zinau

Įvairi ir kiekvienam prieinama informacija – patogi galimybė rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Kita vertus, šiandien susiduriame su informacijos pertekliaus problema, kuomet tampa vis sunkiau orientuotis internetinėje erdvėje, rasti naudingą ir patikimą informaciją. Atsiradusi būtinybė dirbti su nenutrūkstančiu informacijos srautu ir augantis poreikis suprantamai bei patraukliai pateikti jau atrinktą ir susistemintą informaciją paskatino jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos raidą tiek Europoje, tiek Lietuvoje.

Jaunas žmogus išgyvena nepaprastai įdomų, bet sudėtingą, iššūkių kupiną laikotarpį: priima kertinius savo gyvenimo sprendimus dėl mokymosi ir profesijos, įsimyli ir pradeda lytinį gyvenimą, ieško būsto ir savarankiškai kuria buitį, susiranda pirmą darbą, kuria šeimą ar net verslą. Ir visa tai vyksta vienu metu. „Plėtojant žinių visuomenę, neįprastai greitai didėjant informacijos kiekiui ir nuolat vystantis naujosioms technologijoms, būtina mokyti jaunus žmones informacinio raštingumo. Šiuo atveju gali padėti bendrinis jaunimo informavimas, kurio idėja – užtikrinti jaunų žmonių teisę į informaciją, teikiant lengvai suprantamą, tačiau išsamią, aktualią ir tiesiogiai jų poreikius atitinkančią informaciją“, – teigia Eurodesk Lietuva programos vadovė Agnė Graikšaitė.

2015 m. vykdytų nacionalinių konsultacijų su jaunais žmonėmis metu paaiškėjo, kad daugiausiai informacijos yra ieškoma temomis, susijusiomis su studijomis užsienyje, užklasine veikla, sveika gyvensena, migracija ir nepilnamečių galimybe įsidarbinti. Informacijos, minėtomis temomis, jaunimas dažniausiai ieško internete, klausdami draugų bei artimųjų, spaudoje (darbo skelbimuose), bibliotekoje ar tiesiogiai teiraudamiesi tam tikros srities specialistų (gydytojų, teisininkų ar pan.). Vis dėlto konsultacijų dalyviai teigia, kad ieškomos informacijos kokybė jų netenkina. Pasak jaunimo, randama informacija įvairiuose šaltiniuose yra pateikiama skirtingai, dažnai per daug oficialia, sunkiai suprantama kalba, mokytojų ir enciklopedijų informacija yra pasenusi, o informacijos įvairiomis temomis yra paprasčiausiai per daug, todėl labai sunku atsirinkti, kas yra tinkama ir naudinga.

Jau nuo 1960-ųjų daugelyje Vakarų Europos valstybių jaunimo informavimas pripažįstamas kaip sudėtinė jaunimo politikos sritis. Lietuvoje iki šiol tai rėmėsi nuotolinių jaunimo informavimo ir konsultavimo e. paslaugų teikimu arba atskiromis iniciatyvomis, kurios teikia specializuotą informaciją jauniems žmonėms (Jaunimo darbo, sveikatos, turizmo ir verslo informacijos centrai, ES informaciniai tinklai ir kt.), tačiau kaip atskira jaunimo politikos sritis – ji vis dar nėra aktualizuota. Gerosios patirties pavyzdžių 25 Europos valstybėse, kuriose veikia jaunimo informavimo ir konsultavimo struktūros, netrūksta. Per daugiau kaip 40 jaunimo informavimo įsitvirtinimo metų šiose šalyse įsikūrė apie 8000 vietinių ir regioninių jaunimo informacijos centrų, kuriuose dirba apie 13 000 jaunimo informacijos darbuotojų, o centrus aplankė apie 23 mln. jaunų žmonių, neįtraukiant suteiktų nuotolinio konsultavimo paslaugų (užklausos telefonu, el. paštu, socialinėje žiniasklaidoje ir kt.).

Šiandien jau 40 Lietuvos miestų veikia 30 jaunimo informavimo taškų, kurių pagrindinė funkcija – suteikti jauniems žmonėms visą reikiamą informaciją vienoje vietoje. „Čia dirbantys apmokyti jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotojai jauniems žmonėms padeda suvokti informacijos paieškos, atrankos ir vertinimo principus bei naujųjų technologijų naudojimo subtilybes. Taip mažinama atskirtis tarp tų, kurie šių įgūdžių dar neturi ir dėl to praranda priėjimą prie aktualios informacijos“, – Lietuvoje vystomos jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos bei darbuotojų svarbą įvardija A. Graikšaitė.

Daugiau informacijos galima rasti: zinauviska.lt

loading...