Ką daryti neįstojus ten, kur norėjote?

0

8357285440_54faba9bc1_b

Beveik 30 tūkst. šią vasarą į aukštąsias mokyklas įstoti siekiančių abiturientų bei jau anksčiau vidurines mokyklas baigusių asmenų su nerimu laukė praėjusio šeštadienio, kai buvo paskelbta, kam per bendrąjį priėmimą pavyko patekti į norimas studijų programas pirmuoju bandymu.

Kaip ir kasmet, ne visų svajonės išsipildė, o daliai teko gerokai nusivilti sužinojus, kad peržengti geidžiamai specialybei nustatytos kartelės nepavyko arba pritrūko balų valstybės finansuojamai studijų vietai užimti. Tokia žinia daliai abiturientų ir jų tėvų būna tolygi pasaulio pabaigai. Vis tik ir psichologai, ir aukštųjų mokyklų atstovai sutinka, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų – verčiau šaltu protu įvertinti visas galimas alternatyvas.

Į norimas vietas ne visuomet įstoja net ir patys talentingiausi

Psichologė, VU Verslo mokyklos dėstytoja, Vadybos ir psichologijos instituto vadovė doc. dr. Aistė Diržytė sako, kad labiausiai dėl nesėkmės išgyvena tie abiturientai, kuriems yra itin svarbu išpildyti tėvų, senelių ar savo paties su siekiama profesine ar akademine karjera susijusius lūkesčius. Be to, jauniems žmonėms nesėkmė stojant į norimą studijų vietą gali tapti tam tikru savivertės išbandymu. Neretai mąstoma – „jei nepavyko įstoti ten, kur norėjosi, vadinasi, galbūt nesu pakankamai protingas, sėkmingas, negaliu didžiuotis savimi, manimi negali didžiuotis mano šeima, tikriausiai ir ateityje man nepavyks įgyvendinti savo planų, o gyvenime nebūsiu laimingas“.

Vis tik tokia logika, anot A. Diržytės, yra visiškai klaidinga, o tyrimai rodo, kad net ir tarp 2 proc. protingiausių, gabiausių pasaulio abiturientų, kurių intelekto koeficientas siekia 140 balų, ne visi įstoja ten, kur nori.

„Netiesa, kad į laimę veda tik vienas kelias. Gyvenime labai dažnai būna, kad iš pirmo karto nepavyksta pasiekti to, ko norima, tačiau vėliau atrandama dar įdomesnių, patrauklesnių galimybių, apie kurias iš pat pradžių net nepagalvojama. Panašiai reikėtų vertinti ir asmeninius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Žinoma, jeigu rezultatai nuliūdino, nereikėtų bandyti savęs įtikinėti, kad nesėkmė visiškai nerūpi ar nekelia jokių blogų emocijų. Priešingai – reikėtų pripažinti savo nusivylimą, tačiau situaciją priimti kaip gyvenimui užgrūdinančią patirtį“, – sako A. Diržytė.

Tėvai turėtų palaikyti besąlygiškai

Emocinei į norimą specialybę neįstojusio abituriento būsenai, jo reakcijai į šią žinią, anot psichologės, daug įtakos turi ir jo tėvų požiūris bei elgesys.

„Vaikams yra labai svarbus tėvų pripažinimas bei palaikymas, net jeigu jie šio poreikio ir neparodo. Tėvai, norėdami padėti savo vaikui, pirmiausiai patys turėtų nusiraminti ir nelaikyti to, kas nutiko, katastrofa. Be abejonės, abiturientai tai mato ir gali pradėti jausti kaltę, kad neišpildė tėvų lūkesčių, sukėlė jiems emocinių, o galbūt ir finansinių rūpesčių. Tėvai turėtų užtikrinti, kad sudėtingoje situacijoje vaikas jaustų jų palaikymą ir padrąsinimą“, – įsitikinusi A. Diržytė.

Tiek vaikai, tiek tėvai, sužinoję apie ne tokius, kokių tikėjosi, stojimo rezultatus, psichologės teigimu, turėtų stengtis kaip galima objektyviau pažvelgti į situaciją – neneigti ir neslėpti savo apmaudo, tačiau ir nedramatizuoti padėties, nes neįstojus ten, kur norisi, gyvenimas nesibaigia ir jokie keliai jame nėra užveriami.

Abiturientai – vis atviresni alternatyvoms

Su tuo, jog abiturientui neįstojus į norimą studijų vietą pernelyg graužtis nereikėtų nei jam pačiam, nei jo tėvams, sutinka ir VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė. Anot jos, vis dažniau Lietuvos jaunimas seka užsienio bendraamžių pavyzdžiu – nesudeda visų savo vilčių į vienintelę specialybę, tampa atviresni įvairioms galimybėms ir apskritai lanksčiau žiūri į aukštąjį mokslą bei savęs realizavimo būdus, todėl ir nusivylimo būna mažiau.

