Kaip atpažinti narcizą… iš tolo?5 (3)
Kai mąstau apie visus tuos žmones, įkliuvusius į narcizų spąstus, ir po to negalinčius išsivaduoti, ir kai pagaliau išsivaduoja, į ją jie būna pavirtę, labai norisi įspėti. Labai norisi surašyti kažkokį labai gudrų sąrašą, kurį visi pasiskaitę iš tolo atpažintų narcizą ir laiku pereitų gatvę į kitą pusę.
Bet narcizai nėra lengvai pagaunami paukščiukai. Vakar perskaičiau tokią frazę:
“Visi juos myli, tik tie, kas tikrai gerai pažįsta, nekenčia”.
Narcizas visiems naujai sutiktiems žmonėms rodo tik gerąją, paradinę savo pusę! Todėl taip sudėtinga jį atpažinti tik pradėjus bendrauti. Ir sudaryti aiškų įspėjamąjį sąrašą irgi sudėtinga.
Tačiau visgi aš pabandysiu.
ATSARGIAI – gali būti, kad ji(s) NARCIZAS, JEIGU:
1. Stengiasi save visaip apibūdinti, ir kaip taisyklė, iš gerosios pusės. Koks aš nuostabus, aš pats geriausias ir t.t. Pastebėjau, kad žmonės, kurie yra tikrai daug pasiekę kažkokioje srityje ir yra ne narcizai, nepuola to aiškinti kitiems žmonėms. Dažniausiai net paklausti, savo darbus, sporto pasiekimus, pajamas, įtakingus ryšius ar turtus apibūdina kukliai, vienu žodžiu ar sakiniu, ir gana greitai nusuka kalbą į kažkokią kitą temą. Tuo tarpu narcizai nepasikuklina ryškiai nupiešti savo pasiekimus. Arba savo paties kaip žmogaus šaunumą. Todėl man žmogus, kuris jaučiasi turintis man papasakoti, koks jis nuostabus, iš karto dabar sukelia įtarimą. Nes dauguma kitų žmonių, kurie iš tiesų yra geri, patikimi, saugūs, turtingi, malonūs, gabūs ir t.t., neneigia ir pripažįsta savo sugebėjimus, savybes ir talentus, tačiau dažniausiai nepuola patys to pabrėžti ar įkyriai apie tai kartoti, o labiau leidžia kitiems žmonėms atrasti patiems.
2. Dėl visko, kas kada nors pasisuko blogai, tas žmogus kaltina kitus. Jeigu išsiskyrė, tai žmona buvo psichiškai nesveika. Jeigu darbe situacija bloga, tai kalti kolegos ir viršininkai, jeigu susidarė pavojinga situacija eisme, tai kaltas tas kitas vairuotojas. Ir t.t. ir pan. Atsakomybės neprisiėmimas – vienas iš esminių narcizų bruožų, ir pačioje pradžioje jis pasimato kaip kryptingas, ir dažnai gana aršus piktinimasis kitų žmonių veiksmais.
3. Jei to žmogaus gyvenime yra visiškai nutrauktų buvusių labai svarbių santykių. Ne tai, kad nutrūkusių. Išsiskyręs žmogus nebūtinai bus narcizas. Tačiau jeigu yra žmonių, kurie jų gyvenime iš pradžių vaidino svarbią rolę, tačiau su jais visiškai nebebendrauja. Tarkime, su buvusiu sutuoktiniu, su kuriais turi bendrų vaikų, broliu ar sese, vaikais.
4. Pasitaikė situacijų, kurios nebuvo kažkokios specialiai sukonstruotos prieš jus, tačiau tas žmogus labai aiškiai savo elgesiu parodė, kad neatsižvelgia į jūsų jausmus. Tarkime, kažką suorganizavo, kas neišvengiamai turėjo įtakoti ir jus, bet nepaklausė jūsų nuomonės, ar jums taip tinka. Nors tarkime, visos kitos aplinkybės, kaip ir savaime suprantamos – jis kviečia tėvus į savo namus, bet tokia maža smulkmena – jūs kątik persikraustėt pas jį, jam susitikti su savo tėvais yra normalu, tačiau jis nepagalvojo ir nepaklausė jūsų, ar jūs jau pasiruošusi irgi susitikti su jo tėvais. Ypač atkreipkit dėmesį, jeigu tokių atvejų, kai žmogus nepagalvojo apie jūsų jausmus arba į juos neatsižvelgė, buvo daugiau nei vienas.
