Ką tik pabaigiau mokyklą, sužinojau, kad laukiuosi

2

jauna-mamyteKlausimas:

Laba diena. Rašau jums, nes niekaip nerandu atsakymų į man rūpimus klausimus. Šiuo metu man yra 19 metų, ką tik pabaigiau mokyklą. Prieš savaitę sužinojau, kad laukiuosi vaikelio. Prieš metus laiko man buvo tokia pat situacija, tačiau tada aš nusprendžiau pasidaryti abortą. Dabar, aš ir mano vaikinas, vaikelio tėvas, labai norime šio vaiko, tačiau viskas nėra taip lengva. Mano vaikinas dabar išvykęs į užsienį dirbti. Apie nėštumą jam pranešiau telefonu. Už savaitės bus mano išleistuvės, o aš dar niekam nepasakiau apie nėštumą ir labai bijau pasakyti, nes mano tėvai labai nori kad aš pasiekčiau kuo aukštesnį išsilavinimą. Žinau, kad ši žinia juos priblokš, gali būti, kad netgi išvarys mane iš namų. Norėčiau šią naujieną pasakyti su vaikinu, tačiau jis nespės grįžti. Taigi ką aš turėčiau daryti ar pasakyti viena, ar vykti į užsienį ir praleisti išleistuves? Prašau padėkite.

Marija (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Marija.
Suprantu, kad jautiesi sutrikusi. Juk vaikelio gimimas yra reikšmingas įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Todėl gerai, kad rimtai į tai žiūri ir svarstai, kaip geriau pasielgti.

Pirmiausia, turbūt, verta viską smulkiai aptarti su vaikelio tėvu – kokie jūsų abiejų planai, kaip planuojate kartu gyventi, reikia aptarti ir finansinius klausimus. Juk dalis atsakomybės ir rūpesčių natūraliai priklauso ir jam, ne tik tau vienai.

Dėl išsilavinimo tai viskas priklausys tik nuo tavęs pačios – yra labai daug jaunų mamų, kurios ir vaikelį augina, ir mokosi. Tad jei tvirtai užsibrėši, tai sugebėsi ir mokslus pabaigti. Blogiausiu atveju, studijas gali pradėti keliais metais vėliau.

Nepažįstu tavo tėvų, tad negaliu žinoti, kaip jie sureaguos, tačiau jei rašai, kad jiems pagrindinis nerimas gali būti dėl tavo mokslų, tai kaip sakiau, gali juos nuraminti, jog vaikelis netrukdys tau siekti užsibrėžtų tikslų moksle ir karjeroje.

Galbūt pradžioj ir sureagavę karščiau, tėvai vėliau turėtų apsiprasti su naujienomis ir priimti tai ramiau. Kita vertus, gimus vaikeliui, gimsta dar bent keli nauji žmonės: nauji tėveliai ir nauji seneliai. Mėginti su jais kalbėti tikrai verta. Juk tiksliai negali žinoti, kad jie jau išsyk taip ir nepritars.

Sunku patikėti, kad tavo išsilavinimas jiems brangesnis už tavo ar vaikelio sveikatą. Jei nėra sąlygų Lietuvoje – žinoma, kad gali mėginti užsienyje. Bet kokiu atveju, visada yra išeičių, svarbu nuolat mėginti, eiti pirmyn ir nenuleisti rankų, kol rasi tinkamą sprendimą. Tavo tikslas kilnus ir prasmingas, tikiu, kad vaikelio šypsena atpirks visus iškęstus sunkumus. Ačiū tau už laišką.

Linkiu stiprybės, drąsos ir sėkmės randant tinkamus sprendimus!

Psichologė Rožė Joffė
El.p.: Roza.Joffe@fc.vdu.lt

Gali sudominti: Kūno maištas, Problemų sprendimas, Atsiskyrimas nuo tėvų, Abortas

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Dar norėčiau pridurti, kad pas mus labai populiaru galvoti, kad po darželio išsyk į mokyklą, po mokyklos – nedelsiant į universitetą, po uniko – nedelsiant magistrantūrą, o tada jau galima atsiskaityti su visomis giminėmis pamojuojant diplomu ir pradėti gyventi (dėl savęs), t.y. išskristi į Ameriką.
    Bet tai voverės ratas. Ne visi pakelia tokį primestą tempą, ne visiems šito reikia, ir neretai perdegama jau po pirmo antro kurso, ar net semestro. Ir ne vien tai. Ar tikrai kiekvienas abiturientas suvokia, kokios specialybės tikrai nori, kuri aukštoji geriausiai atitinka įgūdžius ir pomėgius? Hm, hm. Daug kas, bet ne visi.

    Todėl jei širdis sako kad mokslai turi palaukti, vadinasi jie ir privalo palūkėti.
    O su laiku išryškės tikrieji polinkiai ką norėtųsi studijuoti įdomiai, ko norėtųsi siekti, koks darbas labiau prie širdies. Su laiku ir finansai susidėlios palankiau – netgi tėvams bus lengviau.
    O graužtis dėl to, kad sulig 18 nestudijuojama, kad kiti studijuoja, išvažiuoja, etc., tai gailėtis išlipus iš voverės rato. Ir vistik, skaniausi riešutai auga ant lazdyno, o ne maisto lėkštutėje. :)
    Mergina esi stipri, išmintinga ir supranti alegoriją, todėl naudokis šia puikia proga ir dėl nieko kito nepergyvenk!

  2. Gali studijuoti neakivaizdziai, gali studijuoti distanciniu budu. Juk dabar tokios galimybes… Nebe tie laikai, kai ranka referatus reikedavo rasyti. Pries kokius 4 metus jau maciau kelias distanciniu budu igyjamas profesijas (cia universitetuose). Taigi, reikia tik pasidomet. Vaikas-tai dziaugsmas, ne kliutis, ir ne beda ir vargas, kaip kad siuolaikine spauda ir aplinkiniai bando iteigt. Turek savo prota, savo valia ir pasidaryk savo gyvenimo plana.

Comments are closed.