Jūros liga

0

Karalius su didele palyda išplaukė į jūrą. Pūtė švelnus vėjelis, laivą supo nedidelės bangos, visi džiaugėsi šia iškyla. Staiga karalius susiraukė.

– Tik vienas dalykas gadina man malonumą, – iškošė pro dantis jis. – Ar kas nors girdite dejonę? Aimaną? Kas tai galėtų būti?

Tarnai paskubomis apieškojo laivą ir triumo kertelėje aptiko susigūžusį vergą. Jis blogai jautėsi ir drebėdamas iš baimės dejavo.
– Cha! Jūros ligos auka, – šyptelėjo karalius. – Ar anksčiau plaukiojai jūromis?
– Niekada! – suaimanavo vergas. – Aš nepasitikiu laivais. Štai dabar jaučiu, kaip šitas dreba. Lentos girgžda nuo kiekvienos bangos. Laivas per senas. Jis byra! – ir vergas susmuko denyje, bailiai veblendamas.

– Nesąmonė! – nusikvatojo karalius. – Laivas visiškai naujas. Neverkšlenk, tu greitai atsigausi ir tada mėgausiesi kelione kaip visi.

Bėgo laikas, bet vergas nesiliovė dejavęs. Po bemiegės nakties karalius visai neteko kantrybės. Kitą rytą nuo vergo inkštimo skambėjo visas laivas.

– Pasakykit jam, kad jis bus išplaktas! – suriko karalius. Tai nieko nepakeitė, tik vergo aimanos pasidarė dar garsesnės.

Tuo metu prie karaliaus priėjo vienas keleivis ir nusilenkė. Tai buvo filosofas.
– Tik įsakykite, o valdove, – pasiūlė jis, – ir aš jį numaldysiu.
– Gerbiamasis, jūs padarytumėte man milžinišką paslaugą.
Filosofas paprašė, kad vergas būtų atvestas į denį. Vargšo rauda buvo tokia garsi, kad karalius pirštais užsikišo ausis.

– Išmeskite jį už borto! – įsakė filosofas.
Tarnai nedelsė nė akimirkos, ir nežmoniškai rėkdamas vergas paniro į bangas. Springdamas ir žiopčiodamas jis murkdėsi vandenyje, jėgos sparčiai seko, ir tik paskutinę akimirką filosofas numetė jam virvės galą. Vergas įsiropštė į denį, nuolankiai susigūžė kamputyje ir tylėjo – nė viaukt!

– Nuostabu! – sušuko karalius. – Mielas pone, kaip jums tai pavyko?
– Nelaimė padeda įvertinti buvus gerus laikus, – atsakė filosofas. – Aš žinojau, kad tik pajutęs skenduolio agoniją jis ims branginti vietą šiame laive.

(Saadi. Rožių sodo žiedlapiai. Kaunas: Mijalba. 2005, 105-106p.)
Iliustracija: Tanner Mardis / Unsplash

Dalintis: