Kaip atskirti tikrus draugus?

6

Nuo pat vaikystės neturėjau daug draugų. O jei ir turėjau, ankščiau ar vėliau jie mane išduodavo. Tai tęsiasi ir iki šių dienų, kai esu jau 17-kos. Pagrindinė to priežastis ta, jog be galo atvira širdimi priimu žmones į savo draugus. Gaunasi taip, jog aš elgiuosi tiesiog draugiškai aplamai su visais, tačiau palengva dėmesys man skiriamas iš tų žmonių, kuriems buvau kažkuo naudinga, ir aš manau, jog tai mano draugai. Tie tariami draugai lengvai naudojasi tuo. Daug kartų buvo minčių apie savižudybę, nes toks vaizdas, jog manęs niekas nepastebi. Esu kaip pilka siena. Pastebi tik tada, kai esu kuo naudinga. Groju keletu muzikos instrumentų, puikiai mokausi, o draugai tik tuo metu, kai esu naudinga… Visada turėjau savo griežtą ir išskirtinę nuomonę, tačiau retai kada ją išreikšdavau, nes bijodavau pasirodyti nemandagi ar nedraugiška. Tiesiog prisitaikydavau, tačiau net ir iš to nieko gero nesigaudavo.. Ką daryti, jog patikčiau kitiems? Kaip atskirti tikrus draugus?
Aistė.

Komentuoja psichologė Indrė Kazlauskaitė

Sveika Aiste,

Panašu, jog esi jau gerokai išanalizavusi savo dabartinę situaciją, padariusi naudingų įžvalgų. Dabar reikėtų padėti tau jas pritaikyti bei palengvinti savijautą.

Visų pirma atkreipiau dėmesį į laiške išreikštą norą turėti “daug draugų”. Tai normalu paauglystėje, kuomet svarbiausia kiekvieno paauglio užduotis suformuoti didelę kompaniją draugų (nors kiek juos galima vadinti “tikrais” draugais neaišku) ir jai priklausyti. Tačiau vėliau tu pastebėsi, jog turėti daug pažįstamų tikrai naudinga, tačiau turėti daug draugų nėra svarbiausia. Pati pabandyk pasiklausti savo artimųjų, aplinkinių apie jų draugus, kiek jų turi, kaip vystėsi santykiai. Pastebėsi, jog vertingiau dabar sukurti keletą tvirtų draugysčių, tačiau tokių kurios turėtų tęstinumą ir ateityje. Juk draugystė šiandien draugauju, rytoj jau nebe-pasiliko vaikystėje, tiesa?

Beje tikriausiai ir tu gali “pasigirti” geru 100 ar daugiau virtualių draugų Facebook’e. Tačiau pati supranti šis skaičius tikrai nieko nereiškia tavo gyvenime ir nepadeda jaustis geriau. Būtent todėl, jog visi pažįstami internetiniame portale arba daug draugų, kurie tikisi iš tavęs tik naudos, tačiau nesidomi tavo gyvenimu, su jais negali būti visiškai atvira (minėjai, jog susilaikai nuo savo nuomonės) tau nėra reikalingi.

Rašei, jog nuo santykių su draugais pradžios esi linkusi visus labai atvira širdimi priimti. Tuo tarpu patyrei, kad kai kurie žmonės labai mėgsta pasinaudoti “kito apsinuoginimu”. Kadangi tikra draugystė turi būti pagrįsta vienas kito pasitikėjimu bei atvirumu, tam reikia laiko. Tiek tu, tiek kitas žmogus turi po truputį pažinti vienas kitą ir etapais judėti link atviresnių bei stipresnių santykių, kada kiekvienas iš jūsų gali būti saugus dėl kito nuomonės, elgesio.

Mintys apie savižudybę suprantamos, dažniausiai jos išlenda mums patiriant tuštumą, vienišumą. Vis dėlto šiuo metu tu tik mokaisi mokykloje, kuri yra tavo pagrindinė erdvė kurti santykius, ieškoti draugų. Tačiau nepamiršk, jog tavo aktyvusis gyvenimo laikotarpis, kupinas naujų patyrimų, pažinčių dar tik laukia.

Greičiausiai baigusi mokyklą įstosi toliau mokytis, kur tavęs jau niekas nepažinos, sups kitokie žmonės ir tik nuo tavęs priklausys, kaip save pristatysi.

