Kaip atsikratyti jausmų priklausomybės, kaip pasiryžti nutraukti santykius?

10

Laba diena, atsidūriau aklavietėje, kur protas sako vieną, o priklausomybė/jausmai neleidžia įgyvendinti proto diktuojamus veiksmus. Mano istorija prasidėjo dar prieš gerus trejus metus. Tuo metu turėjau gan ilgus santykius su tuometiniu vaikinu, bet kadangi buvome jauni, niekur gyventi neskubėjome – atrodo vaikai, vedybos – viskas palauks, viskas prieš akis. Gyvenime visko atsitinka, ir atsirado mano kelyje dar vienas vyras. Sužavėjo savo aktyvumu, dėmesiu, žaismingumu. Tuo metu jis man atrodė tikru vyru. Jausmai susuko galvą ir dėl jo atsisakiau savo pirmos rimtos draugystės. Jis dėl manęs (arba savęs) deja paliko šeimą… Pradėjome kartu gyventi prieš metus ir pasimatė daugybė dalykų, kurių neturėjome galimybės pamatyti anksčiau. Man norisi atsakingo ir subrendusio žmogaus šeimai, jaučiuosi subrendusi vedyboms, svajoju apie vaikelį. Turiu tam tikrą ligą, kuri gali apsunkinti pastojimą, todėl kiekvienas delsiamas mėnuo atima galimybę susilaukti trokštamo vaikelio. Tuo tarpu jis vesti niekur neskuba. Vaikus gimdyti siūlo, bet ne tuoktis. O nesantuokinio vaiko aš neplanuoju. Bandydama su juo pakalbėti apie ateities planavimą, susiduriu su griežtu pasakymu “Aš ateities neplanuoju – bus laikas, bus ir vedybos”. Protas man pataria, kuo skubiau bėgti… Ką jis man duoda? Pinigų į šeimą atneša mažai (niekada nesivaikiau pinigų maišo), nuolat keičia darbus, alimentus moka, vaiką dažnai lanko, lankosi pas buvusią žmoną, jei jai prireikia pagalbos buityje, vakarą su manimi iškeis be jokių gilių apmąstymų į draugų ar tėvų kvietimą. Jei dalinuosi su juo bėda, išgirstu “ką čia prisigalvoji”. Tad netgi moralinio palaikymo iš jo nesulaukiu… Savo ruožtu jis man reiškia priekaištus, kad kabinėjuosi prie jo, kad neduodu ramiai gyventi… Galbūt kartais ir priekabiauju be reikalo, pasitaiko visoms moterims taip… Bet paprastai tie priekabiavimai turi pagrindą. Ir kai tik pradedame kalbėtis, net menkiausia ir ramiu tonu išsakyta pastaba į jo pusę iššaukia nepasitenkinimą, konfliktą. Mes nemokame kalbėtis… Ieškodavome psichologų patarimų internete, kaip kalbėtis partneriams, kaip įveikti krizes – bandėme, neišmokome. Matau vienintelę išeitį – išsiskirti… Nebetikiu, kad jis subręs… Tiesa, jam 30 metų, man 29 metai. Jis tvirtina, kad nori šeimos, nori vaikų, bet nesiryžta pasipiršti, o kiekvienas barnis tik dar labiau atitolina šį įvykį. Savo ruožtu, aš kuo toliau, tuo labiau jaučiu pažeidžiama ir nesaugi. Nesu galutinai pribrendusi skyrybos, bet manau, kad taip bus geriau abiems. Patarkite prašau, kaip atsikratyti jausmų keliamos priklausomybės, kaip pasiryžti nutraukti santykius? O jei dar trumpą komentarą apie mano situaciją parašysite, būsiu irgi dėkinga…

Nijolė (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Gabrielė Vilkaitė

Labas, Nijole,

Perskaičiau Tavo laišką. Iš jo matyti, kad jautiesi liūdna ir nusivylusi savo partneriu, nes jis nenori šiuo metu Tavęs vesti. Jūsų draugystės pradžia buvo kebli, nors atrodė, kad pradėjus gyventi kartu, viskas susitvarkys. Kaip matau, problemų netrūksta ir dabar. Klausi, kaip pasiryžti nutraukti santykius.