5. Jei žmogus pasakoja apie save, kad kiti jį laiko agresyviu, tai vadinasi, jis ir yra agresyvus. Nors jis tai pasakodamas labai stebisi, kokie visi keisti, kad taip mano. Ir nors jūs niekada nematėte to žmogaus agresyvaus, vis dėlto tai yra rimtas ženklas. Nepamirškite, kad narsicizmas yra prieraišumo sutrikimas. Tai reiškia, kad narcizai neprisiriša prie kitų žmonių tokiu lygiu, kaip visi kiti žmonės. O tai reiškia, kad vieną dieną jis taps agresyviu ir prieš jus, ir tas gilus ryšys, kuris, jūsų manymu dabar jus sieja, tam nesutrukdys. Šis vienas požymis dar nereiškia, kad žmogus yra narcizas, tačiau kartu su kitais yra labai rimtas įspėjamasis ženklas.
6. Stebėkite, ar tai, ką apie save pasakoja narcizas, iš tiesų 1:1 atitinka realybę. Tiesiog stebėkite ir analizuokite. Vyras gali jums pasakoti apie tai, kaip jis 11 metų su žmona, ir kad jam su ja jausmas lygiai toks pats, kaip ir pirmą dieną po vestuvių. Jis gali jums pasakoti, kaip jisai padovanojo jai 11 dovanų vienuoliktųjų santuokos metinių proga. Tačiau jei esate kartu komandiruotėje, stebėkite, ar tikrai jis būtent jai pirmai perka lauktuvių, ir ar didžiausias kiekis lauktuvių bus būtent jai. Nepamirškite, kad narcizai yra puikūs manipuliuotojai! Jis gali net kalbėti, kad ieško dovanų jai, ir gali netgi eiti į moterims skirtas parduotuves, apžiūrinėti, kilnoti rankose ir netgi neštis link kasos moteriškas prekes! O jūs stebėkite, už kiek iš jų jis realiai sumokėjo pinigus! Gali paaiškėti, kad nei vienos! Arba, jeigu žmogus pats apsirengęs prabangių firmų drabužiais, o lauktuvių perka iš parduotuvės, kur viskas po 1€. Todėl stebėkite, stebėkite, stebėkite! Ir savo nuomonę susiformuokite iš faktų, kuriuos matėte pats savo akimis, o ne kuriuos pasakojo narcizas, kuris dievagojasi, kad niekada nemeluoja ir jūs juo tikite.
7. Ar nemeluoja? Įvertinant tai, kad narcizai moka gerai maskuotis, melas gali būti ir netiesioginis. Atkreipkite dėmesį į “slidžias” situacijas. Vienas mano pažįstamas nuolat kartojo “mano žodį gali nunešti į banką kaip užstatą”, suprask, koks jis patikimas. Ir aš tikėjau, kad jis niekada nemeluoja. Vieną vakarą jam reikėjo pasiteisinimo, kodėl jis taip vėlai negrįžta namo. Jis paskambino savo žmonai ir jai pasakė, kad man reikia į supermarketą, ir jis mane turi ten nuvežti. Kai padėjo ragelį pasakė man: “Dabar mes važiuosim į supermarketą, nes aš niekada nemeluoju. Sugalvok, ko tau reikia.” Techniškai tai ne melas, bet iš tiesų tai melas, nes prieš jo skambutį mes apskritai apie jokį supermarketą ir važiavimą nebuvome net kalbėję, ir man ten, žinoma, nereikėjo.
8. Ar laikosi savo žodžio? Dar vienas pavyzdys. Su žmogumi, kuriuo irgi pasitikėjau, susitarėme daryti tokį vieną projektėlį. Aš turėjau nuvykti į vieną vietą ir jis žadėjo padengti pusę kelionės išlaidų. Kai aš grįžau ir suskaičiavau kelionės išlaidas ir paprašiau pusę gražinti, jis man pareiškė, kad aš dėl to, kad aš kitoje nesusijusioje situacijoje pasielgiau ne taip, kaip jam patiko, jis nebegrąžins man žadėtosios pusės išlaidų. Esmė tokia, kad apie išlaidų pasidalinimą mes buvome aptarę, o kad tai susiję su dar kažkokiomis papildomomis sąlygomis – ne. Sąžiningas, nemanipuliatyvus žmogus, net būdamas nepatenkintas mano elgesiu kitoje situacijoje, būtų laikęsis žodžio ir grąžinęs pinigus.
9. Ar jums taiko tuos pačiaus standartus, kaip ir sau? Manau, kad šitas punktas labai svarbus, nes labai daug ką parodo. Vienas žmogus, kuris po to man pasirodė atitinkantis narsicistinę asmenybę, labai reikalaudavo, kad jei kur nors susitardavom vykti kartu ar susitikti, kad būtinai nevėluočiau ar nevėluotume. Jis nesibodėdavo pasakyti ankstesnį laiką, kad tik jam nereiktų laukti. Pavyzdžiui, paskambindavo, kad jau yra prie pat, ir kad išeičiau į gatvę, ir man tekdavo prie gatvės stovėti dar 10 – 15 minučių ir jo laukti. O kai situacija būdavo atvirkštinė, jis nematydavo problemų vėluoti apie valandą ir nieko nepranešdavo.
10. Ar tas žmogus tampa labai nekantrus ir labai susinervina, kai situacija nenumatytai pasisuka ne taip, kaip jis tikėjosi? Ar reakcija yra adekvati situacijai? Ar prasižengimo ir bausmės dydis yra adekvatus? Jeigu pratrūksta nevaldomu pykčiu arba bausmės dydis neadekvatus prasižengimui, tuomet tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.
11. Kaip jis vairuoja? Aš pastebėjau, kad šio tipo asmenybės mėgsta aštrius pojūčius už vairo ir vairuoja su neadekvačia rizika, taip sakant “raižo” gatvėse. Arba juos ištinka neadekvačiai didelis pykčio priepuolis, kai eisme vyksta ne taip, kaip jis norėjo. Kartu su kitais, tai gali būti narsicizmą išduodantis požymis.
12. Ar tam žmogui labai greitai viskas pasidaro nuobodu? Dažniausiai tai yra savybė, kuri neatrodo, kad praneša kažką labai svarbaus. Tačiau jeigu žmogus demonstruoja, kad labai greitai jam pasidaro visur ir nuo visko nuobodu, tai rodo, kad jam reikia didesnės nei įprastinės stimuliacijos, ir tai, kartu su kitais požymiais, gali būti vienas iš tipinio narcizo požymių. Beje, šitas, kaip ir vairavimas, yra vienas iš retų dalykų, kurie pasimato atvirai ir neužmaskuotai. Narcizas jums pats papasakos, kaip greitai jam viskas nusibosta.
13. Ar tas žmogus nesukelia jums keisto jausmo, per greitai ir perdėtai sudievindamas jus? Man yra buvę, kad viena klientė, tik pirmą kartą susitikus su ja, ir dar net deramai nepabendravus, man pasakė: “man jus atsiuntė dievas!”. Arba jeigu jūs susitinkate su prieš 15 metų buvusiu bendru kolega, kurio nematėte visą tą laiką, o prieš tai tebendravote 2 savaites, ir jis staiga sako: “aš tave myliu, aš tuomet rimtai svarsčiau tave vesti” ar kažką panašaus. Jei žmogus švaistosi nepelnytais komplimentais, jei perdėtai žavisi jumis nespėjęs jūsų bent kiek labiau pažinti, tai yra labai svarbus požymis, būdingas narcizams.
14. Jei žmogus nuo pat pažinties pradžios intensyviai reikalauja labai daug dėmesio. Nuo trečio pasimatymo labai dažnai skambina arba siuntinėja labai daug žinučių per dieną ir neslepia arba nesugeba nusplėpti nepasitenkinimo dėl to, kad neatsakėte iš karto. Ar sukelia skandalą, kai į skambutį atsakote kitą dieną? Jei susitikimo metu jūs susimąstėte ir jūsų žvilgsnis nukrypo į save ir į tolį, jis nelaukia, kol vėl grįšite į čia ir dabar, o bando jus iš to susimąstymo akimirkos kuo greičiau ištraukti? Mojuoja rankomis prieš veidą, galbūt netgi kiša savo veidą priešais jūsų ar elgiasi kitaip vaikiškai? Ar tiesiog klausia: “kur nuplaukei mintimis?” ir jums kyla jausmas, kad tokiais veiksmais per daug įženginėja į jūsų asmeninę erdvę? Tai vienas iš rimtų požymių.
