Kai aplanko tingulys

1

tingiu

Iš vaikystės prisiminimų išplaukia kažin kokio eilėraštuko nuotrupos…”Tingėti negarbinga, tingėti negražu, bet ėmė ir aptingo mergaitė (berniukas … ar įsirašykite savo vardą ☺) pamažu…”. Ir taip mes kažkada supratome, kad tingulys – gyvenimo piktžolė. Tačiau toks supratimas visiškai nereiškia, kad tingėjimas niekada neaplanko mūsų. Jis yra, tik mes jam atradome daug kitokių vardų.

Apkaišome jį ramunėlių žiedlapiais ir įsivaizduojame, kad “Tingėti? Na jau ne, tai ne apie mane!” Bet kiekvieno gyvenime būna (sakyčiau, kad ne taip ir retai…), kai susigalvoji kažką padaryti (pakeisti savo gyvenime, išmokti naujo, įgyvendinti sumanymus ir panašiai), bet vietoje to, kad pradėtum daryti konkrečius veiksmus, vedančius link rezultato, dėl kažkokių priežasčių pasirenki daug ir įvairių “nieko nedarymo” formų. Tada randi dar daugiau pasiteisinimų, kodėl užsiiminėji viskuo, tik ne tuo, ką suplanavai: “dar ne laikas, nuotaika ne ta ir apskritai – šiandien saulė ne taip šviečia”. Šį reiškinį galėtumėm (o dažnai taip ir darome…) aprašyti skambiomis frazėmis, protingais ir garsiai skambančiais epitetais, bet būkime nuoširdūs ir pripažinkime – tai – tingėjimas elementarusis. Na, tingime mes pajudinti savo minkštąsias ir nuveikti kažką vertingo. Tingime…, bet ne todėl, kad esame “blogi, netikę, bevaliai…”, o todėl, kad…

…kalbant rimtai, tingėjimą aš matau kaip energijos trūkumą. Mums trūksta gyvybinės energijos ir dėl to mes daug ką atidedame ir nepadarome. Tad kitas klausimas – kur gi pasideda ta energija? O plyšių, pro kuriuos išteka mūsų energija, oi, kiek daug ☺ Ir norėtųsi pradėti nuo paprasčiausių ir, gali būti, visiems žinomų tiesų. Bet kadangi žinojimo neužtenka, verta prisiminti dar ir dar kartą… tol, kol imsim ir padarysim.

Taigi, pirmoji priežasčių grupė – fiziologinės priežastys.

1. Miego ir poilsio režimas. Ar man pakanka miego ir kada paskutinį kartą jaučiausi išsimiegojęs? Jeigu miego režimas neteisingas, jeigu jums trūksta miego ir poilsio, gali būti, kad kūnas tingėjimo forma siunčia signalus ir prašo “Ei, duok man poilsio…miegoti noriu…noriu miegoti…”. Tingulys tokiu būdu pradeda kovą už JŪSŲ teisę pailsėti.

2. Maistas. Kokį maistą valgau? Na, apie sveiką mitybą nesiplėsiu. Pilnas internetas įvairiausių patarimų ir nuomonių, todėl belieka atsirinkti, kas tinka kiekvienam. Asmeniškai aš į tai žiūriu paprastai: jeigu maistas “atima” iš manęs energiją, jis man netinka. Ir aš jo nevartosiu vien todėl, kad kažkas pasakė, jog tai – pats sveikiausias maistas pasaulyje. Bet šioje temoje – kiekvienas už save.

3. Informacinis laukas. Kokiame informaciniame lauke gyvenu? Ką skaitau? Ką girdžiu? Ką matau? Čia tik trumpa asmeninė įžvalga: bet kokia neigiama informacija “atima” energiją ir jos nebelieka jokiems sumanymams, svajonėms ir idėjoms. Tad spręskite patys, ką klausyti ir ką žiūrėti.

4. Emocijos. Kaip tvarkausi su emocijomis? Kai mes neleidžiame emocijoms gyventi, kai jų nepripažįstame, jas neigiame ir slopiname, arba atvirkščiai – savo emocijomis aptaškome sienas ir kitus žmones, ir jaučiamės be jėgų. Tad apie kokį “netingėjimą” galima kalbėti?

5. Judėjimas. Kiek mano gyvenime yra fizinio aktyvumo? Asmeniškai aš pastebėjau, kad kuo daugiau sėdžiu, tuo mažiau energijos. Ir atvirkščiai – kuo daugiau judesio ir veiksmo, tuo daugiau randasi energijos.