Pastebėjau, kad skiriasi jūsų požiūris į santuoką, šeimą, vaikus. Tavo partneris jau buvo kartą vedęs ir nebenori skubotai vesti antrą kartą, matyt nebemato santuokos prasmės. Jauti, kad Tu jam per mažai rūpi, nes jis dažnai iškeičia vakarus su Tavimi į pasibuvimus su buvusia žmona, draugais, tėvais. Tu matai, kad partneris Tavęs nesupranta, nesistengia išklausyti, jūs nerandat bendros kalbos. Matyt, patekot į kryžkelę, kurioje reikia pasirinkti į kurią pusę pasukti, dešinėje – bendras gyvenimas su partneriu be vestuvių arba kairėje – naujas gyvenimo etapas, paliekant šį partnerį ir ieškant naujo (ar gyvenant vienai), kuris atitiktų lūkesčius.

Suprantu, kad sunku pasiryžti nutraukti ilgai trukusius santykius, nes jus sieja bendra patirtis, prisiminimai, jausmai. Visų pirma, turi atsakyti sau į klausimus, ar matai ateitį kartu su juo? Ar nori su juo kurti šeimą? Ar nori su juo susilaukti vaikų? Manau, kad atsakius į šiuos klausimus, rasi atsakymą, ką Tau toliau daryti, pasilikti su juo ir priimti jo bendro gyvenimo sąlygas ar pasukti skirtingais keliais. Taip pat svarbu suprasti, ką Tu dabar jam jauti. Ar vis dar myli jį? Įsiklausyk į savo jausmus. Įsivaizduok save po 10 metų bendro gyvenimo su dabartiniu vyru, ar tikrai apie tokį gyvenimą Tu svajoji? Tada bus lengviau pasiryžti tolimesniems veiksmams.

Jei visgi nusprendei, kad nenori kurti šeimos su dabartiniu partneriu ir nusprendei pasukti skirtingais keliais, pirmiausia pasikalbėk su juo. Atskleisk savo jausmus, papasakok, kokio gyvenimo Tu nori ir, kodėl dabartinis gyvenimas su juo, Tavęs netenkina. Stenkis kalbėti ramiai ir nekaltinti. Pasakyk jam, kad nori nutraukti santykius ir pasiryžai eiti savo keliu. Stebėk partnerio reakciją ir kurk savo gyvenimą neatsigręždama atgal.

Sėkmės,
Psichologė Gabrielė Vilkaitė
gabriele.vilkaite@gmail.com

Dalintis:

10 COMMENTS

  1. Trumpas, kiek gausis, komentaras. Pridurčiau, kad sprendžiate situaciją tarp blogesnio ir blogiausio variantų. Negana to, save skubinate bereikalingai. Ar bent jau susidaro toks vaizdas. Blogesnis variantas – likti su žavesį praradusiu partneriu. Blogiausias – išsiskirti ir likti be nieko neapibrėžtam laikui?. O skubinate save tuo, kad negalite sau leisti palaukti dar truputį (ir tai suprantama). Spręsite jūs, bet viliuosi dilema taps aiškesnė išspręsti –
    ar atrasti partnerio žavesį iš naujo,
    ar leisti jam gyventi laisvai,
    ar galite patikėti savimi išspręsti bet kurią iš šių problemų.

    Atsakykite į klausimus, kuriuos nurodė psichologė. Geriau raštu. Tada po savaitės vėl persiskaitykite ir pataisykite klaidas. Tegul atsakymai susiguli. Išeikite pasivaikščioti po miestą, po gamtą, viena ar drauge, pakeiskite dienos rutiną.. Nusiraminkite, nurimkite ir ramybėje ateis atsakymas.

  2. Sutinku su VDAS, kad bėgti nuo problemos yra greičiausias kelias, nes neišprendus problemos, didelė tikimybė, kad viskas atsikartos panašiai kituose santykiuose, ir vėl problema bus ta pati, tik po daugelio metų, ir vis dar neišspręsta. Tačiau vis dėlto likti nepatenkintai daugely metų toje pačioje padėtyje irgi yra pavojinga. Nes su laiku nepasitenkinimas kaupiasi, ir priedo, dar ir mažėja pasitikėjimas savimi, kad nesugebi spręsti problemų. Tad vis dėlto santykių nutraukimas, jei neišeina jų spręsti, yra vistik mažesnė blogybė, nei susitaikyti su nuolatiniu nesprendžiamu nepasitenkinimu. Vis tiktai tai yra bent kažkokia išeitis iš esamos padėties, išjudėjimas iš mirties taško. Beje, gali būti, kad jis verčia keistis ir partnerį, nes jis staiga pamato, kad antra pusė ne tik šneka, bet ir tiesų neketina taikytis su nepriimtina situacija. Tada atsiranda daugiau pagarbos tai antrai pusei (net ir jei santykiai nutrūksta). Beje, taip mūsų partneriai irgi išmoksta sau svarbias pamokas. Šiuo atveju – klausyti ir girdėti kitą pusę.