15. Kažko iš jūsų staigiai ir griežtai pareikalauja, nors tai neatitinka pažinties etapo, kuriame esate. Tarkime, jūs dar apskritai neapsisprendėte, kad esate pora, ir apie nekalbėjote, o jis staiga griežtai pasako: “daugiau niekada taip nedaryk”, tarsi turėtų teisę subarti kaip kokį vaiką. Tai gali būti labai trumpa situacija, kurią norėsis tuojau pat pamiršti, nes jinai neatitiks viso kito bendravimo su šiuo žmogumi paveikslo, tačiau tai gali būti mažas, tačiau aiškus požymis, kad prieš jus – narcizas.
16. Jeigu viskas atrodo kažkaip per tobula, tai greičiausiai taip ir yra. Ir jeigu jumyse yra tas nenusakomas jausmas, kad kažkas čia ne taip, tai greičiausiai taip ir yra.
Kaip sakiau, santykių pradžioje narcizus labai nelengva identifikuoti. Tai yra jų didysis per visą gyvenimą ištobulintas talentas – pateikti save kaip nuostabų žmogų ir rasti kelią į kito žmogaus širdį. Todėl visiškai normali santykių dinamika yra tokia, jis sudaro pirmą nuostabaus žmogaus įspūdį! Jis atrodo toks puikus, pastebimai geresnis už visus kitus, jūsų sutiktus anksčiau, kad jums tos mažos smulkmenos, mano aprašytos aukščiau, gali atrodyti labai nereikšmingos. Ir galite viduje netgi kaltinti save, kad ieškote sliekų ten, kur jų nėra.
Tačiau vistik jeigu esate nudegę su narcizais, verta pasitikrinti su šiuo sąrašu. Žinoma, jeigu žmogaus elgesys atitinka vieną punktą, ir jūs esate tikri, kad esate objektyvūs apie tą žmogų, tuomet tai tikrai dar nereiškia, kad tas žmogus yra narcizas, ir kad reikia nuo jo bėgti kuo toliau.
Tačiau jeigu atitinka bent trys ar penki punktai ir jūs nesate tikri, ar nesate per daug apžavėti šio žmogaus, t.y. ar tikrai jis neatitinka ir likusių punktų, tai patarimas būtų reguliuoti savo bendravimą su šiuo žmogumi taip, kad santykiai vystytųsi palengva. Geriau savo labui nedarykite staigių sprendimų, tokių kaip persikraustyti pas tą žmogų arba ištekėti ar vesti po 6 savaičių arba netgi 6 mėnesių.
Bendraukite, tačiau atidžiai, atsargiai, nuolatos pasimatuodami ribas, ar jūsų nespaudžia, ar negreitina santykių, ar nepradeda kaltinti ir t.t. ir panašiai. Prisiminkite, kad jei žmogus ne narcizas, jis yra pajėgus suprasti priežastis, kodėl jūs norite santykius vystyti lėtai ir pamažu. Kad norite įgauti pasitikėjimą tuo žmogumi ir jį prisileisti palengva. Beje, taip ir elgiasi normalūs žmonės. Jie neturi patologinio poreikio santykius sukurti labai greitai ir su trenksmu. Ir jie, netgi jeigu ir norėtų greičiau, yra pajėgūs suprasti jūsų poreikius ir vidinę situaciją.
Jeigu tas žmogus jūsų, jis palaikys lėtą ir atsargų tvirtų santykių kūrimą. Jeigu tai narcizas, greičiausiai jį labai sunervins tokia lėta santykių eiga. Ir yra nemaži šansai, kad jį prarasite. Narcizas tiesiog neištoleruos būti tiriamas ir neprisileidžiamas greitai. Jis arba pradės dėl to kelti skandalus, arba kaltinti jus kažkuo, arba, jeigu tam nepasiduosite, nutrauks santykius. Žinoma, tai būtų labai nemalonus įvykis. Tačiau patikėkite, geriau tegu narcizas nutraukia juos dabar, negu jums tektų nutraukinėti juos išsekus, visiškai nusivylus ir suniokotu pasitikėjimu savimi po 20 metų.
Patikėkite, kas pajėgia priimti jūsų nustatytas ribas ir rodo supratimą, daug daugiau šansų, kad kai tapsite vyru ir žmona, rodys supratimą ir po vestuvių. Todėl šis tikrinimo ir atsargaus artėjimo reguliavimas yra savaime pats geriausias testas ir yra labai to vertas.