Klausi, kaip patikti visiems. Atsakymas labai paprastas – nepatiksi. Taip, visiems tikrai nepatiksi, nes tai neįmanoma. Esi išskirtinė, tikiu, jog turi labai įdomių bei išskirtinių minčių, idėjų, kuriomis turi dalintis.

Žinau, kad nėra lengva atskleisti, parodyti save kitiems, nes mes visad baiminamės kitų nuomonės apie mus, tačiau tik tokiu atveju galėsi jaustis geriau, o ir tikrus draugus (galbūt ne mokykloje, kitoje aplinkoje), kurie nori būti su tavimi būtent dėl tavo išskirtinumo, būtinai sutiksi.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė | psichologeindre.lt
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Iliustracija: rawpixel.com

Dalintis:

6 COMMENTS

  1. Nenoriu pasirodyti grubus, tačiau Aistei visai naudinga būtų pažvelgti į save prieš vertindama kitus žmones. Tiesa, toks elgesys yra natūralus ir susitaikiusi su juo Aistė galės užmegzti tvirtesnius ryšius kaip su pažįstamais taip ir su draugais.

    Autorė gali savęs paklausti: o ko gi aš noriu iš tų draugų?

    “Visada turėjau savo griežtą ir išskirtinę nuomonę, tačiau retai kada ją išreikšdavau, nes bijodavau pasirodyti nemandagi ar nedraugiška. Tiesiog prisitaikydavau, tačiau net ir iš to nieko gero nesigaudavo..”

    Ar šie žodžiai rodo nuoširdumą ir atvirumą, kaip autorė teigia?
    Išvertus gaunasi taip – “aš noriu bendraut su šituo žmogumi, nes , todėl aš elgsiuos taip, kad jam patikčiau.”
    Gal būt yra kitaip, tačiau supratus, jog ir kiti žmonės taip mąsto pasidaro žymiai paprasčiau su jais bendraut.

    Kodėl tokie prisitaikymai kyla?
    Dėl nesaugumo jausmo. Atrodo, jog saugiau rodyti mielą kaukę vietoj tikrojo aš. Visų pirma būtent, kad atrodo. Visų antra, žmonės nesaugūs jaučiasi būtent dėl tokių kaukių.

    Kodėl? Kaip? Ogi autorės pavyzdžiu galima pademonstruoti – žmonės nori draugauti su Aiste, užsideda mielą kaukę ir dėl to jai tampa nejauku su tokiais žmonėmis. Kyla frustracija. Žinoma visa tai trenkia šlapiu skuduru per veidą kuomet tie “draugai” nusiima savo kaukę. O nusiima arba gavę ko norėję, arba negavę arba pavargę vaidinti.

    Taigi geriausias dalykas kurį galima padaryti tai kuo nuoširdžiau atsakyti sau į šiuos klausimus:
    1. Ko aš noriu iš draugų?
    2. Kiek tikrų draugų užtektų tiems norams patenkinti?
    3. Ar aš nuoširdi su draugais ir ar pagrįstai reikalauju nuoširdumo iš jų?

  2. Labai ačiū psichologei už atsakymą. :)
    Nežinau, kodėl pasirodė, jog noriu turėti daug draugų, nes taip nėra. Tiesiog širdis trokšta rasti tuos žmones, kuriais galėčiau pasitikėti, o tikrus draugus pakanka suskaičiuoti rankų pirštų. :)
    Antanai, labai ačiū už išsamią nuomonę. :)
    kas liečia tą nuomonės išreiškimą – yra kiek kitaip. Nedėviu jokios kaukės, tiesiog esu labai tolerantiška ir jautri. Visad pagalvoju, jog išmintingiau pasilaikyti savo nuomonę sau, nes po jos išreiškimo būnu patyčių taikinyje. :)
    džiaugiuosi mažais dalykais, nes juose slypi tikrasis grožis, trūksta tik keleto žmonių, su kuriais galėčiau pasidalinti savo mintimis ir džiaugsmais. Todėl ir uždaviau klausimą psichologei…

