laikas

Sulig elektros lemputės išradimu ėmėme kryptingai judėti link 24 valandas per parą aktyvios visuomenės. Visgi rudenėjant dėl saulės šviesos stokos ir ilgėjančių vakarų nukenčia ne tik gyvenimo kokybė bei darbingumas, bet ir bendra savijauta. Tai patvirtina ir psichologai, teigiantys, jog taip vadinamojo laimės hormono seratonino, už kurio gamybą atsakinga šviesa, kiekis mūsų smegenyse pastebimai sumažėja būtent rugsėjo–sausio mėnesiais.

Laimei, ir medicinos verdiktui, ir net metų laikams iššūkį meta pastatų automatika, padedanti prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo tempo ir lengvai adaptuojama prie individualių poreikių. Kaip kompensuoti natūralios šviesos stygių ir nugalėti rudeninį slogutį, pataria Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichologė Rita Keževičienė ir automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Kada biologinis laikrodis veikia „kaip užsuktas“?          

Pasak psichologės, šviesa – ypač svarbus išorinis faktorius, reguliuojantis mūsų smegenyse „tiksintį” vidinį laikrodį. Pastarasis kontroliuoja daugybės kūne vykstančių procesų paros ir sezoninius ritmus, tiesiogiai susijusius su žmogaus savijauta.

„Vidinis laikrodis reguliuoja dienos aktyvumui svarbius cirkadinius ritmus kaip, pvz., budrumas, mieguistumas, nuotaika, darbingumas, nuovargis. Budrumui ir miegui didelės reikšmės turi ir hormonai, kurie taip pat suaktyvėja priklausomai nuo paros laiko“, – aiškino R. Keževičienė.

Tuo tarpu R. Skurdenis pastebėjo, jog mūsų dienomis dėl natūralios šviesos stokos kylančias problemas namuose, darbovietėse ar kitose visuomeninėse patalpose gana efektyviai sprendžia šiuolaikinės apšvietimo sistemos bei jas valdanti pastatų automatika. Pasak jo, šaltuoju, tamsiuoju metų laiku tinkamai sureguliuotas apšvietimas gali kiek pareguliuoti ir „žiemos miegui“ mus ruošiančio biologinio laikrodžio režimus. Nebent, žinoma, galime sau leisti keltis ir būti aktyviems tik sulig šviesa, o biuro duris uždaryti sulig popiet įsiplieskiančiais gatvių žibintais.

Protinga šviesa: ne įsijungia, o įsilieja

„Automatikos valdomame būste, siekiant kuo efektyviau išnaudoti natūralius šviesos resursus, šalia langų įrengiami jutikliai, kurie reaguoja į šviesos pokyčius už lango ir atitinkamai „matuoja“ šviesos kiekį patalpoje. Apšvietimas prie pamažu mažėjančios dienos šviesos lauke taip pat prisitaiko laipsniškai, t. y. pamažu intensyvėja papildydamas natūralų apšvietimą dirbtiniu. Taigi, skirtingai nei įprasti šviestuvai, išmanioji šviesa pilnu pajėgumu įsijungia tik užslinkus aklinai tamsai, – pasakojo R. Skurdenis. – Tai ir ekonomija, mat kol nereikia, šviestuvai neveikia visu 100 proc. Ir kartu tai – technikų ir medikų pasiektas aukščiausias subtilumo laipsnis, mat įlieti dirbtinės šviesos srautą į natūralų taip, kad nesupyktų nei mūsų akis, nei galva ar vestibiuliarinis aparatas nėra taip paprasta. Kai apšvietimas efektyviai reguliuojamas, žmonės ne tik kad nepajaučia diskomforto dėl sutrumpėjusio šviesiojo paros laiko – tinkamai sureguliuota šviesa patalpoms, pvz., namams, suteikia daugiau harmonijos, jaukumo, neša saugumo jausmą“.

Kuo čia dėtos žaliuzės?