Vida Kumpikienė / Mano tikras gyvenimas
Mano pastebėjimu. Narcizas kaip taisyklė, turės ir ciniko, bei psichologinio sadisto savybių. Tai monstras saldainių poperėlyje atimantis savigarbą ir pasitikėjimą. Jie geri melagiai ir manipuliantai. Prisileidus per arti širdies, paverčia žmogų į daiktą vardu niekas, užvaldo, sugriauna jo gyvenimą, mainais duodamas kančią, pažeminimą, bei sutryptą savigarbą. Išsekina ir išsiurbia žmogų, paverčia tikrąja to žodžio prasme nieku. Tai monstras kurio reikia saugotis ir neprisileisti per arti. Jei sutikot tokį žmogų, bėkit nuo jo kuo toliau, kol dar galite bėgti. Nes po to bus per vėlu. Nes po to kai įtrauks į psichologinio mozohizmo santykius gali būti vėlu. Šiame etape šis monstras užvaldo jūsų gyvenimą ir siurbia siuyrbia siurbia. Auka neretai jau turėjo tokios gyvenimo patirties, netyčia ir vėl tapo narcijo-sadisto-mozohisto auka pakartotinai. Tarytum nesąmoningai kartodama klaidos ratą. Narcizas-sadistas-cinikas ir vėl auką įtraukią į mozohistinius santykius. Auka pamažu išsenka, virsta į nieką. Sadistas be mozohisto negali. Sadistui reikalinga mozohistu paversta jo auka, o gal pakartotinio mozohismo auka. Saugokitės i gražų poperėlį ivyniotų monstrų, Tamsioji to monsro pusė užmaskuota
Man padarė įspūdį, kaip jūs aprašote narcizus. Panašu, kad gerai juos išmanote. Greičiausiai, deja, teko sutikti? Nes kas nesusidūrė, apie juos mano visai kitaip…
O dėl aukos, tai viskas vyksta nesąmoningai. Greičiausiai vienas iš aukos tėvų buvo tokio paties tipažo ir visas nesąmones ji patyrė jau nuo vaikystės. Užtai kreiva situacija su narcizu atrodo pažįstama ir todėl sava.
Galima įžiūrėti ir gilesnę prasmę – auka kartoja ciklą jau būdama užaugusi tam, kad išspręstų vieno iš tėvų sukeltas vaikystės žaizdas.
Negaliu ramiai žiūrėt kai šitas sutrikimas aprašomas tik išoriškai ir dažniausiai tik iš vienos – aukos perspektyvos, demonizuojant ir keikiant sutrikimą turinčius žmones už tai, kokie jie blogi. Gal NPD nebekeltų tokių priešiškų jausmų jei atsižvelgtume į, visų pirma tai, dėl kokių priežasčių tokiais tampama, antra – kokie jausmai ir vidinė logika verčia juos taip elgtis. Jei jus tai guodžia, narcizai tikrai nėra tokie laimingi savim patenkinti žmonės, ir patys kenčia ne ką mažiau. Jei tik jie išdrįstų patys labiau įsigilinti į save, o juos supanti aplinka suteiktų daugiau besąlygiško priėmimo, dalykai pradėtų keistis. Besąlygiškumas čia būtinas. Tam reikalinga ne tik terapija, bet ir pokyčiams palankios realaus gyvenimo patirtys. Visiškai priešingi tam dalykai aprašomi straipsnyje
Dėl narcizo kilmės pilnai sutinku, taip ir yra. Kol žmogus patapo narcizus, jis turėjo išgyventi siaubingą vaikystę. Narcizais netampama iš neturėjimo ką veikti ir vien tik dėl išlepinimo.
Tačiau realybės apie save suvokimas kaip kelias į išgijimą yra tik paties narcizo reikalas. Žinoma, Jūsų reikalas spręsti, kaip tvarkytis su savo gyvenimu. Galite ir besąlygiškai mylėti narcizus, suprasdami faktą, kad jie yra dar didesnės aukos. Tik ar šnekate teoriškai, ar iš tiesų taip darote? Ir jei taip esate darę, ar tai padėjo narcizui nustoti būti narcizu?
Straipsnis ne apie charakterio savybes, o apie storiaodį narcizą. tai jau nebe charakterio savybe, o asmenybes sutrikimas, artimas sociapatijai, su dideliu empatijos stygiumi arba nebuvimu.
