Kai susipykstame, vaikas šlapinasi į kelnes, ką daryti?

0 (0)

Klausimas: Auginu 3,4 m. sūnų ir metukų dukryte. Problema su sūnumi. Vaikas vis dar šlapinasi į lovą naktimis (kiek domėjausi iki 5 m., pagal medikus, dar yra norma), tačiau nerimą kelia šlapinimasis į kelnes dienos metu. Būna periodu (dienų, savaičių) kai pats nueina į tualetą, nereikia net priminti, bet būna užeina periodas, kad prišlapina į kelnes ir panašu, kad dėl to visai nepergyvena.

Šeimos gydytoja patarė kreiptis į psichologą, nefrologas rekomenduoja pradėti nuo fizinių ligų paieškų. Pasimečiau ir nebežinau ką daryti, o daryti tikrai kažką reikia. Aš labiau būčiau linkusi tikėti, kad čia visgi psichologines bėdos, nes atkreipiau dėmesį, kad jei kurią dieną labiau pasipykstam, tai prasideda šlapinimosi periodas (na aš irgi ne visada atlaikau trimečio maištavimą ir neklausymą, pratrūkstu, užrėkiu ir gan garsiai, nuvedu į kambarį ir uždarau, kad ir pati garą nuleisčiau, ir kad vaikas apsiramintų. Dažnai būna, kad net tame kambary iškart ir prišlapina).

Šeimos gydytojos nuomone, šlapinimosi problemų, dėl psichologinių bėdų, mes patys neišspręsime. Kaip turėtume elgtis – pirmiausia, kaip turėtumėm ištaisyti padarytą „bendravimo žalą” ir padėti vaikui susitvarkyti su šia bėda ir kaip mums, kaip tėvams toliau sėkmingai ir tinkamai bendrauti su vaiku, kad baigtųsi šios bėdos?

Komentaras: Jūsų laiške jaučiamas Jūsų nerimas dėl sūnaus šlapinimosi įgūdžių sutrikimo, esate pasimetusi ir nebežinote ko imtis, kad pataisyti esamą situaciją. Labai smagu, jog pripažįstate, kad reikia kažką keisti savo bendravime su vaiku. Kaip suprantu, po Jūsų pokalbio su šeimos gydytoja, somatinės šio sutrikimo priežastys buvo atmestos. Daugeliu atvejų ši problema parodo tam tikrus vaiko ir tėvų santykių problemas.

Iš laiško suprantu, kad auginate dar ir vienerių metukų dukrytę. Neretai galima matyti tokią situaciją, kai vaiko, jau įgijusio tuoleto įgūdžius šeimoje atsiranda jaunesnis broliukas ar sesutė. Vaikas mato, kaip dažnai tėvai keičia sauskelnes naujam šeimos nariui ir kiek skiriama jam dėmesio, ir pradeda manyti, jog šlapinimasis į kelnes grąžins jam tėvų dėmesį.

Jūs pati atkreipėte dėmesį, kad jei kurią dieną labiau pasipykstate, tai prasideda šlapinimosi periodas. Galima būtų manyti, kad jūsų sūnus taip reaguoja į jūsų barnius, t.y. šlapindamasis. Svarbu suprasti, jog kiekvienas elgesys turi tam tikrą tikslą, dažnai neįsisamonintą. Tėvų uždavinys – suprasti koks tokio elgesio tikslas.

Iš esmės svarbu suprasti tai, kad vaikai visada nori dėmesio ir nesvarbu, ar tas tėvų dėmesys teigiamas, ar neigiamas.

Jūs pati minite, kad ne visada atlaikote trimečio maištavimo ir neklausymo, – pratrūkstate, užrėkiate ir vaiką izoliuojate kuriam laikui kitame kambaryje, ko pasekoje vaikas dar ir apsišlapina. Akivaizdu, kad sūnus susilaukia labai daug Jūsų dėmesio, kai taip audringai reaguojate. Toks vaiko netinkamas elgesys pačiam vaikui dar kartą patvirtina, kad tai yra patikimas būdas susilaukti iš tėvų dėmesio ir visiškai nesvarbu, kad jis neigiamas. Kai vaikui gyvybiškai svarbus yra tėvų dėmesys, jis gali pasiryžti net ir kentėti dėl neigiamų reakcijų. Būna vaikų, kai šlapinasi į kelnes tiesiog nepaklusdami tėvams ir tokiu būdu demonstruodami jiems jėgą ir valdžią.

Manau, jog šiuo atveju Jums būtų naudingi šie patarimai:

• Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už jo tinkamą elgesį, pvz.: kalbėti sūnui, kad džiaugiatės, kai jis išlieka sausas visą dieną ir nesureikšminti „šlapių kelnių situacijos“. Taip sūnus gaus dėmesio už teigiamą elgesį ir nebus tikslo provokuoti dėmesio netinkamu elgesiu. Svarbu nepamiršti, kad stiprinti reikėtų kiekvieną vaiko teigiamą elgesį, taip jis persiorientuos gaudamas dėmesį vien tik iš savo tinkamo elgesio. Netinkamo vaiko elgesio nereikėtų sureikšminti, o tik išreikšti Jūsų nepritarimą tokiam elgesiui ramiu tonu (svarbu!).
• Susilaikykite nuo kritikos, žeminimo, vaiko tardymo (pvz.: kas penkias minutes klausinėti ar vaikas nenori į tualetą). Vaikui svarbu jausti, kad tėvai tiki jo sugebėjimu būti savarankiškam ir girdėti tėvų padrąsinimus. Pagarba vaikui ir jo jausmams – labai svarbu bet kuriame amžiaus tarpsnyje.
• Jei vaikas gana savarankiškas, tėvams patartina išmokyti jį įvairių higienos įgūdžių: nusiprausti, pasikeisti apatinius, pasirūpinti suteptais drabužiais ir pan. Taip vaikas jausis atsakingu už savo veiksmus.
• Besąlyginė meilė (mylėti vaiką vien už tai, kad jis yra, o ne dėl to, kad jis ką nors padarė ar padarys). Dažnai sakykite vaikui, kaip jį stipriai mylite. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Prisiminkite – yra svarbiau ne ką sakote, o KAIP sakote. Šypsena, švelnus balsas, švelnus fizinis prisilietimas, rami tėvų būsena ramina vaikus, – taip vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi ir jiems nekyla noras maištauti.

Meilės ir šilumos stiprinant tarpusavio santykius!
Psichologė Renata Grudzinskienė | Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras
Tel.: +370 611 12183

Foto: Niklas Hellerstedt / flickr.com