„Abiturientai šiandien vis dažniau pasvarsto, ar iškart po mokyklos tęsti mokslus, ar, pavyzdžiui, metus pakeliauti, padirbėti, susivokti, ko iš tiesų trokštama. Jauni žmonės įvertina įvairias alternatyvas, pasveria savo lūkesčius, todėl net ir neįstojus į norimą specialybę, nusivylimo būna kiek mažiau nei būdavo ankstesniais metais. Juolab, kad ir patrauklių alternatyvų jaunuoliams šiandien taip pat yra – į trokštamą valstybės finansuojamą studijų vietą neįstoję abiturientai gali rinktis atitinkamos srities mokamas studijas, kurias siūlo visos aukštosios mokyklos“, – sako B. Miškinienė.

Visgi, nusprendus rinktis mokamas studijas, B. Miškinienės teigimu, labai svarbu įvertinti vertes ir naudas bei įsitikinti, kad jos tikrai yra vertos investicijų.

„Studijų kainos dydis daugiausiai priklauso nuo programos turinio, dėstančių specialistų lygio, mokymosi infrastruktūros ir galimybių naudotis šiuolaikiniais technologiniais sprendimais. Pavyzdžiui, studijuoti sveiką gyvenseną bus pigiau nei odontologiją, nes pastaroji reikalauja daugiau investicijų. Vykdydami VU Verslo mokyklos studijas, orientuojamės į aktualias verslo studijas, aukštą studijų programos turinio kokybę – kviečiame aukštos profesinės kompetencijos dėstytojus-praktikus, verslo ekspertus, investuojame į infrastruktūrą – kuriame galimybes naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, virtualia aplinka, visa tai ir lemia studijų kainą“, – pasakoja B. Miškinienė.

Svarbu tinkamai pasirinkti

Anot B. Miškinienės, nepatekus į valstybės finansuojamą studijų vietą ir nusprendus pasirinkti mokamas studijas, dažniausiai mokomasi ne „dėl diplomo“, o iš tikrųjų siekiant gauti žinių ir kompetencijų, kurios bus naudingos ateityje. Todėl itin svarbu tinkamai pasirinkti, ką studijuoti – apgalvoti savo stiprybes ir silpnybes, apmąstyti, kokia veikla norėtumėte užsiimti ateityje, kokių kompetencijų reikia norint tapti tos srities profesionalu.

„Turinčius verslumo gyslelę visuomet skatiname rinktis būtent verslo studijas, nes, nors dalis verslumo savybių gali būti įgimta, jas vis tiek reikia ugdyti. Verslininkas turi būti atviras naujovėms, turintis lyderio savybių, pasitikintis savimi, nebijantis rizikuoti – šias savybes ir siekiame vystyti Verslo mokykloje. Žinoma, norint tapti sėkmingu verslininku, vien tik charakterio ypatybių nepakanka – reikia ir verslo žinių“, – pasakoja B. Miškinienė.

Jos teigimu, apsisprendus dėl norimos studijų krypties, taip pat svarbu pasirinkti, kur ją studijuoti, pasidomėti, kokie dėstytojai dėstys, ar bus galimybė išvykti studijuoti užsienio universitete, atlikti praktiką Lietuvos ar užsienio įmonėse. Anot B. Miškinienės, ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje studijuojama.

„Kai suskausta dantį, kreipiamės į odontologą, ne į kardiologą. Panašiai ir su studijomis – reikėtų rinktis tas aukštąsias mokyklas, kurios yra stiprios konkrečioje srityje. Pavyzdžiui, Verslo mokykloje dėsto ir universiteto dėstytojai, ir praktikai, kurie dalijasi savo patirtimi – kaip pastebėti tinkamą laiką ir vietą verslui pradėti, kaip jį planuoti, kaip suvaldyti finansus ir priimti strategiškai tinkamus verslo plėtros sprendimus. Verslo studijos gali tapti puikia paskata ne tik nuosavo verslo kūrimui ar šeimos verslo vystymui, bet ir darbui verslo įmonėse“, – sako B. Miškinienė.

Pasak jos, nors studijų pasirinkimas – iš tiesų svarbus įvykis, tačiau nereikėtų jo itin stipriai sureikšminti.

„Juk ir gyvenime kartais tenka ieškoti alternatyvų, priimti sudėtingus sprendimus. Iššūkiai žmogų tik sustiprina, o tiems, kurie tvirtai žino, ko siekia, net ir žinia kad nepavyko įstoti į norimą studijų vietą, manau, tikrai nenumalšins noro toliau siekti savo tikslo“, – teigia B. Miškinienė.

Šaltinis delfi.lt

Foto: John Loo / flickr.com

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here