Jeigu su aukščiau išvardintais punktais viskas tvarkoj, žiūrim toliau ir ieškom priežasčių, dėl kurių kuriasi tingėjimas. Ir šios priežastys gyvena mūsų galvoje. Labai dažnai protas įjungia tingėjimo mechanizmą tam, kad mus apsaugotų. Nuo ko? Nuo mūsų pačių ☺ Šis mechanizmas įsijungia tada, kai:

  • Mūsų protui sumanymas atrodo labai “didelis”. Jeigu protas netiki, kad šį tikslą galima pasiekti, jis stengiasi “užšaldyti” visus projektus ir išnaudoja tam visą energiją.
  • Sumanymas atrodo labai “svarbus”. Kai mes savo savivertę susiejame su tikslo pasiekimu (pasieksiu – šaunuolis!, nepasieksiu – didžiausias pasaulio nevykėlis!), protas pradeda priešintis bet kokiam judėjimui į tikslą. Nenoras nusivilti savimi blokuoja mūsų galimybes kažką daryti.
  • Tai padaryti “reikia”. Tai siekiai, kurie šiuo momentu neturi didelės reikšmės, bet kuriuos “reikėtų” įgyvendinti. Pavyzdžiui, anlgų kalbos galime mokytis …niolika metų. Bet vežimas stovi vietoje. Kodėl? Nes tiesiog nėra energijos. Mūsų jausmingajai proto daliai kategorija “reikia” neturi ypatingo svorio. Čia puotai diriguoja kategorijos “noriu” ir “įdomu”. Gera žinia: kai tik protas pamatys ryšį tarp “reikia” ir “malonu, įdomu”, jis duos žalią šviesą ir išlaisvins energiją.
  • Mintys sukasi apie buvusius, būsimus ar galimai nutiksiančius įvykius. Čia verta prisiminti vieną formulę: ten, kur tavo mintys, ten ir tavo dėmesys, o kur dėmesys – ten ir energija. Kol dėmesys koncentruojamas į visus įmanomus reikalus, o tik ne į tai, ką mes galime padaryti, visi veiksmai blokuojami.

Toliau – keturi paprasti žingsniai, padėsiantys perjungti tingėjimo režimą į veiksmus:

1. Vienas svarbiausių dalykų – pirmasis įkvėpimo gūsis, be kurio energija netekės į tikslą. Prisiminkit, kam ir vardan ko jums reikalingas šis tikslas? Ar girdite ryškų ir malonų emocinį atsaką? Tuomet sustiprinkite jį ir pasižiūrėkite, ar kils noras kažką padaryti. Jeigu atsakymo nėra – sąžiningai nuspręskite, ar tai jūsų svajonė. Ir jeigu ne jūsų, bet siekti “reikia” – arba atraskite tame kažką įdomaus, arba veikite senuoju prievartos būdu.

2. Jeigu svajonė įveikė pirmąjį punktą, o minkštoji vis dar smagiai įsitaisiusi ant sofkutės, žiūrime toliau. Kas atitraukia dėmesį nuo svajonės? Kur jūsų mintys ir kas vyksta su emocijomis? Ir kai atrandate – kaip įmanydami greičiau susitvarkykite tą reikalą ir pamirškite, arba mokykitės perjungti savo dėmesį. Sunku, bet įmanoma.

3. Energijos yra, dėmesys vietoj, o tingulys nesitraukia. Tuomet pasižiūrėkite, kiek svarbu jums įgyvendinti šį sumanymą? O kas atsitiks, jeigu to neįgyvendinsit? Kaip tada jausitės? Jeigu atsakydami į šiuos klausimus, pagaunate, kad su šiuo tikslu susiejate labai daug, iškvėpkite. Prisiminkite, kad bananas – tai tiesiog bananas, o visi ateiname į šį pasaulį ir išeiname iš jo nuogi. Suteikite sau teisę klysti. Visu kūnu, iki pat pirštų galiukų pajauskite, kad mylėsite save bet kuriuo atveju, ir stebėkite, kaip tai veikia būseną ir veiksmus.

4. Su energija ir įkvėpimu viskas gerai? Jaučiatės žvalūs ir džiaugsmingi? Niekas neatitraukia jūsų dėmesio nuo sumanymo? Dabar įjunkite loginę smegenų dalį ir pasižiūrėkite į sumanymą realistiškai, išdėliokite veiksmus žingsnis po žingsnio. Kiekvienas tikslas, kokio dydžio jis bebūtų, tėra konkrečių veiksmų grandinė. Todėl koncentruokite dėmesį į klausimą “Ką aš DABAR galiu padaryti dėl savo svajonės?” ir padarykite, kad ir patį mažiausią veiksmą. Naudokite tai, ką jau mokate daryti, o to, ko dar nemokate – pradėkite mokytis. Ir pirmyn – į savo viršukalnę!

Visa tai – tik paviršius ir pradžia. Be galo didelę mūsų energijos dalį “suvalgo” mūsų viduje gyvenančios automatinės programos, kurių dažniausiai mes nesuvokiame. Tai, kaip mes gauname iš aplinkinių meilę, kokiais mums svarbu būti, mūsų vidinis konfliktas, kurio dažniausiai neapčiuopiame – visa tai – mūsų energijos “vagys”. Bet apie tai nerašoma, su tuo dirbama praktikoje.

O aš einu patingėti ☺ ☺ ☺
Su meile,
Ilona Tamošiūnienė | 108studija.lt

Foto: © Parque/Corbis

 

Dalintis:

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here