti mano bendraamžiai. Iš prigimties esu labai drovi, nors palyginus nuo vaikystės jau esu tikrai išdrąsėjusi. Bet didžiulė problema man bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nežinau nuo ko pradėti, ką kalbėti. Taip pat ir renginiuose, kuriuose yra puiki proga susipažinti su kitais žmonėmis, niekada neatkreipiu kitų dėmesio, atrodo juos tik atstumiu. Turiu keletą tikrų draugų, bet ir jiems negaliu visiškai išsisakyti, savo vidinių minčių, dvejonių niekam neatskleidžiu. Emocijos mano gyvenime labai svyruoja, kai laukia kažkas džiugaus esu tarsi euforijoj, bet tuoj pat viskas praeina ir vėl jaučiu tuštumą gyvenime. Nežinau jau ką ir daryti, noriu turėti mylimą žmogų šalia, išmokti valdyti savo emocijas ir būti laiminga ne tik tam tikromis progomis, o kiekvieną savo gyvenimo dieną, bet nežinau nuo ko pradėti.
Laura (vardas pakeistas)

Komentaras: Sveika, Laura. Smagu, kad nelieki viena su savo mintimis, nebijai jomis dalintis ir ieškai atsakymų, o tai reiškia, kad eini teisingu keliu link savęs pažinimo. Savęs pažinimas suteikia pasitikėjimo savimi, vidinės ramybės, nukreipia tave tau teisingu gyvenimo keliu, o savimi pasitikintis žmogus visuomet yra įdomus ir kitiems.

Pabandyk įsivaizduoti, prie kurio žmogaus pati prieitum vakarėlyje, prie linksmo, įdomaus, spinduliuojančio gerą nuotaiką ar prie tyliai kamputyje tūnančio?

Rašai, kad neseniai sulaukiai pilnametystės, vadinasi tau turėtų būti tik 18-19 metų, o jau pergyveni dėl to, kad nesi sukūrusi normalaus asmeninio gyvenimo. Nekelk sau per didelių reikalavimų, kai jų neįgyvendini, apima stiprus nusivylimas, iš čia ir emocijų šuorai. Gyvenime visur turi būti pusiausvyra, bet tavo jauname amžiuje normalu į viską žiūrėti „juoda“ arba „balta“, vėliau, jei stengsiesi pažinti save, pamatysi kiek daug gyvenime yra nuostabių „pilkų atspalvių“. Tavo baimė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, greičiausiai kyla iš nepasitikėjimo savimi. Mes – žmonės, esame sudaryti iš minčių, jausmų ir elgesio.

Pateiksiu tau pavyzdį, gal atpažinsi save: tu esi vakarėlyje tarp nepžįstamų žmonių ir tau kyla mintis „kokie jie visi faini, įdomūs, o kas aš?“, tuomet tu pajauti stiprų nusivylimą savimi ir sprunki, manydama, kad jiems tu visai neįdomi. O gali galvoti kitaip „kaip man pasisekė, kad mane pakvietė į šį vakarėlį, vadinasi mus kažkas sieja“, tuomet tave apima pasididžiavimo jausmas, kuris atveria kelius bendravimui.

Klausi nuo ko pradėti, pasikartosiu, pradėk nuo savęs. Nežiūrėk į bendraamžius, kiekvienas turi savo kelią, o bežiūrėdama į kitus tik gaiši laiką, kurį galėtum skirti sau. Nieko nerašai apie tai, kas tau patinka, kokį turi hobį, ką planuoji studijuoti, o gal nori po mokyklos padaryti pertrauką ir kokiem metam kur nors išvažiuoti? Atmink, gyvenimas nėra atsitiktinumų, aplinkybių virtinė, jis yra valdomas ir kontroliuojamas. Mes patys jį kuriame ir patys jį griauname. Kaip tau atrodo, jei tik svajosi apie kelionę aplink pasaulį ir nieko nedarysi, ar ji įvyks? Išsikelk tikslus, susirašyk ant popieriaus, kad po laiko galėtum peržiūrėti kaip pavyko, susirašyk kaip sieksi tų tikslų ir pradėk veikti. Būk pasiruošusi ir nesėkmėms, dėl to nepergyvenk, taip būna, todėl plane turi apmąstyti ir jas. O dėl mylimo žmogaus neliūdėk, anksčiau ar vėliau mes visi tokį sutinkame, taip jau gamtos sutverta. Turėk kantrybės, mokėk laukti ir neskubėk užaugti. Sėkmės, tavo gyvenimas dar tik prasideda ir jis tavo rankose.

Psichologė Jurgita Kuzmickaitė Pedersen | SOS psichologas
Foto: Paul-Jakob Meussling

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!