Kai susitinkame bendrų draugų būryje gaudome vienas kito žvilgsnį…

0
santykiai
Foto: Daniel Horacio Agostini

Klausimas: Esu 20 metų mergina, studijuoju. Turiu vaikiną, su kuriuo draugauju jau beveik 2 metus. Vaikinas už mane metais jaunesnis. Draugauti pradėjome dar mokykloje, paskutinėse klasėse. Prieš tai vaikino neturėjau, nors dėmesį rodė ne vienas, tačiau buvau labai stipriai susižavėjusi 2 metais vyresniu vaikinu, kuris taip pat rodė dėmesį. Paprastas paaugliškas žinutes prisimenu ir dabar, nors nuo to laiko praėjo jau 4 metai. Sms žinutėmis bendravome apie metus, susitikdavome mokykloje, flirtavome, rašinėdamiesi apie savo ateities svajones kurios dažnai sutapdavo. Tačiau vieną dieną jo žinutės nebesulaukiau, pradėjo kažko labai trūkti. Kiekvieną dieną apie jį galvojau, dar šiandien galvoju. Kai susitinkame bendrų draugų būryje gaudome vienas kito žvilgsnį. Patys nepastebėdami atsirandame šalia vienas kito. Tai pastebėjo net mano dabartinis vaikinas. Kaip ir sakiau su vyresniu vaikinu į pasimatymus nevaikščiojome, dviese buvome susitikę tada kai dalyvaudama projekte apsilankiau mieste kuriame jis studijuoja. Kartu pasivaikščiojome pasikalbėjome apie savo ateities planus, keliones. Šiandien planuoju apsigyventi kartu su dabartiniu vaikinu, kurį myliu ir kuris myli mane, rodo dėmesį kurio kitos merginos gali pavydėti, bet jaučiuosi dviprasmiškai, nežinau ką daryti, bijau sau pameluoti, noriu sužinoti ar man kažką jaučia vyresnis vaikinas…  Nes dažnai galvoju, kad su dabartiniu vaikinu draugauju todėl, jog jis labai panašus į vyresnįjį (apie jų panašumus šneka ir bendri mūsų draugai). Nežinau kaip nuvyti abejones ir ką daryti kad būčiau laiminga.

Odeta (vardas pakeistas

Atsakymas: Odeta, suprantu, kad išgyveni nelengvą, daugelio dvejonių keliantį ir apsisprendimo reikalaujantį laikotarpį. Rašai, kad turi vaikiną, kurį myli ir net ketini su juo kartu apsigyventi. Kad vaikinas tave myli, rodo dėmesį ir to gali pavydėti kitos merginos. Viskas atrodo nuostabu, tačiau yra BET…. yra kitas, kuris, kaip suprantu, kaip koks vėjo gūsis kartais šmėsteli tavo gyvenime, sukeldamas nerimą, širdies virpulius ir abejones dėl jausmų dabartiniam mylimajam.

Rašai „…jaučiuosi dviprasmiškai, nežinau ką daryti, bijau sau pameluoti, noriu sužinoti ar man kažką jaučia vyresnis vaikinas“. Ką jaučia „vyresnis vaikinas“ mes nežinome, nebent galima jo paklausti. Norėčiau, kad pažvelgtum į savo jausmus. Ką jauti tu. Turi vaikiną beveik dveji metai. Tikėtina, kad pirmoji – įsimylėjimo fazė jau baigėsi. Šioje stadijoje būdingas mylimojo idealizavimas, trūkumų nematymas ir t.t. Santykiams vystantis, paprastai pereinama į gilesnę – partnerystės stadiją, kuri reikalauja iš parnerių eiti į tolerancijos, priėmimo, nusivylimų, asmeninės ir bendros tapatybės ieškojimo kelią. Teoriškai, beplanuojanti kartu apsigyventi pora, ko gero turėtų būti kaip tik bendros tapatybės ir poros augimo būsenoje. Šioje stadijoje natūralūs klausimai „ar mums pasiseks?, ar sugebėsime?, ar įveiksime kilsiančius sunkumus?“ ir pan., tačiau paprastai nelabai rūpi ką mums jaučia kiti žmonės ir juolab tai nesukelia sumaišties jausmuose.

Nežinau kokia chemija, fizika, ar tik iliuzija sieja tave su „vyresniu“ vaikinu, juolab, kaip man susidaro įspūdis, jog ryšys su juo visada buvo labai neaiškus „nuojautos lygmenyje“. Žmonės, kuriuos sieja romantiški jausmai ir lūkesčiai, paprastai vieną dieną nedingsta, o ir vėl atsiradę nepasitenkina „gaudydami vienas kitą žvilgsniais“.
Kalbėti norėčiau ne apie „vyresnio“ vaikino tariamus ar esamus jausmus. Noriu grįžti prie klausimų ką jauti tu? Ar tikrai dabar tikslinga daryti rimtus sprendimus (apsigyventi su dabartiniu vaikinu)?, ar būtina dabar nuspręsti „ką daryti, kad būčiau laiminga?“. O kaip tau atrodo kada tu būtum laiminga? Nes matyt, kad dabar nesi.
O gal kaip tik būsena, kai yra vaikinas, kuris myli ir rūpinasi ir dar vienas, kuris GALBŪT neabejingas, jaudina, malonina jausmus ir emocijas ir leidžia jaustis ypatingai? Galbūt gera būti įsimylėjus meilę?

Odeta, esi dar labai jauna, o jaunystė yra nuostabus laikas, kai žmonės gali ieškoti, atrasti, suprasti, daryti klaidas ir iš jų mokytis. Jaunystėje norisi viską žinoti „čia ir dabar“, tačiau siūlau neskubėti, stengtis labiau pažinti save, savo jausmus, siekius ir lūkesčius.

Linkiu sėkmės!

Psichologė Jurgita Skiparienė | psichologas-jums.lt
El. paštas: jurgita@psichologas-jums.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here