Kaip atsikelti iš šitos pragaišties ir pagaliau pradėti gyvenimą?
0 (0)

mokslaiKlausimas: Sveiki, šį laišką pradesiu prisistatydamas. Mano vardas Rytis (pakeistas), esu 19 metų, mokausi kolegijoje ir jaučiuosi, jog pasaulis aplink mane, o tuo tarpu ir aš, byra į detales. Artėja egzaminai ir kiti svarbūs įvikiai, mano, kaip studento gyvenime, tačiau negaliu prisiversti ką nors keisti, siekti. Dalykai kuriuos patyriau per pastaruosius gyvenimo metus spaudžia ir verčia jaustis tuščiu, negyvu ir beverčiu, kaip kokiu daiktu. Niekas nekelia savimi pasitikėjimo ar vilties, kad kažką pakeisiu ar pasieksiu. Net žmonės, kurie regis buvo geri ir norėjo padėti, išties man kenkė ar tiesiog pasitraukė iš gyvenimo, o tie, kurie šalia, tiesiog varo iš proto savo darbais ir kitkuo. Nebežinau ką daryti, kaip atsikelti iš šitos pragaišties, liudesio ir baimės pilnos „balos” ir pagaliau pradėti gyvenimą, tokį, kokio noriu ir kokio mano nuomone esu nusipelnęs ir vertas, nes esu netoks kaip visi.

Atsakymas: Labas, Ryti, iš to ką rašai pastebimai esi nusivylęs ir sutrikes, gyveni su pažeminta nuotaika, nerandi savyje jėgų tęsti mokslus, kurti ir siekti savo tikslų. Rašai, kad patyrei daug įvairių gyvenime dalykų, kurie pasak pačio sukelia tau neigiamus išgyvenimus iš ko ir kyla nepasitenkinimas savo veikla, apsunkina savęs vertinimą kuri priligini daiktui (jaučiuosi tuščiu, beverčiu kaip kokių daiktu). Panašu, kad laiku nesuvaldžius stresinių išgyvenimų jie sumavosi ir sukėlė pačiam psichologinę krizę.

Kokie konkretus gyvenimo įvykiai sukėlė tavyje depresiškus jausmus sunku iš tavo laiško nusakyti, rašai labai apibendrintai ir tik vienas dalykas suprantamas, kad daugiau tau nusivylimo ir nepasitenkinimo rūpesčių kelia pažystami žmonės, kurie kėlė pasitikėjimą savimi, o gavosi priešingai – dabar juos vertini, kaip savotiškus kenkėjus, o kiti tave nuvylė savo pasitraukimu iš gyvenimo. Kyla klausimas, ar tie žmonės gali būti atsakingi už pačio jausmus, sėkmę, gerą savijautą? Ar esi savo gyvenimo kalvis, ar paveiktas nesėkmių gebi jas peržengti, atsitiesti ir eiti gyvenimo kelių toliau sprendžiant įvairias susiklosčiusias problemas?

Rašai, kad tavo manymų esi vertas iš gyvenimo didesnės likimo dovanos? Ar to nenorėtu kiekvienas kas siekia ir stengiasi? Turi atsakyti sau į klausimą ko iš gyvenimo nori? Ką artimiausiu laiku turi nuveikti, turi planuotis dieną, neleisti laiką pasyviai liūdesyje – juk taip tik dar labiau nugrimsi į neveiklumą ir nusivylimą savimi, auginsi ir stiprinsi nepasitikėjimą savo jėgomis. Tik tu pats gali padaryti ir pasiimti tai ko tau reikia, o aplinką tik yra įrankiai, pagalba siekiant savo tikslų.

Nelabai aišku kiek laiko jau esi tokioje būsenoje, ilgiau užsitęsusi tokio pobūdžio jausena veikia žalingai sukeliant žmogui psichosomatinius sveikatos sutrikimus (nemiga, mitybos sutrikimus, neaiškios kilmės skausmus ir kt..) net iki suicidinių minčių. Tuomet jeigu būsena tęsiasi daugiau kaip šešios savaitės verta susimąstyti apie specialistų pagalbą. Kodėl tai pavojinga? Taigi užsitęsus ir gilėjant liūdesiui, savęs nuvertinimui, stiprėjant nemigai, didėjant neveiklumui ir pasyvumui, nerandant išeities iš padėties bus sunkiau arba net neįmanoma atgauti pirminę gerą psichinę sveikatą, net su specialistų pagalbą. Jeigu jaučiatės galintis savarankiškai įveikti savo neigiamą nuotaiką į pagalbą rekomenduosiu keletą patarimų streso įveikimui:

Žinok, kad patirti stresą yra normalu (toks kuris nesikaupia) (skatina aktyviai veikti, teigiamai veikia asmenybės augimą);
Nustatyk streso šaltinį;

  • Žinok savo asmeninių galimybių ribas;
  • Kūrybingai priimk gyvenimo iššūkius;
  • Nekritikuok savęs ir nenuvertink;
  • Nemanyk, kad apie tave kiti blogai galvos;
  • Neatsisakyk kitų žmonių suteikiamos pagalbos, globos;
  • Neslėpk emocijų savyje, jų verbalizavimas padės įsisąmonėti patyrimą ir išvengti rimtesnių sutrikimų ateityje;
  • Tinkamai paskirstyk laiką;
  • Formuok teigiamą nuostatą į gyvenimo įvykius;
  • Turėk humoro jausmą, pakankamai juokis;
  • Reguliariai maitinkis;
  • Skirk laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir sportui.