Gal ir nustebsite, tačiau pastatų automatikos specialistai namus nuo šalčio ir nepageidaujamų žvilgsnių saugančias žaliuzes taip pat priskiria prie patalpų apšvietimo. Sureguliuotos, pavyzdžiui, pagal saulės kilimo ir leidimosi laiką, jos gali atsidaryti, pasikelti sulig pirmais kad ir labai silpnos saulės spinduliais ir taip padėti atsibusti. „O suderinta prie paros laiko išmanioji namų sistema gali net atstoti žadintuvą ir kas rytą, „sutartu“ laiku, žadinti įjungdama šviesą ir pakeldama žaliuzes. Žinoma, taip reguliuojant sistemą reikia būti realistais, o ne optimistais, mat pasitaiko atvejų, kad žmogus tokį „žadintuvą“ ir dar įsijungiantį radiją nusistato ne pagal taip, kaip gyvena, o kaip norėtų gyventi ir paprasčiausiai nepajėgia išlipti iš lovos penktą ar šeštą ryto“, – galimus žaliuzių panaudojimo scenarijus ir atvejus iš gyvenimo vardijo R. Skurdenis.

Ar saulės šviesą kompensuos šviestuvas?

Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichologė atkreipia dėmesį į neabejotiną biologinio laikrodžio ryšį ir su natūraliu, ir su dirbtiniu apšvietimu. R. Keževičienės teigimu, būtent šviesa mūsų biologinį laikrodį suderina su aplinkos laiku. T. y. organizmas savaime prisitaiko prie į akis patenkančio šviesos kiekio ir ima funkcionuoti pagal 24 valandų trukmės šviesos ir tamsos ciklą, kuris proporcingai pasiskirsto pagal metų laiką.

„Rytinė šviesa padeda sumažinti melatonino, kitaip tariant – miego hormono kiekį organizme ir žvaliai prabusti. Taip pat ryte padidėja kortizolis – hormonas, atsakingas už žmogaus aktyvumą, energingumą. Panašiai organizmas reaguoja ir į metų laikų kaitą: kai anksčiau temsta, vyksta tam tikros hormoninės reakcijos, gaminasi miego hormonas melatoninas, mažėja darbingumas, aktyvumas. Kai mažiau saulės, trumpėja dienos ir daugiau žmonių apima depresinė nuotaika. Taigi, šiuo laikotarpiu ypač svarbų vaidmenį atlieka tinkamas patalpų apšvietimas, kuris gali bent kažkiek kompensuoti saulės šviesos trūkumą ir palaikyti gerą savijautą”, – pasakojo R. Keževičienė.

Pasirodo, žmogaus savijautai įtakos turi ne tik šviesos buvimas arba ne, bet ir jos atspalviai. Anot R. Skurdenio, šilti ir šalti šviesos atspalviai žmogų veikia skirtingai, todėl galimos skirtingos apšvietimo programos, parenkamos pagal apšvietimo poreikį konkrečiu paros metu ar net patalpų paskirtį.

„Tokia tendencija jau įsitvirtino šiuolaikiniuose biurų kompleksuose, kuomet derinami skirtingi apšvietimo scenarijai. Pavyzdžiui, darbo metu šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė, skatinanti produktyvumą, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas sušvelnėja – galima greičiau atsipalaiduoti, pailsėti. Natūralu, jog žmogus geriausiai jaučiasi dienos šviesoje, todėl automatizuota apšvietimo kontrolė padeda sukurti nors ir dirbtinį, tačiau saulės šviesai itin artimą apšvietimą”, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas.

Ruošiatės miegui? Išjunkite televizorių

Šviesos terapijos metodą dar 1971 metais medicinoje pradėjo taikyti amerikiečiai. Iki mūsų dienų šiuo metodu gydoma sezoninė depresija, miego sutrikimai, profilaktiškai stiprinama žmogaus imuninė sistema ir gerinami medžiagų apykaitos procesai.

Vis dėlto norint naudotis dirbtinės šviesos privalumais reikia žinių, o jų neturint savo biologinį laikrodį galima net išvesti iš rikiuotės, pvz., per didelis apšvietimo intensyvumas gali savijautą pabloginti. Jei vakare kambaryje dega ryški šviesa, slopinamas miego hormonas melatoninas, padedantis pasiruošti miego ciklui ir atsipalaiduoti. Sutrikus šio hormono pusiausvyrai organizme, gali išsiderinti žmogaus vidinis laikrodis, dėl ko padidėja rizika susirgti depresija, kyla kiti sveikatos sutrikimai.

Psichologė priduria, jog panašų žalingą poveikį turi ir taip vadinama mėlyna šviesa, kurią skleidžia televizorių, kompiuterių ekranai, telefonai.

Šaltinis respublika.lt