Klausimas: Sveiki. Rašau Jums tam, jog galbūt galutinai įtikintumėte nutraukti santykius, kurie skaudina ne tik mane, bet ir kitą žmogų. Tačiau prisirišimas daro savo ir neleidžia taip lengvai paleisti.

Susitikinėjame metus laiko, daugiausiai laiko praleisdavome kartu, tačiau laikui bėgant prasidėjo trintis. Jis paminėjo, jog padėjo tašką santykiuose tuo metu, kai pastebėjo, jog man rašo kiti vaikinai ir aš jiems atsakau į žinutes (kad, lengviau būtų suprasti, tai, vaikinų dėmėsiu niekad nesiskundžiau, ir daugiau, mažiau palaikydavau ryšį su vaikinais, kurie yra mano draugai iš vaikystės).

Prasidėjusi trintis tęsiasi jau apie mėnesį. Kai būname atskirai, susišnekėti neįmanoma telefonu. Kartais specialiai ignoruojame vienas kitą arba kaip nors pašiepiame. Kai esame kartu, lyg ir viskas gerai, daugiau mažiau galime susikalbėti, jis būna labiau sukalbamesnis, švelnesnis. Tačiau, vos nesusimatome kelias dienas ir jis pradeda tolti nuo manęs.

Nenori prisilietimų, bučinių. Prasideda barnis. Mane skaudina, jog negalime būti kartu kaip anksčiau, nes anksčiau tikrai viskas buvo tobula. Nors niekada iki to nelaikiau tobulu nei vieno sutikto vaikino, bet šis man tiesiog apsuko galvą ir nesugebu taip lengvai jo paleisti.

Gal taip yra todėl, jog ir pati matau jo reakcijas, kai jau vienas kitam sakome „viso gero“. Jis apsiverkia. Tuomet, automatiškai ir pas mane liejasi ašaros. Galiausiai viskas gražiai susitvarko, o kitą dieną vėl tas pats.

Ar galite man padėti ir patarti, kaip turėčiau pabandyti jį pamiršti ar verčiau pabandyti atkurti santykius? Blogiausia tai, jog gyvename vienas šalia kito ir net nenorint pamatyti jo vis tiek pamatysiu. Ačiū už atsakymą ir pagalbą.

Austė (vardas pakeistas)

Komentaras: Labas, Auste, džiaugiuosi, kad dalinatės savo išgyvenimais, mintimis, jausmais ir ieškote pagalbos. Jūsų laiške įžvelgiu nerimą dėl santykių ateities ir panašu, kad šiuo metu Jums ramybės neduoda svarbus klausimas – nutraukti ar bandyti atkurti jau užsimezgusius santykius.

Savo laiške minite, kad su vaikinu susitikinėjate metus laiko ir pastaruoju metu išgyvenate trinties laikotarpį, kuomet iš antros pusės sulaukėte priekaištų ir norą „padėti tašką“. Taip jau yra, kad visuomet kuriant ilgalaikius santykius neišvengiamai prasideda „trinties“ arba „šlifavimosi“ etapas, kuris sukelia nemažai abejonių apie tai ar verta toliau būti su tuo žmogumi, ar ne. Panašu, kad būtent šis klausimas šiuo metu Jums labai aktualus. „Trinties“ etape sunku daryti sprendimus, nes labiau atkreipiamas dėmesys į neigiamus dalykus bei pasimiršta tie dalykai, kurie tame žmoguje mus patraukė. Taip pat išlenda požiūrių skirtumai, pradeda kliūti įvairūs dalykai, kurie seniau nekliuvo ar nebuvo pastebėti, pavyzdžiui, manieros, bendravimo stilius su aplinkiniais – draugais, draugėmis, priešinga lytimi, pradeda kliūti laisvalaikio leidimo būdas ir pan.. Norint nuspręsti ar tęsti santykius ar ne, verta pagalvoti, kas tame žmoguje Jus labiausiai patraukė? Ar šios jo asmenybės savybės atitinka Jūsų vertybes (pvz.: ištikimybė, atsakingumas ar pan.)? Su kokiomis savybėmis Jums sunku susitaikyti? O jei reikėtų jas priimti ar pavyktų tai padaryti? Kokia su tuo žmogumi galėtų būtų Jūsų ateitis? Ar Jus tai tenkina? Atsakius sau į šiuos klausimus lengviau nuspręsti, ką su santykiais daryti toliau.

Taip pat savo laiške rašote, kad draugui kliūna Jūsų bendravimas su draugais vaikinais. Naudinga būtų su juo apie tai pakalbėti, ką jis mano apie Jūsų bendravimą su jais? Ką Jūs pati galvojate apie tai? Kokios jo (ir Jūsų) nuostatos, mintys, jausmai ar baimės šiuo klausimu? Galbūt jis mano, kad tai nepatikimos moters elgesys, tačiau Jūs galvojate kitaip? Galbūt jis bijo, nes taip padidėja tikimybė Jus prarasti, tačiau Jūs taip negalvojate? Sužinosite tik aptarę šiuos ir panašius klausimus. Čia puiki galimybė išsiaiškinti ir suderinti vienas kito įsitikinimus, išsiaiškinti kas kiekvienam iš jūsų rūpi santykiuose, kokios reikšmės slypi po tam tikru elgesiu (noras viską nutraukti pastebėjus, jog Jūs bendraujate su kitais vaikinas; bendravimas su kitais vaikinais ir kt.). Nuostatos ir baimės kartais būna iracionalios, susiformavusios vaikystėje, kurios neatitinka realybės ir daro įtaką mūsų gyvenimui. Verta jas kartu poroje aptarti ir išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Ar nuostatos, įsitikinimai, baimės yra pagrįstos ar visa tai tik praeities patirčių šešėliai, kurie šiuo metu tik trukdo kurti santykius.

Trintis santykiuose dingsta abiem nusprendus juos tęsti, pradėjus kartu ties jais dirbti, pradėjus nuoširdžiai kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų.

Sėkmės!
Psichologė Ramvydė Vitartaitė | El.paštas: ramvyde@gmail.com
Foto: betanews.com

loading...