  3. Visiškai nesutinku vdas (nors pats esu vyras), bet bėk Nijole kuo greičiau, mažiau skaudės, patikėk. Tavo amžius dar tai leidžia daryti ir, jei moki patraukti vyrus, problemų nebus. Tavasis tavęs tkrai nemyli ir jo meilė nedidės, nebent laikinai dirbtinai kuriam laikui. Jam nebūsi pirmoje vietoje, jau dabar nesi, galbūt jam pabodo santuoka ir pakeitė į tave.. iki kol vėl pabos ir pakeis vėl.

    Sukaupk stiprybę, pradžioje bus sunku, bet atsigausi ir pačiai palengvės.

    Į psichologės klausimus atsakyk, bet morališkai kraukis lagaminus ir nepasiduok jo įtakai, tikrai gali bandyti paviekti savanaudiškais tikslais.

  4. Gal kreipkites pas rimtus santykiu konsultantus-pagooglink, tikrai rasi…Ir svarbiausia-kalbekites, issiaiskinkit tarpusavyje…

  5. Jo jo, kalbėkitės, kalbėkitės, o jeigu tas kitas visai nenori kalbėtis, jeigu jam atrodo, kad viskas gerai, o jeigu tau blogai tai vadinasi čia tavo problema, nepriversi kito žmogaus klausytis jeigu jis nenori girdėti, jeigu jam patogu gyventi taip ir nieko keisti jis nenori, belieka keistis pačiai ir priimti atitinkamus (kartais skausmingus, bet būtinus) sprendimus. Iš kitos, grynai egoistinės pusės, jam gal visai neaktualu, vaikų jis jau turi, šeima irgi išbandytas atvejis, kam vargintis, jei galima gyventi patogiau.

  6. Karma brangute, cia vadinasi Karma.
    Pirma metei del antro, o antras mes tave :)
    Taip kad daryk isvadas.

  7. Sveiki, esu sio “nusiskundimo” autore. Ir noriu pasidalinti patirtimi, kaip gi viskas klostesi man parasius laiskeli psichologui. Labai laukiau greito atsakymo, bet suprantu, kad psichologai ko gero uzsiverte darbais, todel atsakyma vietoje geguzes/birzelio menesio gavau rugseji. Galbut taip netgi geriau. Per visa ta laika bandeme vienas prie kito taikytis, isgirsti, be abejo, buvo pasitaike eiliniu gincu savaitemis, beprasmisku kalbu ir visiskas uzsiblokavimas vienas nuo kito. Galbut cia tas taip vadinamas apsitrynimas vyko. Po poros menesiniu mums pavyko pagaliau tapti siek tiek tolerantiskiems vienas kitam, valdemes del smulkmenu, neprovokavome vienas kita – tai padejo mums nusiraminti ir dabar jau jei kokia smulkmena ir atsiranda, pasakome, bet nebereaguojame taip arsiai. Na jei trumpiau, pabandeme susigyventi – nusiraminome, pakalbejome, apsiziurejome, kaip aplinkui mus zmones gyvena ir nusprendeme tapti vienas kitam geresni :) tfu tfu tfu, man atrodo pavyko :) bet aciu visiems uz komentarus ir isijautima i mano situacija. Laimes ir jums

  8. Malonu skaityti, kad situacija pagerėjo :) Googlinau tema „kaip nutraukti beprasmius santykius“ ir radau šį tavo laišką psichologui. Pati išgyvenau ir vis dar išgyvenu labai panašią situaciją į taviškę. Galiu visiems tvirtai pasakyti: kad ir kokie stiprūs jausmai aplankytų kokiam nors prašalaičiui, skyrybų su žmogumi, kuris tave myli, tai nėra verta. Viso to rezultatai: draugų praradimas ir nepagarba iš to, dėl kurio taip stengėtės ir stengsitės, kuri taip mylite… NEVERTA!