Sociopatas pagal apibūdinnima artimas aprašytame straispnyje, bet dar ne sociopatas, nors jam ir iki jo ir jau nebetoli. Tačiau straipsnyje kalbama jau ne šiap apie narciją, o apie storžievį narcizą, kas jau yra asmenybės sutrikimas atėjęs vaikystės, iš mokyklos laikų, patyrus psichologinę traumą. Kai stigo šilumos, bei buvo būdamas vaikas kovoti už būvį, matyti žiaurumas ir vėliau dalyvauti žairumuse vardan išlikimo net ir tarp bendraamžių. Jų kredo pasulis žiaurus. Tai kova už būvį, Vėliau iš vaikystės patirčių būti šiurkščiam „kaip ir visi” prie kūrių turėjo pritapti. Žmogus iš jo išauga šiurkštokas. jame labai stinga empatijos. Epmatija itin neišvystyta, tačiau lyginant su sociopatais jie jąč nors šiokią tokią turi, tuo ir jie skiriasi. Pas sociopatus būtų labiau tikėtina empatijos nebūvimas, skirtingai nei pas storžievius narcizus, kurių empoatija yra nors kažkiek išvystyta. Todėl ir neprognotuozumo tikimybė pas cociopatą didesnė nei pas aprašytą storžievį narcizą.
Panašiu būdu vaikystėje kitoje gyvenimo istorijoje skiraiudom, žeminimais, mušimais, rėkimais, išugdomas dvaisnis mozohistas, primestame, aukos (kankinio) vaidmenį. Žmogus susitaikė su duotais gyvenimo išbandymais, pasirinkęs ir aukos vaidmenį. Save sadistui atiduodas kaip maistą ir kaip šeimininko valiai ir jam nuolankiai paklūsta. Susitaiko ir nesąmoningai mėgaujasi kankindamasis. Jo gyvenimas tai kančia. Jis svanoriškas kankinys nei pats to nesuvokdmas. Nuo vaikystės įsijautęs į gyvenimo duotą aukos vaidmenį.
Susitiko du traumuoti personažai. sadistas (storžievis nasrcizas) ir mozohistas (auka). Jie abu traumuoti vaikystėje, tik abu skirtingame kontekste. Jiems abiems vienas kito reikia, o gal net labiau sadistui. Nes sadistui reikalingas dvasinis maistas. Išugdytas dasinis mozohistas susranda sadistą arba apvirkščiai. Mozohistas save atiduoda aukai, pasirenka kančią ir ja mėgaujasi net to nesuvokdamas. Nes sadistui reikalingas kaip maistas, kitas traumuotas personažas. Psichologinis mozohistas. Jie abu buvo traumuti vaikystėje. Tarp jų išsivysto didelis psichologinis ryšys. Įpatingai didelę priklausomybę jaučia mozohsitas. Nors ir mozohistas norėtų ištrūkti iš sadisto žalingos įtakos, jam tai padarytt be galo sunku. todėl, kad sadistas savo aukų taip sau nepaleidžia. Isivysto priklausomybė, įpatingai pas mozohistą. Mozohsitinius santykius nutraukti galima tik bendraujant abiem kaip lygius su lyggiu, priimant vienas kitą su savo unikaliom savybėm besąlygiškai girdint ir mylint. Atvirame lygiame bendravime. Kaip lygus su lygiu be dominavimo, priimant vienas kito unikalias savybes betarpiškai, girdint ir jaučiant širdimi, atviru lygiverčiu nepriviligijuotu bendravimu.
Kita galimybė, vissiškas santykių nutraukimas, tuomet kiek psichologinio mozohismo santykių išsekintas mozohistas per kurį laiko atsigauna. Bėda ta, jei ne pirmas mozohsitinių santykių pasikartojimas, kas beje yra įprasta, mozohistas ir vėl tikėtina įsivels į mozohistinius santykius, troliau save sekindamas, iki visiškos savigarbos ir apsitikėjmo savimi netekimo. Nors visais atvejais mozohistas nesąmoningai sadistą pasirenka ir dėl tvirto užnugario, nes jis save jaučia visiškai silpną. Išsekintas žmogus ima jaustis bejėgis i bevertis. Suserga depresija nes pasmerikia save tikrai dideliom kančiom, kurios deja gali atvesti ir iki savižudybės. kadangi storaodžiai ir gi nėra laimingi jie taip pat linkę į savižudybę.stygiumi arba nebuvimu.
