Jausmai: jei nebūtų meilės

Jei nebūtų meile paremtų jausmų ir mes galėtume rinktis tik iš jausmų, kurie skiria – pavydo, nusivylimo, baimės, pykčio, nepasitenkinimo, apatijos, godumo ir t. t. – nekiltų abejonių, kad tam tikromis aplinkybėmis vienas tinkamesnis už kitą.

Geriau vairuoti automobilį baiminantis, negu apatiškai. Geriau ginti vaiką nuo šuns apimtam pykčio, o nenusivylimo. O kitiems tikriausiai mažiau skaudu, kai puoštasi ir gražintasi su šiokiu tokiu nerimu, o ne atgalia ranka. Ir vis dėlto kiekviena emocija, verčianti išduoti save, teturi laikiną vertę.

Pavyzdžiui, iš baimės dažnai padarai ką nors, dar nesuvokęs, ką iš tiesų jauti. Iš baimės, kad nežinau, ką valgau, greit nuryju maistą. Iš baimės neįtikti kitiems kalbu per greitai. Nesąmoningai paklusdamas baimei, sumenkinu save. Noriu žinoti kitų žmonių lūkesčius, bet nenoriu nuo jų priklausyti. Jei akiplėšiškai pasielgiu priešingai, tai tik rodo, kad tebesu priklausomas.

Ir vairuodamas automobilį, ir rūpindamasis vaiku, ir valgydamas, rengdamasis, šnekučiuodamasis noriu gerbti tiek save, tiek kitų žmonių jausmus.

Ištrauka iš:
Hugh Prather (2009). UŽRAŠAI SAU. Mano pastangos tapti asmenybe. Kaunas: Trigrama.
Iliustracija: Nathan Dumlao

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.