Jaučiuosi blogai, bet medikai ligos neranda

5
a brain locked by chains and a padlock --- Image by © Volker Möhrke/Corbis
© Volker Möhrke/Corbis

Klausimas: Mane jau apie metus kankina visokie kūno skausmai. Viskas prasidėjo nuo kojos skausmų, nieko nerado, po to vieną vakarą prasidėjo drebulys, oro trūkumas, net pradėjo paralyžiuoti, negalėjau nieko judinti, sunkiai pakalbėti, ir po to pasakė, kad man panikos ataka. Po to prasidėjo galvos skausmai, nieko nerado, tada širdies skausmai, plintantys į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, dantis, ausį, būdavo didelis pulsas, bet vėl nieko nerado, tik klausė, ar esu jautri, nerimaujanti. Atsakiau, kad esu labai jautri, nerimaujanti dėl tokių neaiškų kūno skausmų, o ypač kai kažką suskausta, iš karto ieškau internete, kas man gali būti, ir įsivaizduoju baisiausias ligas, kaip infarktas ir panašiai. Po trumpo laiko man pradėjo šokinėti spaudimas, plyšti galva. Kartą, kai sukilo spaudimas, išvežė į ligoninę, bet suleido vaistų ir viskas praėjo. Taip buvo kelis sykius, po to siuntė tirtis skydliaukę, bet nieko rimto nėra, tik mazgeliai keli, bet jie nieko blogo nedaro, ir buvo hormonai išsiderinę, bet atsistatė po kelių mėnesių savaime. Tada vėl galva vis suskausdavo, dabar lyg ir aprimo tie galvos skausmai, bet vėl prasidėjo širdies skausmai, plintantys į kairę ausį, žandikaulį, dantis, kaklą. Nedusina, bet vėl galvoju, kad gali būti koks infarktas ir panašiai. Ar taip gali paveikti nerimas, jaudulys, baimė, visokios baisios mintys, nerimas, ir būti tokie skausmai, kad net neina apie gerus dalykus galvoti?

Psichosomatinės ir somatoforminės ligos

Miela Raminta, tikrai gali. Šiuolaikinėje medicinoje yra net keli terminai, kurie apibūdina ir paaiškina, kaip psichologinio pobūdžio išgyvenimai veikia žmogaus fizinę sveikatą. Viena grupė tokių sutrikimų yra vadinama psichosomatiniais. Psichosomatiniai susirgimai diagnozuojami tada, kai žmogus iš tikrųjų serga tam tikra liga (pvz., skrandžio opa, atopinis dermatitas, išėminė širdies liga, astma ir kt.), kurią patvirtina medicininiai tyrimai  ir tos ligos atsiradimą nulėmė psichologinės priežastys (ilgalaikis stresas, psichinė trauma ar pan.).

Kita grupė ligų, kurias kiek sudėtingiau ir suprasti, ir gydyti, vadinama somatoforminėmis. Panašu, kad būtent apie tokius sutrikimus ir rašai savo laiške. Somatoforminiai susirgimai nustatomi tada, kai realiai medikai ligos neranda, medicininiai tyrimai parodo, kad žmogaus kūnas, jo vidaus organai yra sveiki, tačiau pats žmogus jaučiasi blogai, išsako įvairius fizinius skausmus, diskomfortą (dažniausiai būtent įvairius nepaaiškinamus, „vaikštančius“ po visą kūną skausmus, padidėjusį kraujospūdį, virškinimo, kvėpavimo sistemos sutrikimus, širdies skausmus), o šalia viso to jaučia begalinę baimę dėl savo sveikatos, nuolatinį nerimą, kad serga kokia nors baisia liga ir gali numirti (hipochondrinės mintys). Gali ištikti panikos atakos, dažnai būna ir depresijos simptomų.

