Jausmų diagnostika5 (2)
— Žinai, — sako vienas, — turiu bėdą. Yra penkios man patinkančios merginos ir aš negaliu išsirinkti.
— Atsijok atvirumu, — pataria draugas.
— Atvirumu? O čia kaip?
— O gi šitaip: pasijusk, jog esi visiškai laisvas ir visoms pasakok apie kitas likusias.
— O kaip tai gali padėti?
— O tu pamėgink.
Susitinka po pusės metų:
— Na, kaip? Pasinaudojai patarimu?
— Geras buvo patarimas. AČIŪ. Kai tapau atviras, dvi iš merginų iškart atsisakė su manimi bendrauti. Na ir gerai. Tai buvo, taip sakant, grubus atsijojimas. Liko trys. Ir čia prasidėjo įdomiausia. Aš labai greitai pastebėjau, kad su visomis vienodai atviras būti negaliu, tiesiog neišeina. Vienai galėjau pasakoti viską, kitai pusę, o trečiai nieko. Tuo pat metu apie vieną galėjau pasakoti viską, o apie kitą – neapsivertė liežuvis išvis ką nors sakyti. Pasibaigė viskas tuo, jog aš supratau, kad su viena mergina aš galiu kalbėtis apie viską, bet apie ją kitiems negaliu ir nenoriu pasakoti nieko.
— Ją tu ir pasirinkai, — apibendrino draugas.
— Būtent. Įdomu, jog šis paprastas būdas taip puikiai veikia.
— Jis suveikia todėl, kad atvirumas – tai jausmų rodiklis. Jis labai greitai atsijoja mums netinkamus žmones. Visais gyvenimo atvejais. Aš visada be apmaudo išsiskiriu su tais, su kuo negaliu būti atviras ir prisirišu prie tų, apie kuriuos nesinori plepėti su kitais.
Įdomi mintis. Tik gal ne visai ji teisinga. Jei santykiai geri, kaip tik norisi pasakoti apie tą žmogų. Be abejo, tik gera. Nemanau, kad apie patinkantį žmogų aš turėčiau tylėti. Greičiau atvirkščiai – jei man žmogus nepatinka, tada aš apie jį tylėsiu.
Labai sutinku su siuo komentaru. Apie gera, malonu, draugiska, faina zmogu, tiesiog norisi kalbeti, nes esi laimingas, kad toki pazinai :)))
Na, manau, kad teisinga viskas. Aš apie savo meilę noriu pasakoti, o man draugė štai priešingai – slapukauja lyg norėtų apsaugoti tą vienintelį ir išsigauti. Turbūt nuo žmogaus priklauso …
o aš buvau atvira- tas neatsijojo netinkamo žmogaus: manim pasinaudojo…
Uzjauciu. Bet nenusivilk ir labiau saugokis. Ne visi zmones geri – kaip tik didzioji dauguma ir yra tokiu, kurie iesko, kaip ka apgauti ar pasipelnyti savo naudai.
Negalima visiskai atsiverti pacioj santykiu pradzioje, nepazystamam zmogui, o taip pat reikia tureti ir savo asmeniniu dalyku – tik sau(todel jie ir vadinami asmeniniais).
Taip pat, reikia suprasti, kad dauguma vaikinu yra tiesiog players (zaidejai), kuriems idomu suvilioti ir isbarskinti kuo daugiau pupyciu ir turi suprasti, kad gal tu esi tik viena is to ju skaiciaus!
Tad neatverk savo visu kortu ir nepulk i lova neissiaiskinusi vyro keslu. Tegu jie tave medzioja ir tau duoda ko tu nori, o ne atvirksciai! Sekmes. Gyveni ir mokaisi. Nenusimink! ;)
Kartais taip nutinka… Aš pats buvau pasinaudojęs straipsnio patarimu, tačiau kažkur rinkdamasis padariau klaidą ir nejučia mano atvirumu pradėjo naudotis ir galų gale uždraudė būti atviru…
Dabar beliko suprasti kurioje vietoje padariau klaidą
Taip, labai sutinku. Straipsniai lieka straipsniais, o gyvenimas – gyvenimu. Bet čia svarbu suvokti patį principą: nepulti pirmam pasitaikiusiam pasakoti apie save: pabandyti po truputį eiti į santykį, t. y. pradėti nuo tokio atvirumo, kuris negalėtų įskaudinti arba juo negalima būtų pasinaudoti. Būti atviram su rezervu, nepuolant stačia galva.
Pirmos dvi – protingiausios, atkrito. Liko tokios, kurioms nesvarbu jog vyras vienu metu su dar dviem. Dvi iš jų bandė reguliuoti, o trečioji ne :D
Vyrui gal ir tinkama strategija atsirinkti tą, kuri nulankiausia, tačiau tai neduos paspirties vyrui šiame gyvenime tobulėti.