Pritariu daugeliui išsakytų minčių. Tik auka turi daugiau potencialo pamatyti santykių patologiją, įžvelgti sistemingumą su atitinkamomis žiniomis šioje srityje ir sveikti.
Kas dėl meilės, patekus į tokį velnio ratą, manau, reikia atsargiai. Jei santykiai ilgalaikiai ir kankynė yra pasiekusi aukštą lygį ir įsisenėjusi, greičiausiai nei meilės, nei jos iliuzijos ten seniai nebėra. Pradžiai būtų sveika, jeigu auka pradėtų mokytis pajausti save ir save teigti. Apsibrėžti ribas, kokios narsicistinio elgesio ji nebetoleruos.
Kai auka pataps pilnaverčiu žmogumi ir mokės sveikai atsiriboti nuo kitų žmonių, bus galima pamąstyti ir apie meilę. Tada didesni šansai nesueiti vėl į porą su kitu tokiu pačiu narcizu. Nes žmogiškojo magneto sindromas nori nenori veikia!
Kas yra gerai, kad buvusi auka sveikdama automatiškai verčia sveikti ir partnerį, o jų santykiams tapti sveikesniems.
Na viena galiu pasakyti, pats esu narcizas, bet jau tokių asmeniškų pievų prirašyta, kad net baisu. Viskas aprašoma iš aukos pusės, narcizas tai daro, ne dėl to, kad jis yra išsigimelis, o dėl to, kad visuomenė niekada jo nepriemė, todėl jis priema save pats, išaukštindamas. Nes jam trūksta pasitikėjimo savimi. Bet narcizai jokiais būdais nera tokie kaip čia aprašomi, tie kurie priverčia kitus savimi nepasitikėti, žaloja ar kankiną. IR! Kas svarbiausią, narcizai yra ištikimi ir jeigu myli tai patikėkit, niekada nerasit žmogaus, kuris labiau mylės savo žmogų ir taip jis kels jam standartus, nes tai yra normalu, kai nori, kartu tobulėti poroje, o ne užsiimti tinginyste ir dvėsti susitaikant su savimi, kad esam patys pačiausi. Narcizui tiesiog trūksta meilės, geriausias būdas išgydyti tokius, kaip mane tai ne tokius debiliškus straipsniu rašyti, iš savo nuskriaustojo pusės. O suprasti, kad narcizas irgi žmogus, o ne babaisa, kaip čia aprašoma.. Tikrai ne visi narcizai yra antžmogiai, nebent tai yra kraštutins atvėjis. Žodžiu narcizas narcizui nelygus. O punktai 3,5,6,7,8,13,14. Pakerta mane tokios nesąmonės, tai jeigu žmogus įsimyli iki ausų ir yra atidus tai jis narcizas, žmonės, kas su jumis blogai, autoriui siūlyčiau apsilankyti pas psichologą. Nes toks įpūdis, kad narcizas net tas asmuo, kuris dažniau kvepuoja, nes nori viso oro tik sau… arba kad kiekvienas žydas ar nacis yra narcizas… Graudu.
Įdomus variantas sulaukti narcizo komantaro! Narcizams yra būdinga tai, kad jie nesuvokia kitų žmonių jausmų, tiksliau jų neatjaučia, ir tai, ką jie daro kitiems žmonėms, jiems patiems atrodo iš pačių aukščiausių paskatų, tipo aš noriu jam gero. Tačiau tai dar nereiškia, kad narcizai neturi neigiamo poveikio tiems žmonėms, kurie su jais artimiau bendrauja. Leiskime apie tai kalbėti tiems, kurie su jumis bendrauja ;)
Narcizo ištikimybė ir prisirišimas prie partnerio tikiu, kad egzistuoja, ir tai iš tiesų greičiausiai yra labai stiprūs jausmai. Tačiau tai yra kažkas kito, nei įprastinė meilė. Tiesiog narcizą veža jo galios jausmas pasirinktai aukai bei pažįstama, nebauginanti, iš vaikystės pažįstama „sava” situacija.
Tai, kas išdėstyta šiame komentare, t.y. paneidimas, yra tipinė narsicistinė reakcija. Todėl sprendžiant tik iš komentaro, galiu pasakyti, kad yra nemaži šansai, kad ir esate narcizas. O noras paneigti tam tikrus punktus greičiausiai yra nenoras pripažinti apie tokias savybes savyje. ;)
Labai ačiū, kad pagerbėte dėmesiu.