Somatoforminiais sutrikimais skundžiasi apie 9 proc. populiacijos, dažniau moterys negu vyrai, ir dažniausiai jauno amžiaus. Jų pradžia netgi gali būti vaikystėje, paauglystėje (pvz., vaikas skundžiasi pilvo skausmais mokykloje, kurie dingsta parėjus namo). Jų atsiradimui didelės įtakos turi psichosocialiniai veiksniai: žmogaus artimiausia aplinka, santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, psichologiniai išgyvenimai ir traumos, taip pat genetiniai veiksniai: įgimtas jautrumas, psichinių susirgimų istorija šeimoje. Pastaruoju metu minimas ir didelis šiuolaikinio gyvenimo tempas, stresiškumas, pernelyg aukšta reikalavimų sau kartelė, nuolatinis pervargimas.

Ką turėtume žinoti apie šiuos sutrikimus

Žmogus iš tikrųjų jaučia simptomus, jaučia skausmą, tai nėra simuliavimas. Dažniausiai dėl savo skundų pacientas pirmiausia pakliūna pas šeimos gydytoją, ir kai atlikus visokiausius tyrimus nerandama negalavimų priežasties, jis siunčiamas pas psichikos sveikatos srities specialistą. Gyvenimas rodo, kad psichiniai veiksniai pradžioje yra ignoruojami ir nuvertinami, todėl žmogus toliau vaikšto pas įvairių sričių medikus ir ieško somatinės ligos. Todėl kelias iki veiksmingo gydymo tampa ilgas ir komplikuotas, o žmogaus gyvenimas paženklintas skausmų ir kančios net keletą metų.

Bendrosios praktikos gydytojai turi aiškiai išvardytas rekomendacijas, kaip prižiūrėti nuo somatoforminių sutrikimų kenčiantį pacientą. Pvz., vertinant situaciją, remtis tyrimų duomenimis, o ne paciento išsakomais skundais, arba, jeigu nėra būtina, vengti nereikalingų tyrimų, taip pat laikyti paciento skundus tam tikru emociniu bendravimu. Tačiau tam, kad žmogui iš tikrųjų palengvėtų ir jis sveiktų, būtinas kompleksiškas psichoterapinis gydymas, tai yra turi būti derinami vaistai ir psichoterapija. Vaistai būtini ryškiausiems psichikos simptomams palengvinti, pvz., kankina stiprus nerimas, nemiga, išreikšti depresijos požymiai, kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą.

Psichoterapija tuo tarpu turi kelis uždavinius ir kelias pagalbos taktikas. Pirmiausia, tai ilgalaikis gydymas, kuriuo metu stengiamasi suprasti, kokios nuslopintos emocijos ir išgyvenimai transformuojasi į fizinius simptomus,  iš įvairių perspektyvų pamatyti, ką patiriami fiziniai simptomai bando pranešti apie jūsų gyvenimą,  išmokti įvardyti, priimti ir susitvarkyti su savo emocijomis, atrasti vidinius resursus veikti gyvenime be fizinių kančių ir išmokti tvarkytis su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, taip pat  rūpintis savo kūnu ir savo psichika. Be to, psichoterapija suteikia ir gydantį  bendravimą, kurio kasdieniame gyvenime pacientui taip labai trūksta dėl nuolatinio skundimosi ir susitelkimo į fizinius kūno pojūčius.

Panikos atakų kontrolei ir prevencijai sėkmingai taikoma kognityvinė – elgesio terapija. Ji yra veiksminga keičiant automatines negatyvias mintis ir elgesio stereotipus, o įtampai mažinti, nemigos ir nerimo simptomams palengvinti mokoma relaksacinių technikų.

Medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė | vlmedicina.lt

Dalintis:

5 COMMENTS

  1. Labas,jums rašo Daiva,43metų.Man buvo tokia situacija,kai įvairios ligos nedavė ramybės ir daktarai nieko nerasdavo.baimės dėl didesnės ligos ar mirties nebuvo,tiesiog tai trukdė gyventi normalų gyvenimą.draugė patarė nueiti pas psichiatrą.daktaras išrašė vaistus depresinius.tas laikotarpis gan sunkus kol randi tinkamus vaistus,visokių bandai ir stebi save.apie 15metų vartojau,dabar pusę metų nebevartoju,nes šiek tiek pasikeitė gyvenimas ir matau kad galiu pati susitvarkyti su problemomis.taip pat reikia ir savo pastangų,artimiausių žmonių palaikymo.aš labai jautriai reaguoju į aplinką ir to streso netrūksta,bet kai daugiau žinai apie save(o aš mėgstu nagrinėti dėl ko,kas ir kaip)lengviau įveikti ir priimti save tokią,kokia esi.po truputį keities,mokaisi valdyti emocijas.tai nėra iš karto ir tikrai nėra lengva,bet reikia pačiai labai to norėti…

  2. Sveiki, man 22 metai, sergu depresija 1metai, netekau brolio pries 10 metu, po ilgalaikio pergyvenimo susirgau depresija… Dabar nesenai pradejau jausti begalinius skausmus visame kune nuo galvos iki koji stringa jauciu kraujotaka sala kojos, ir supasi zeme po kojomis, buna ranku nepavaldau tiesiogine to zodzio prasme, pinasi kojos ,sukasi galva, as gyvenu uzsienyje su vaikinu, ir visko bijau bijau susirgti baisia liga, nes kiek tyriuosi daktarai nieko neranda, bet kaip jaciu begalimius visokius skausmus taip jauciu, gyvenimo kokybe suprastejo smarkiai, tai paliete ir mano asmenini gyvenima su draugu daznai pykstames nes buna rytais neturiu jegu keltis ,menesi laiko nedirbau del sveikatos ,nes tiesiog praradau net koordinacija suvokima bijojau darbo bijojau persisirbimo , ir vis maldauju dievo nebekankinti manes, noriu buti kaip visi normalus zmones… prasau patarkite ka man daryti nebezinau kaip gyventi… ar susitaikyti su tokia sveikata ar stenktis ir eiti toliau tirtis????

  3. Sveiki. Man 25metai. Labai pazystama situacija. Viena eiline darbo diena uzpuole baisi baime pradejo drebeti kunas ir atsirado toks jausmas, kad tuoj isprotesiu. Simptomai kartojosi ir kartojosi. Pas daktarus vaiksciojau apie 4men. Kol galu gale pasake diagnoze ” somatoformine autonomine disfunksija” israse raminanciu ir rekomendavo pavaikscioti i psichoterapijas. Tad noriu pasidalinti savo gydymu. Pradejau vaikscioti i psichoterapija, apribojau linksmybes, stengiausi trupi priletinti gyvenimo tempa ir isigilinti i savo juntamus simptomus. Kada budavo labai prastai ir nebegaledavau saves suvaldyti isgerdavau 1ketvirti lexotanil tabletes, kad nuimtu baime ir raumenu itempima. Pradejau daugiau judeti, mankstinitis. Kaip uzedavo blogos mintis uzsiimdavau trumpa meditacija kunui ir protui nuraminti. Pradejau skaityti knygas ir visada stengiausi uzimti mintis, kad negalvoti apie negatyves mintis. Viskas pamazu pradejo rimti ir sugryzti i senas vezes, kada pradejau suvokti, kad del minetu simtomu nenumirsiu ar neisprotesiu. Tai tiek.

  4. Sveiki. Nuolat blogai jauciuosi, daznai svaigsta galva. Viskas prasidejo pries 2 metus. Tada staiga pakilo kraujospudis, net ligoninej negalejo jo numusti. Tada prasidejo ligos ieskojimas. Pasidariau labai daug tyrimu, kelis kartus gulejau ligoninej. Niekas nieko nerado. Nusprende, kad man cia viskas nuo nervu. Israse vaistu, geriu juos jau daugiau nei puse metu, bet situacija negereja. Nuolat blogai jauciuosi, ko pasekoje pablogejo santykiai seimoje. Suprastejo darbingumas.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here