Jaunimo dilema: pasikliauti nusistovėjusiais šablonais ar rinktis savo kelią?

0

kur-stoti

Kaip elgtis tiems, kurie jau bebaigią gimnazijas, bet dar neapsisprendė, kuo tapti, dar nejaučia savo tikrųjų norų, neįžvelgia tikrųjų gebėjimų? Ar pirkti bilietą kelionei aplink pasaulį? Gal ieškoti praktikos ir stažuočių? O gal vis dėlto stoti į aukštąją mokyklą dėl diplomo ir savo bei tėvų  ramybės?

Tokie klausimai ir šiemet netyla daugumos abiturientų galvose. O ir ne visi studijuojantieji turi aiškią ateities viziją.

Nemažai atsakymų į šiuos ir daugelį kitų jaunimui iškylančių klausimų pateiks vasario 5-7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre “Litexpo” vyksianti tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda “Studijos 2015”. Parodos organizatoriai net pasirinko šūkį „Išeini su atsakymu“. Čia dalyvaus ne tik aukštąsias studijas ar įvairias profesijas siūlančios mokslo įstaigos, tačiau ir papildomas galimybes siūlančios organizacijos.

„Gap Year“ – Lietuvoje dar nespėjęs išpopuliarėti būdas pažinti save

Parodoje “Studijos 2015” smalsių lankytojų lauks Viešoji įstaiga “Jaunimo kelionės”. Ji siūlo jaunimo darbo ir atostogų, stažuočių, savanorystės, studijų, derinamų su darbu, programas užsienyje. VšĮ “Jaunimo kelionės” programų vadovė Jovita Valinčiūtė pasakoja, kad organizacija, kuriai jau  daugiau kaip trys metai, gimė iš dviejų merginų – Lauros ir Justinos – didelės aistros kelionėms.

“Pačios pakeliavusios ir pagyvenusios Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, norėjome pasidalinti savo patirtimi su kitais jaunuoliais. Todėl “Gap year’ą” (lietuviškai – pertraukos metus) labiau pavadintume galimybe atsikvėpti po mokyklos. Užsienio universitetų praktika rodo, kad studentai, kurie padaro pertrauką tarp mokyklos baigimo ir stojimo į aukštojo mokslo institucijas, pasiekia daug geresnių rezultatų, padidėja jų akademinė motyvacija, labiau išugdomos lyderio savybės ir pan.”, – pasakoja Jovita Valinčiūtė.

“Jaunimo kelionės” ne tik remia, bet ir skatina idėją nepulti stačia galva tik į naujus mokslus. “Tie, kurie padarė pertrauką, vienareikšmiškai sutinka, kad “Gap year’as” – gyvenimą keičianti patirtis. Tai jiems padėjo atrasti save bei įgyti daugiau pasitikėjimo, pamatyti silpnąsias ir stipriąsias savo puses, išmokė mažiau reaguoti į kitų žmonių kritiką, paisyti kitų nuomonės, suvokti save ir suprasti, kokios profesinės krypties link norėtų eiti. Paaštrėja sprendimų priėmimo ir savarankiško mąstymo savybės. Atsiranda suvokimas, ko nori manasis “aš” ir kad “aš” galiu būti toks, koks noriu, o ne toks, kokio nori visuomenė ar artimieji”, – įsitikinusios kelionių ekspertės. Paklaustos, ar Lietuvos abiturientai ryžtasi imti pertraukos metus merginos šypteli „Deja, Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, ypač baisu tai atrodo tėvams, o į jų nuomonę moksleiviai tikrai atsižvelgia.“

Vienas populiariausių būdų praleisti metus užsienyje yra savanorystė tolimuosiuose kraštuose (Afrika, Pietų Amerika, Azija), tačiau daugelis šių projektų yra mokami ir Lietuvos rinkai jie esą yra kiek per brangūs. Tačiau yra ir alternatyva – Europos Sąjungos finansuojamos savanorystės (pvz., Rumunijoje ar Kroatijoje).

“Savanorystė – tai tik vienas iš būdų naudingai praleisti metus po mokyklos. Dažnai pasirenkamas kitas variantas – vykstama padirbėti į užsienį. Žinoma, pagrindinis baigusių mokyklą jaunuolių tikslas dažniausiai būna ne užsidirbti pinigų, o pakeliauti ir įgyti gyvenimiškos patirties skirtingose kultūrose, suvokti, ko norisi iš gyvenimo, kokios sritys ar specialybės domina”, – patirtimi dalijasi Jovita Valinčiūtė.

Specialistės teigia, kad “Gap year’as” naudingas ne tik pačiam neapsisprendusiam abiturientui, bet ir universitetams bei valstybei – juk tuomet ateina tikrai motyvuotas studentas, pasirinkęs būtent tą specialybę, su kuria jis sieja savo ateitį.