Narcizo savybių turintys žmonės nepasitiki savimi, skaudžiai reaguoja į bet kokią kritiką, todėl tam, kad juos vertintų, save pozicionuoja kaip neprilygstamus meilužius. Vienintelis jų tikslas – partnerio žavėjimasis.
Narcizui nereikia artumo, jį domina tik fiziologiniai dalykai. Iš pradžių tokio žmogaus seksualinė patirtis partneriui gali pasirodyti kaip nevaldoma aistra, tačiau labai greitai aiškėja, kad tai – tik emocinis mylimojo šaltumas. Šiame vieno aktoriaus spektaklyje trūksta esmės – jausmo. Su tokiu žmogumi greičiausia taip niekada ir nepajausite tikrojo švelnumo ir rūpesčio.
Naudodamasis partneriu tik kaip priemone saviems interesams tenkinti, narcizas lengva ranka jį atstums, kai gaus tai, ko trokšta. Po sekso jis gali emociškai atsiriboti arba net palikti jus vieną. Tai, kad tokiomis akimirkomis jūs trokšite artumo, narcizui nė motais, nes jam emocijos ir pasitikėjimas nereikalingi.
Auka (žmogus, kuris nepalieka narcizo atsiskleidus jo savybėm) yra dar labiau sužalotas organizmas negu narcizas. Auka būna ‘suvalgyta’ narciziškų tėvų tokiam ankstyvam amžiui, kuomet vaiko psichika dar nesugeba susiformuoti apsauginių mechanizmų, tokių kaip narcisizmas. Vaikas išmoksta viską matyti pro mamytės/tėvelio ekspektacijų akinius, visiškai nesusiformuoja savos asmenybės. Suaugę ieško pakaitalų, visai kaip parazitai, prie kurių galėtų prisisiurbti ir kurių gyvenimu galėtų gyventi, t.y ieško narcizų. Jei auka nebūtų sutraumuota ir jei pačiai nereikėtų psich. paslaugų, paprasčiausiai nesijustų traukiama narcizo, nebūtų jokios chemijos. Nesuprantu, kam kaltinti vieną polių.
Jūs esate visiškai teisus (-i)! Narcizo auka yra sužalota asmenybė, ir žalos lygis yra tokio paties stiprumo, kokio stiprumo yra išreikštas partnerio narsicizmas. Taip kad narcizo auka neša atsakomybę už tai, kokią žalą leidžia sau daryti, likdama su narcizu ilgam.
Skirtumas tik tas, kad dažniausiai narcizas yra aktyvus žalos darytojas, o auka leidžiasi žalojama. Narcizo partneriai paprastai nesukelia ilgalaikės žalos narcizams. Greičiausiai už tai ir tenka visi pipirai būtent narcizams ;)
SAM VAKNIN kam įdomi šita tema susiraskite Youtubej. Jis pats narcizas ir kažin ar kuris kitas žmogus pasauly yra tiek nuveikęs šioje temoje kiek jis.
Taip, visiškai teisingai, jis labai žinomas specialistas ir buvo pirmas mano šaltinis šioje srityje. Vistik specialistų yra ir daugiau, ir ne visų nuomonės sutampa su Sam Vaknin. Man, tarkime, artimesnės Ross Rosenberg idėjos, kurios ne tokios radikalios kaip Sam Vaknin. Bet visi jį gerbia, jis pasiekęs aukštumas narsicizmo srity. Kaip ir priklauso tikram narcizui. O jis du kartus patvirtintas oficialiai, surinkęs maksimalų balų skaičių narsicizmo skalėje. Turi daktaro laipsnį.
Supratau. kad gyvenu su narcizu. Nekreipdavau dėmesio į jo keistoką elgesį šeimoje, manydavau, kad žmogus supras, daugiau taip nesielgs, bet kuo toliau tuo daugiau pastebiu jo keistenybių ir imu suprasti, kad nepasitaisys, nes savo kaltės nepripažįsta ir vis dažniau ima kaltinti mane, netgi kai užkliuvo už kitos mašinos parkavimo aikštelėje pareiškė, kad aš dėl to kalta. Nesulaukiu nei pagarbos, nei dėmesio, nei atsiprašymų. Ar šita žmogaus bėda yra pataisoma, ar neverta dėti pastangų.