  3. Sveiki, esu 16-ikos. Pastebejau kad draugai su kuriais bendrauju neivertina manes stengiuosi elgtis su zmonemis nuosirdziai, draugiskai, tikrai nuosirdziai noriu padeti zmogui nesitikink asmenines naudos.Turiu tokia drauge(mes klasiokes) bendraujame nuo 4 klases taciau artimos pasidarem tik pries kelis metus. Su ja praleisdavau daugiausia laiko nes neturejau daug draugu o tik pazistamu. Mes viska datydavom kartu, eidavom i lauka kiekviena minute zinodavau ka kiekviena veikdavome, eidavau visada ten kur ji noredavo, visada turedavau pritart kai ji kazka siulydavo. O kj papriestaraudavau ji sakydavo kad elgiuos savanaudiskai ir viskas turi buti kaip as noriu. Kuo toliau bendraudama su ja pajutau, kad ji stengiasi mane atskirti nuo kitu, kai tik susipazistu su naujais zmonemis stengiasi kad as su niekuo kitu tik su ja eiciau.Ji to neparodydavo bet iskart siulydavo tik kartu eit ir kad as isvengciau bendravimo su kitais. Taip as nustojau bendrauti su kitais zmonemis ir visa savo laisvalaiki praleisdavau su savo vienintele drauge Tik nesupraskit klaidingai daugeli laiko mes sutardavom puikiai kai budavom tik abi, bet kai tik atsirasdavo koks naujas zmogus mano gyvenime, ji priekaistaudavo kad as noriu buti su visias tik ne su ja ir ja pakeisti i kita zmogu ir taip isduoti. Dabar mes taip pat bendraujam nes esam klasiokes ir po ilgo tarpo musu draugyste nenutruko ir mes vel artimos kaip anksciau. Taciau ji lyg ir stengiasi kontroliuoti mano gyvenima, sako ka as tureciau daryti, ka tureciau lankyti,netgi pagal ja tureciau mesti savo bureli del jos ir lankyt tai ka ji nori ir sako kad taip tureciau pasielgti kad isaugociau musu draugyste ir turetume laiko pabut kartu. Ji niekada nepriimdavo neigiamo atsakymo, del to mes ir pykstames, ir atsisakydama jos prasymo ji pradeda mane apkalbineti prie kitu, pripasakoja negraziu dalyku, kokia as savanaude. Nezinau ka daryti kaip isaugoti draugyste ir jai paaiskinti kad as noriu uzsiimti tai kas man patinka ir kad mes visa laika negalime buti kartu ir veikti to paties,kartais pabut atakirai ir uzsiimt tuom kuom norime taip pat jeigu tureciau kelis draugus tai nieko tokio. Tiesiog noriu tureti ir savo asmenine erdve ir laisve rinktis tai kas man patinka, nes dabar net pati negaliu nuspresti ir issakyt savo nuomones.

  4. O aš tai turiu viena drauge su kuria bendraujame gan ilgai na aišku mes susipykstame ir susitaikome bet man ir užtenka vienos drauges tikrai nebenorečiau daug tureti draugu nes pradeda jie mane jau ir nervinti, nes pamenu seniau budama maža turejau tikrai daug draugu bet jie net ir nebuvo mano tikrais draugais tik dabar aš ir suvokiau, kad jiems kažko buvau naudinga kažko noredavo gauti iš manęs tai ko jie noredavo gauti kartais ir mane tai erzina visi sako kad aš juos erzinu tegul patys ir pasako kodel erzinu gal ir suprasiu bet tada aš vaikas juk ir buvau todel nieko ir nesuprantu aš bandau keistis tikrai nemeluoju seniau gan nelabai ir gražiai elgdavausi su visais žmonemis, bet ir jie su manimi negražiai elgdavosi nu tai logiška aš su jais negražiais elgdavausi ir jie su manimi negražiai elgdavosi ir ačiū dievu kad su jais jau ir nebedraugauju nes jie mane ištikruju užkniso ir erzindavo mane net ir priversdavo ir grasindavo mane kad nebusim draugais ir taip toliau, bet juk aš nemastydavau išviso mane apgaudinedavo ir pasinaudodavo manimi arba išnaudojo manimi man aplamai nepatinka tokie žmones kurie yra vaidmainiai,melagiai,išnaudotojai,dramatiški, na ir panašei, bet dabar jau pilnai suaugus esu panele ir stengiuosi rinktis teisingus draugus pradedu apie gyvenima mastyti na aplamai apie viska mastyti protingai ir buti atsargesnei..

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here