Jūros žvaigždės

0

Jūroje siautė baisi audra. Kai ji nurimo visas paplūdimys liko nuklotas dumblu, kuriame apimtos agonijos raitėsi begalė jūros žvaigždžių. Jų buvo tiek, jog rodėsi, kad paplūdimys visas raudonas.

Reiškinys pritraukė daugybę žmonių iš visos pakrantės. Filmuoti keistojo reginio atvyko net televizijos grupė.

Jūros žvaigždės beveik nejudėjo. Jos merdėjo.
Tarp žmonių, laikydamasis tėčiui už rankos, stovėjo ir mažas berniukas, liūdnomis akimis stebėdamas mažąsias jūrų žvaigždes.

Visi žiūrėjo, bet nieko nedarė.
Staiga berniukas paleido tėvo ranką, nusiavė batukus, nusimovė kojines ir pasileido paplūdimiu. Pribėgęs pasilenkė, savo mažomis rankelėmis paėmė tris nedideles jūros žvaigždes ir, nenustodamas bėgti, nunešė jas į vandenį. Paskui grįžo ir pakartojo tą patį.

Nuo betoninių turėklų vienas žmogus jam šūktelėjo:
– Vaikeli, ką darai?
– Grąžinu į jūrą žvaigždes. Kitaip jos visos mirs, – atsakė nesiliaudamas berniukas.
– Bet šiame paplūdimyje yra tūkstančiai jūros žvaigždžių: visų neišgelbėsi. Jų per daug, – šaukė žmogus. – Ir šitaip nutinka daugybėje kitų paplūdimių visoje pakrantėje. To, kas atsitiko, negali pakeisti!

Vaikas nusišypsojo, pasilenkė paimti dar vienos jūros žvaigždės ir mesdamas ją į vandenį, atsakė:
– Jai galiu pakeisti.

Žmogus patylėjo, paskui pasilenkė, nusiavė batus, nusimovė kojines ir nulipo į paplūdimį. Pradėjo rinkti jūros žvaigždes ir mesti jas į vandenį. Netrukus prisidėjo dar du vaikinai ir jau keturiese mėtė jūros žvaigždes į vandenį. Dar po kelių minučių jau daug žmonių mėtė į vandenį jūros žvaigždes.
Taip visos buvo išgelbėtos.

Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti.

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 291-292 p.)

Dalintis: