Jaučiu gilų nusivylimą, nes nesulaukiu dėmesio iš jo

"Jaunimo sodas", Vilnius (2009)

„Jaunimo sodas“, Vilnius (2009)

Klausimas:

Laba diena, rašau su tokiu klausimu. Aš (30m.) esu santykiuose su vaikinu (35m.), kurie mane neramina. Man atrodo, kad jam aš nieko nereiškiu, bet jis neigia ir vis tęsia bendravimą. Mes susitikinėjame daugiau nei pusmetį, praleidžiam savaitgalius kartu, o šiokiadieniais atrodo viskas prapuola ir aš lieku visai viena. Iš jo tik formalus, beje, labai skurdus ir nedažnas bendravimas, pvz., 2 žinutės per dieną, palinkėjimas dienai ir ramiam miegui. Kai mėginu paaiškinti, kad man reikia daugiau dėmesio ir bendravimo, atrėžia, kad neturi laiko, turi dirbti ir pan. Priekaištaujant viskas tik blogyn, bet nieko nesakyt negaliu, man per sunku, noriu, kad būtų gražūs santykiai, grįsti meile, artumu, pasitikėjimu ir atsidavimu. Esu tikra, kad kai žmogus tau rūpi, tu nevalingai nori žinoti apie jį, nori išgirsti balsą, prisiglausti, būti su juo daugiau, nori būti geresniu net negu esi ir pan. Bet iš jo pusės tiesiog to NĖRA. Jaučiu gilų nusivylimą, nes nesulaukiu dėmesio iš jo, nejaučiu, kad čia yra jausmų, norėčiau būti „laikina mergina“ norėčiau jaustis saugiai, tiesiog mylėti jį ir būti mylima. Mėginu kalbėtis, ieškoti problemos sprendimo būdo, o jis sako, kad problemų nėra, tik aš esu labai pavydi, netolerantiška, ir apskritai kabinėjuosi, ir man reiktų susitvardyti. O man atrodo, toks elgesys būdingas tik abejingam žmogui. Nusivyliau ir nebežinau kaip turėčiau pasielgti. Protas sako, kad reikia tokius santykius nutraukti, neleisti savęs skaudinti, o širdis viliasi, kad galbūt jis tiesiog kitoks nei aš ir dauguma pažįstamų žmonių, ir galbūt reikia daugiau laiko. Bet laukti nežinioje labai sunku. O gal tokie santykiai neturi ateities ir reikia greičiau nutraukti?

Iš anksto dėkoju.
Pagarbiai, Judita (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Judita. Iš gauto laiško supratau, kad netenkina santykių su Jūsų vaikinu pobūdis. Rašote, kad bendravimas yra netolygus: labai artimas savaitgaliais ir kur kas mažiau intensyvus šiokiadieniais. Iš savo vaikino tikitės labiau glaudaus bendravimo, pvz., dažno skambinimo, pasakojimo apie tai, ką šiuo metu veikia, dalijimosi mintimis, pastebėjimais ir jausmais. Tuo tarpu šiokiadieniais vaikinas yra užimtas darbe ir skiria Jums kur kas mažiau dėmesio, rašo mažiau žinučių, rečiau skambina. Akivaizdu, kad dėl tokio netolygaus bendravimo Jums kyla abejonių, ar tikrai esate mylima, ar esate tam žmogui brangi ir reikalinga.

Meilė, noras mylėti ir būti mylimam yra natūralus kiekvieno žmogaus siekis. Tačiau skirtingi žmonės šį siekį įgyvendina nevienodai. Vieni žmonės meilę suvokia kaip simpatiją, nuoširdumą ir saugumo suteikimą kitam, norą ir pasirengimą aukotis ir kartu su partneriu iškęsti sunkumus.

Kiti meilę suvokia kaip identifikavimąsi su mylimu žmogumi. Tai iš tiesų leidžia pajusti didelį artumą. Mylimas žmogus jaučiamas, nuspėjami jo norai, pomėgiai, šalinamos kliūtys. Tačiau tada kyla pavojus, kad gali atsirasti praradimo baimė. Dėl tos baimės tarsi bandoma išgyventi meilę dar intensyviau, visą laiką ieškoma meilės įrodymų. Savo asmeninis gyvenimas, sava, skirtinga nuo partnerio nuomonė, kitoks požiūris arba skonis, apskritai skyrimasis nuo partnerio imamas traktuoti kaip pavojingas meilei.

