Jaučiuosi labai nelaiminga ir pikta, kai pamatau laimingas poreles0 (0)
Klausimas:
Sveiki, esu vieniša 20 metų mergina. Ir mane dažnai slegia liūdesys ir pyktis. Jaučiuosi labai nelaiminga, pikta, liūdna, kai pamatau laimingas poreles. Kai porelės eina susikibę už rankų, bučiuojasi ar rodo kitaip vienas kitam meilę, mane apima toks įsiūtis, kad net mintyse pradėjau įsivaizduoti save juos sprogdinant su granatomis. Nerandu savo tipo vaikino, tikrai žinau, kokio noriu, tad su bet kokiu mulkiu neprasidedu. O draugystę siūlė ne vienas, tačiau geriau pažinusi juos atstumdavau, nes dauguma jų buvo manipuliuojantys, neištikimi kazanovos, nemokantys už save pastovėti nevykėliai. Suprantu, kad ne visos mano matytos porelės turi tokius stiprius santykius, kaip mėgina pavaizduoti, tačiau nieko negaliu padaryti. Nekenčiu, kad kiti turi antrąsias puses, o aš esu vieniša. Man labai trūksta to artumo ir aš bent keliskart per savaitę verkiu, kai niekas nemato, nebepakeldama šių jausmų.
Katerina
Atsakymas:
Sveiki, Katerina,
Jūs labai tiksliai apibendrinote savo pasakojimą – „Nekenčiu, kad kiti turi antrąsias puses, o aš esu vieniša“. Atrodo, kad po šiuo apibendrinimu, po „nekenčiu“ paslėpta daug jausmų – ir pyktis, kad aplinkiniai gali mėgautis artumu, kurio pati trokštate, ir nusivylimas, kad vaikinai, kuriuos sutikote, nebuvo tokie, kokių tikėjotės, ir artumo ilgesys, ir vienatvės skausmas.
Jūsų pyktis tarsi sako, kad situacija Jūsų atžvilgiu nėra teisinga, kad Jūs irgi nusipelnėte meilės ir artumo, kaip ir kitos Jūsų matomos porelės. Iš to tikriausiai ir kyla fantazijos apie išsprogdinimą granatomis – jeigu kažko negali turėti Jūs, norėtumėt, kad to neturėtų ir kiti. Ne veltui tiek kalbama apie viską naikinantį pyktį – jausmą, turintį savyje daug energijos, kuri tik ir ieško būdo, kaip išeiti. O to būdo neradus, atsiranda skausmas ir kančia.
Tikiu, kad skaudu matyti, kaip kiti mėgaujasi laime, kurios Jūs šiuo metu neturite. Kaip supratau iš pasakojimo, esate nusivylusi buvusiais santykiais su vaikinais. Atrodo, kad nors ir žinote, su kuo norite būti, tokio žmogaus nepavyksta sutikti ar atpažinti. Galbūt verta paklausti savęs, kas trukdo tai padaryti. Kartais dėl savo nuostatų ir tvirtų įsitikinimų, koks turi būti kitas žmogus, kad norėtume su juo būti, nepagalvojame, jog savybės, kurių norime, gali pasireikšti nebūtinai tais būdais, kuriais įsivaizduojame.
Vienatvė gali slėgti, tačiau taip pat gali būti galimybe daugiau sužinoti apie save ir apie santykius – juk ne veltui sakoma, kad iš toli geriau matyti. Atidžiai patyrinėjus buvusius santykius galima aiškiau suprasti, ko buvo tikėtasi ir siekta, kas buvo kurta, ko buvo bijota ir kaip išėjo, kad viskas baigėsi taip, kaip baigėsi. Todėl, Katerina, linkiu Jums išnaudoti savo vienatvę geresniems santykiams ateityje sukurti.
Psichologė
Ugnė Kabelkaitė