Stresas – tai ne tai kas įvyko, o tavo jausmai dėl šio įvykio! Dėl šios priežasties mes išgyvename skirtingus jausmus esant tokiems patiems įvykiams (vienam tas pats įvykis pasaulio pabaiga, o kitam pamokimas, siekimas tobulėti).

P.S. Linkiu daugiau pozityvių minčių, o jeigu jauti, kad šiuo metu pačiam tai sunku padaryti reikėtu kuo skubiau kreiptis pagalbos į specialistą.

Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

2 Responses

  1. Alisa parašė:

    Gal pasirinkai ne tą specialybę ir todėl tau sunku?
    Be to, manau, kad bent trečdalis žmonių jaučiasi ne tokie kaip visi, bet gal būtent dėl to ir neišsiskiriame iš minios. Manau turėtum atsižvelgti į save, o ne lygiuotis į kitus.
    Praeityje patirtų išgyvenimų nebepakeisime, užtat galime susikurti tokią ateitį, kokios trokštame ir esame nusipelnę (deja, bet tą galima pasiekti tik idėjus savo pastangų).

  2. vdas parašė:

    Galiu patikinti, Ryti, kad tai, kaip jautiesi išsunktas, bejėgis, negyvas ir bevertis yra tik tavo jausmai apie tave bet ne tu pats. Tu esi tas, kuris vertina KAip tu jautiesi.
    Perskaityk
    bejėgis-išsunktas-negyvas-nepasitikintis savimi-bevertis
    ir pagalvok minutėlę ar pajėgi nors pusę minutės negalvoti apie konkretų žodį? Neabejoju kad gali, vadinasi tu nesi ta savybė, kurią lipdai prie savęs.
    Užtikrinu, kad tokie jausmai 70% kyla dėl chaotiško dienos režimo – netvarkingo miego, netvarkingo valgymo laiko. Tai atrodo menkniekiai, bet tai yra savijautos bazė. O gera savijauta suteikia daugiau optimizmo, pasitikėjimo savo jėgomis, prideda gerą šaukštą savivertės.
    Tad tai, kaip jautiesi šiandieną yra tai, ką darei lig šiol – netvarkingas miegas, netvarkingas valgymo ritmas. Kalbant apie miegą..
    Tikiuosi netenka dirbti naktinio darbo, todėl pamėgink atsikelti iki saulei patekant. Dabar dienos ilgėja, tai labai greitai pasieksi tikslą – keltis pusę 6 ryto. Pamatysi kiek padaugės energijos jeu po pirmų 3 dienų. Ir tegul dieną kankins noras pamiegoti, savijauta bus 180laipsniu kitokia, nei dabar ar jeigu keltumeis 10 valandą ar vėliau – kaipmat padaugės pasitikėjimo savimi, pradings nerimas, kad štai vėl kažko tądien nepadarei. Ką veikti taip anksti? Planuoti dieną, daryti namų darbus šviežia galva. Informacija susigeria kaip į kempinę, patikėk. Tyla, ramybė, ko daugiau norėti, per valandą jausiesi padaręs kaip per 2. Žinau iš patirties.

    Ritmo reikia ir valgymo įpročiui, tai nesunku paskirti konkretų laiką kada valgai ir lai niekas netrukdo, tarkim 8, 13, 18. Bet pirmiau, pamėgink „pažaisti” su miegu, ypač savaitgalį, kai niekas neveja ir neįpareigoja. Tai ant tiek svarbu pasiekimams, kad neįmanoma įsivaizduoti – visi garsūs daug ko pasiekę žmonės keliasi anksti. Kaip astronautai :) nes paradoksas tame, kad tu, aš, mokslininkai, astronautai, korporacijų prezidentai – visi mes paroje turime lygiai tokias pat 8 valandas darbui. Kokį kapitalą reikia turėti, kad jį konvertuoti į žinias, pinigus, darbą, verslą, pramogas? Poilsio kapitalą, ar ne? 12 valandų miego nebus poilsis, jeigu keliamasi 15:00. Ir atvirkščiai, pakanka 6 valandų miego, jeigu keliamasi 5 ryto.
    Na, o kai nurims protas, padaugės energijos viduje, galėsi ryžtingai imti mokslų jautį už ragų ir nukreipti kur tau patogu. Aplinkiniai taip pat bemat pastebės permainas ir santykiai susitvarkys… Bet tik nuo tavęs, Ryti, priklauso, ar labai nori permainų.
    Linkiu pasiryžimo ir įkvėpimo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.