Tačiau meilė juk nėra buvimas kito žmogaus aidu, ar ne? Meilėje taip pat reikia mokėti būti savimi, gebėti jaustis laisvu ir leisti laisvai gyventi ir sau, ir kitam. Gebėjimas toje laisvėje išdrįsti mylėti kitą žmogų – sudėtingas, bet visiems pasiekiamas dalykas. Kuo labiau tiki savimi ir savo meile – tuo labiau pasiekiamas. Tikėkite ir pasitikėkite savimi, Judita.

Psichologas
Arūnas Norkus

Share Button

You may also like...

9 komentarai

  1. A. parašė:

    Štai ir atsakymas: „tokie santykiai neturi ateities ir reikia greičiau nutraukti“

  2. - parašė:

    Kaip juokinga. O ką ponas psichologas patarė Juditai daryti? „Tikėkite ir pasitikėkite savimi“ ir viskas? Čia kažkoks pasijuokimas iš žmogaus? :D Mano manymu visai nebuvo atsakyta į užduotą klausimą.

  3. Vaida parašė:

    nemyli jis jos :D viskas.

  4. ringaile parašė:

    Pirmiausiai! Mergina savęs negerbia su juo susitikinėdama savaigaliais ir da pusę metų. Antra!-vyras tai suprato ir tempia gumà kol susiras kitą, kuri moka save gerbti. Trečia- meilės čia nėra ir būt negali, nes abu save apgaudinėja. Moteris priprato ir tikisi pripratimo taip pat, tačiau…priprasti galima tik prie gero kiek žinau. O nuo bet kokių prievartautojų begama

  5. Zavalis parašė:

    Manau psichologas labai tinkamai atsakė į klausimą. Reikia rasti kažkokią atstvarą gyvenime. Susirask hobį, ar kokį kitą laiko praleidimo būdą, būna žmonių, kad jiems reikia daugiau asmeninės erdvės, arba laiko pailsėt nuo santykių, skirti laiko sau. Kiekvienas žmogus skirtingas ir vienam lengviau reikšti savo jausmus, kitam sunkiau, bet tai nereiškia, kad antra pusė tavęs nemyli, galbūt jis tai daro kitokiais būdais. Duok jam laiko, nespausk ir būk kantri, anksčiau ar vėliau jis atsivers tau. Labai paprasta išsiskirti, o norint išsaugoti santykius reikia pastangų. Šaunu, kad ieškai atsakymų, labai pagirtinas dalykas, stenkis ir bus atlyginta :)

  6. Elena parašė:

    Tavo vietoj daryčiau taip, pasiskirčiau sau kažkokį laiką, pvz. tris mėnesius. Per tą laiką išsikelčiau sau du tikslus: pirma, nepasakyti nei vieno priekaišto ir nieko nereikalauti. Antra, kuo geriau gyventi pačiai. Ir stebėti, kas gausis. Gal nutolsite, o gal kaip tik pasikeitus tavo elgesiui pasikeis ir draugo elgesys ir daugiau gausi to, ko nori. O jei per tą laiką santykiai labai pablogės, tai pasibaigus terminui galėsi ramiai nutraukti. Sėkmės

  7. Daiva parašė:

    Visiskai nenustebciau, jei paaisketu, jog vyrukas turi seima, o savaitgaliais vis i „komandiruotes“ vazineja..

  8. Kos parašė:

    Manu reikia ji pasekti,gal tikrai turi seima ir tada nutraukti santykius,nes svetimu geriau nereikia.Pilna laisvu vaikinu.Sekmes!

  9. Mar parašė:

    O ką vyras dirba? Galbūt tikrai neturi laiko darbo metu bendrauti. O ar pati turite darbą? Jeigu nesidomėjote vyru, tai tikrai gali visko būti, kad ir kitą šeimą turi ar pnš. Nuo priekaištų stenkitės susilaikyt, jie nieko gero neduos. Gerai, jei kalbatės, stenkitės į viską pažiūrėti ir iš vyro pusės. Iš karto nereikėtų nusiteikti pesimistiškai, kad jis jūsų nemyli ir t.t. Jeigu tokie santykiai buvo nuo pat pradžių, nemanau, kad reiktų labai bijot, kad esat tik laikina. Dažnai nusiteikiam prastai, ta prasme, įsitikinot, kad šis vyras Jūsų nemyli, psichologiškai save užprogramavot, o tai kartais gali net iš tikrųjų įtakoti aplinkinių veiksmus, t.y. taip įvykti. Skamba gan neįtikinamai. Jeigu pavargote nuo viso ir manote, kad geriausia būtų išsiskirti, tada taip ir darykite. Na, nežinau, ką dar patarti iš savo pusės.. IMHO

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.