Maža to, Jovita Valinčiūtė teigia, jog “vienas pirmųjų universitetų, pamačiusių “Gap year’o” naudą ir pradėjusių skatinti jaunimą padaryti pertrauką po mokyklos, buvo Harvardo universitetas, kuris tai daro jau daugiau kaip 40 metų. Jis turi savo konsultacijų centrą dėl “Gap year” programų, pats siūlo įvairiausias programas ir visus be išimties ką tik baigusius mokyklą ragina taip praleisti metus prieš renkantis specialybę. Kalifornijos, Karolinos, Sidnėjaus, Princtono ir kiti universitetai ne tik skatina “Gap year’ą”, bet dar ir finansiškai remia ir duoda papildomų kreditų už naudingai praleistus metus.”

Savanorystė studentams padeda įgyti naudingos patirties

Daug įvairių jaunimo organizacijų siūlo kuo naudingiau išnaudoti studijų metus ir įsitraukti į savanorišką veiklą. Viena iš tokių organizacijų – AIESEC, siūlanti stažuotis tarptautinėse įmonėse ir savanoriauti tarptautiniuose projektuose. Tai didžiausia pasaulyje jaunimo lyderystės organizacija,  suteikianti unikalią galimybę prisiliesti prie pažangių verslo procesų, įgauti globaliai vertinamų organizacinių įgūdžių, o svarbiausia – padėti reikiamus vertybių pamatus tolimesniam gyvenimui.

“Viena iš mūsų pagrindinių veiklų, kuria užsiima AIESECsavanoriai, – tarptautinės stažuotės studentams. Statistiškai kas 30 min. vienas jaunas žmogus išvyksta į unikalią AIESEC stažuotę, kurioje turi galimybę įgauti naudingos profesinės patirties tarptautinėse įmonėse ar savanoriauti socialiniuose projektuose. Naujos emocijos, nauji draugai, netikėtos istorijos ir profesinės žinios, praverčiančios pirmuosiuose darbo pokalbiuose, – tai patirtis, kurią mes siekiame suteikti”, – teigia AIESEC Lietuvos nacionalinės būstinės verslo plėtros viceprezidentas Deividas Daubaris. Programoje gali dalyvauti visi studijuojantys, ne vyresni kaip 29 metų, ir ne vėliau nei prieš du metus baigę studijas asmenys.

“Jeigu kalbame apie ketinančius studijuoti, aš asmeniškai neįsivaizduoju savo studentiško gyvenimo be savanorystės AIESEC organizacijoje, neįsivaizduoju kaip galima tik studijuoti. Buvimas tik studentu, be jokios papildomos veiklos, mano nuomone, tiesus kelias į bedarbystę arba nekonkurencingą poziciją darbo rinkoje. Žinoma, visada turime išimčių, bet manau esame ne kartą girdėję nuvalkiotą istoriją apie vieną ar kelis diplomus ir nesėkmingas darbo paieškas. Dauguma teorinių žinių, kurios pateikiamos studentams, jau nebeatitinka konkurencingos verslo aplinkos suformuoto rinkos poreikio. AIESEC ir, tikiu, kitos aktyvios studentų organizacijos, užpildo šią spragą tarp universitetų pateikiamų žinių ir rinkos poreikio, todėl tiesiogiai prisideda prie jaunimo nedarbo sprendimo. Parodoje “Studijos 2015” bus galima daugiau sužinoti apie mūsų veiklą, pasikalbėti su mūsų savanoriais ir išgirsti jų sėkmės istorijas”, – kviečia į parodą Deividas Daubaris. Pasak jo, sprendimą palaukti metus kitus ar stoti į aukštąsias mokyklas iš karto po abitūros egzaminų, lemia tai, kas suformavo moksleivio sprendimą rinktis tam tikrą studijos programą. “Jei sprendimui didžiausią įtaką turėjo tėvų noras matyti savo atžalą su kvadratine kepure ir diplomu rankose universiteto baigimo dieną – tada geriau luktelti ir išbandyti neatlygintiną praktiką dominančioje įmonėje ar savanoriškas organizacijas”, – sako D. Daubaris.

Parodoje “Studijos 2015” tris dienas vyks edukaciniai projektai, susitikimai, diskusijos ir konferencijos, kuriose į visų suinteresuotų grupių (tėvų, moksleivių, studentų, akademinės ir verslo bendruomenės) klausimus atsakys profesionalai iš visos Lietuvos. Parodos turinys apims karjeros planavimą, reikalingas profesijas, perspektyvias specialybes, visų pakopų studijas Lietuvoje ir užsienyje, kalbų mokymosi galimybes, studijų kokybę, verslumo įgūdžių ugdymą, verslo įmonių lūkesčius būsimam darbuotojui, asmeninių savybių išgryninimą, tikslų išsikėlimą, savęs pažinimą. Paroda „Studijos 2015” vyks vasario 5-7 dienomis.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here