Kaip atskirti nerimtus vyrus nuo tikrai rimtų?

4
A Man with a Bouquet of Roses Pushing a Doorbell, Viewed Through Peephole --- Image by © Halfdark/fstop/Corbis
© Halfdark/fstop/Corbis

Klausimas: Manau, ši problema yra aktuali šiems laikams ir paaiškinimo reikia ne vienai merginai ar vaikinui…

Būna, jog sutinku vyrą, imame susitikinėti ir mus sieja abipusė simpatija. Leidžiame daug laiko kartu, nuolatos kontaktuojame socialinėmis priemonėmis, dažnas vakaras kartu, savaitgalis… Meilūs žodžiai, prisilietimai, apkabinimai…  Na, ir klasikinė situacija, kad praėjus vienam ar keletui mėnesių paaiškėja, jog rimtų santykių vyras neieško ir išvis santykių nenori. Kaip tai suprasti? O tas laikas kartu, nuolatiniai apsikabinimai, troškimas prisiglausti, laikytis už rankų, prašymas likti nakvoti drauge, ir visa tai inicijuota iš jo pusės. Tai kas tai, jei ne santykiai? Kaip tai suprasti? Ant tokio kabliuko teko pasimauti jau keletą kartų…

Man 26 m., esu išsilavinusi, karjerą daranti mergina, kuriai tikrai netrūksta vyrų dėmesio, bet aš jau esu “išsilaksčiusi” ir noriu rimtų santykių, nors desperatiškai vyro ir neieškau.

Noriu Jūsų paklausti, kaip atskirti tokius vyrus nuo tikrai rimtų? Ir ką reiškia tas jų “santykių nenoriu”? Kodėl jų žodžiai tarsi prieštarauja jų veiksmams? Kodėl pastoviai šie vyrai aiškina, kad žiūri į tave rimtai, o po kurio laiko “santykių nenori”, bet toliau nori palaikyti iki šiol buvusį ryšį, rodydami tiek pat dėmesio ir švelnumo? Na, ir jau įprasta, kad po pareiškimo apie santykių nenorą kelių savaičių bėgyje viskas baigiasi (gal ir dėl to, kad natūraliai imu šalintis, nes bijau likti įskaudinta).

Prašau, patarkite.
Gerda (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Gerda. Ačiū Tau už laišką ir pasidalinimą iškilusiu klausimu. Suprantu, kad jis kyla iš Tavo noro apsaugoti save ir nelikti įskaudinta. Taigi, iš laiško suprantu, kad pati jautiesi subrendusi ir pasiruošusi ilgalaikei draugystei, tokį lūkestį keli ir sutinkamiems vyrams. O sutiktieji tokio pažado duoti neskuba ir tiesiog toliau nori mėgautis tuo kas vyksta tarp jūsų: maloniu bendravimu, fiziniu artumu.

Pati laiške keli klausimą: o kas gi tai, jei ne santykiai? Taip, santykiai. Bet santykių būna įvairių, o dar tiksliau: skirtingi žmonės į žodį „santykiai“ gali sudėti skirtingas prasmes. Vienam santykiai – tiesiog malonus, įdomus buvimas kartu, fizinis artumas ar seksualinis potraukis, o kitam – tai gilus ir asmeniškas ryšys, įsipareigojimas, pažadas, pastangos.

Žinoma, nereiškia, kad pirmasis variantas ilgainiui negali peraugti į antrąjį. Tačiau ne kiekvienas gali drąsiai ir vos per kelių mėnesių draugystę tam pasiryžti; tam reikia savotiškai užaugti ir subręsti, o taip pat ir kitą žmogų pažinti ir pajusti, kas su juo sieja: tik fizinis potraukis ar ir kiti gilesni ir platesni interesai, vertybinės nuostatos, požiūris ir pan.

Matyt, tame neskubėjime įsipareigoti ne vien neigiamus dalykus galima įžvelgti: asmuo nežada tau to, ko dar nesijaučia galįs išpildyti, kam dar nėra subrendęs ir pasiruošęs..? Kyla klausimas, o tu pati, Gerda, po tų kelių mėnesių draugystės jauti, kad būtent su tuo žmogumi norėtum rimtesnių santykių? Kas apskritai iškelia tą klausimą? Kaip pati leidi suprasti, jog į santykius žiūri rimtai?

Gal panagrinėjus savo pačios poziciją santykiuose ir elgesį atrastum atsakymą, kodėl šalia tavęs atsiranda tokie vyrai, kurie deklaruoja nenorintys rimtų santykių? Kokiomis aplinkybėmis jūsų santykiai užsimezga? Gal jau pažinties pradžioje galima pastebėti, kuo Tu patrauki minėtus vyrus ir kuo jie patraukia Tave? Ar daugiausiai dėmesio skiriama išoriniams dalykams, ar randate daugiau bendrų interesų? Kiek greitai įsileidžiate į intymius santykius?

Suprantu, kad pateikiau daugiau klausimų, nei atsakymų. Tačiau tik gilesnis situacijos ir savo jausmų bei poreikių paanalizavimas, gali padėti Tau atsakyti, kodėl vis patenki į pasikartojančias santykių situacijas, kurios tavęs netenkina.

Bendrai socialinės psichologijos srityje atlikti tyrimai apie įsipareigojimą santykiuose rodo, jog esti trys svarbios įsipareigojimo dimensijos:

  • partneriai bendraudami vienas su kitu jaučia pasitenkinimą ir malonumą,
  • partneriai neturi geresnių alternatyvų, t.y. jaučia, kad jų poreikiai būtent šiuose santykiuose išpildomi geriausiai,
  • partneriai vienas į kitą investuoja svarbius resursus: laiką, pastangas, emocijas ir pan.

Pažiūrėkime į Tavo aprašytus santykius vyrų akimis. Tarkime, kad rimčiau įsipareigoti neskubama, nes jaučiama, kad gali būti ir kitų alternatyvų, o už dedamas santykinai nedideles investicijas (dėmesio parodymą, švelnumą) gaunamas pakankamas malonumas, kad tuos santykius norėtųsi ir toliau palaikyti.

Svarbu, Gerda, jos pati tikėtum, kad esi verta rimtų ir Tavo poreikius patenkinančių santykių. Sėkmės!

Psichologė Aušra Stumbrytė

Dalintis:

4 COMMENTS

  1. Iš vyrų pusės norėčiau pabandyti atsakyti trumpai, remdamasis sava patirtimi. Nenoras įsipareigoti – tai noras atitolinti tą laiką, kai gražūs santykiai, kurie būna pradžioje tampa kasdiene rutina. Į paviršių pradeda lysti visi negražumai, nepasitenkinimas partneriu ir priekaištai jam. Vyras tikriausiai jau atsikandęs moteriškų nesamonių ir skandalų iš nieko, todėl nori turėti galimybę iš karto atsiriboti nuo tokių dalykų.

    • čia geras :( Juk ne santykiai blogėja, o abudu žmonės juose – apkerpėja, nebesidžiaugia, o skundžiasi vienas kitu. Pradžia savaime yra graži, o brandūs ir gražūs santykiai tai asmenybių brandos ženklas.

  2. Yra tu vyru ir tikrai normaliu. Norinciu ilgalaikiu santykiu, seimos, vakaru su mylima moterimi ir taure vyno. Ir rutina kuria cia taip keikia yra labai mielas dalykas ir net jos reikia, rutinoje daug ramybes, harmonijos ir daug gyvenimo, tik megautis ja reikia….

    Gerda tikrai rasi ta savo…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here