  9. Mano vardas Cynthia esu iš Lenkijos. Noriu padėkoti dr. Lamayui Al Maktoumui už grąžinimą mano buvusio vyro. Niekas negalėjo priversti manęs tai tikėti. Tai buvo taip beviltiška, kad aš niekada nesitikiu, kad mano Ex-vyras, kurį mes kada nors vėl grįšime prie manęs, nors aš niekada netikėjau magijos burtais ar nieko, bet apie tai man pasakė labai artimas draugas. Aš nusprendžiau tai duoti takas.
    Su gydytoju Lamay Al Maktoum pagalba galėjau grįžti po 2 metų viso atskyrimo. Jei perskaitysite šį pranešimą ir susidursi su liūdesiu jūsų santuokoje ar santykiuose, norėčiau jums pasakyti, kad pabaiga tai liūdesys ir kančios. Dr. Lamay Al Maktoum yra raktas, kurį reikia atidaryti kiekvienai uždarai džiaugsmo džiaugsmui, džiaugsmui, meilės ir pasitenkinimo santykiais / santuoka. Aš jums padėsiu palikti savo el. Laišką žemiau “kreipkitės į jį už pagalbą. kad jūs galėtumėte išeiti iš šios nelaimės (Lamspiritualtemple@yahoo.com), tai yra jo tiesioginis el. laiškas ir jis atsakys atgal ir padės jums spręsti bet kokias problemas, kurioms jis nori padėti. Ir prašau paklusti instrukcijoms laikytis.

  10. Sveiki,Nijoje.Dziaugiuosi,kad jums pavyko apsislifuoti ir tapote tolerantiskesni vienas kitam. Atsakymo kaip elgtis nepasakys niekas,zmones daznai paziuri i situacija is savo patyrimo,is to ka stebi aplinkoje ir kokius jausmus istorija iskelia.As taip pat ne isimtis.Taciau labai jums linkiu buti savo Gyvenimo seiimininke.Bukite atidi savo svajonems,nepameskjte ju.Isties puikius klausimus uzdave psichologe ir samoningas apmastymas jums galetu pagelbeti i pirma vieta iskeliant savo poreikius,savo svajones,savo As.Jus protinga ir jautri moteris.Moters prigimtis yra noras buti pirmoje vietoje savo partneriui.Kai jauciate,kad jus nustumia i sali,kyla nerimas,liudesys,pyktis.Atsiranda baimes,kurios ima valdyti gyvenima.Yra tiketina,kad situacija atsikartos ir jus sugrisite prie savo klausimo “ka man daryti?”.Pagalbos kreipimasis yra nuostabus jusu samoningumo pavyzdys.Stebekite save,jauskite save ir nemeluokite sau.Partneryste,tikroji,yra galima tarp lygiaverciu partneriu.As tikiu,jusu partneris yra geras zmogus,Jus,Nijole,taip pat.Kiek jus pasiruosusi priimti kito zmogaus norus ir atitolinti savuosius,tik jus galite tai pasakyti.”Zvirblis rankoje”,ar tai yra tai ko jusu gyvenime jums uztenka? Santykiu konsultantai yra puiki praktika,vis gi,ji turi buti abipusio noro salygotas veiksmas.Jei taip nutiktu,kad situacija pasikartotu,neissigaskite,suimkite savo gyvenima i savo nuostabias rankas ir kaip kazkas yra pasakes “jei nedarysiu tai ko bijau,baime ims valdyti mano gyvenima”.Isdriskite buti atvira pati sau.Jei priimsite kada sprendima iseiti is sio santykio,jus tai darysite del saves,del savo nuostabios ateities.Skausmas,jis pokycio dalis po kurio ateina dziaugsmas,palengvejimas.Pokycio akivaizdoje jus turite galimybe pazinti save,issigryninti savo jausmus sau. Raginus jus nebijoti.Svajones,jos jusu.Jei zmogus salia dazniau jus liudina nei prajuokina,nepabijokite sau isivardinti tikruju jausmu.Nuosirdziai linkiu,dziaugsmo sau ir nebijokite pokyciu,jie jus gali labai nuosirdziai nustebinti.Su pagarba jusu sprendimams.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here