Knotted pencil --- Image by © Matthias Kulka/Corbis
Foto © Matthias Kulka/Corbis

Vis didėjant informacijos srautams, daugelis ima skųstis suprastėjusia atmintimi. Nors didelę dalį informacijos peržvelgiame akimis, o visas dienotvarkės detales dažnai prisimename tik dėl išmaniųjų technologijų ar ryškių lipnių lapelių, vis dėlto atmintis – nepakeičiama žmogaus ypatybė. Ji neatsiejama nuo mokymosi ir nuolatinio tobulėjimo. Apie tai, kokios yra atminties rūšys ir kaip lengviau įsiminti informaciją, skaitykite straipsnyje.

Dvi atminties rūšys: trumpalaikė ir ilgalaikė

Skiriamos dvi atminties rūšys: trumpalaikė (dar vadinama darbine atmintimi) ir ilgalaikė. Trumpalaikė atmintis mums naudinga, pavyzdžiui, skaitant sakinį. Ji ima veikti tam, kad nepamirštume pirmojo žodžio, kol perskaitysime pabaigą.

Žmogaus mokymosi metu gauta informacija iš pradžių taip pat kaupiama trumpalaikėje atmintyje. Tokia atmintimi pasinaudojama, pavyzdžiui, skambinant telefonu, pasižiūrėjus į numerį telefonų knygoje. Trumpalaikė atmintis ‒ mažos apimties, o jos trukmė – sekundės ar minutės. Dėl to mes pamirštame daugybę matytų veidų ar vakarykščių žinių faktus, kurių nepanaudojome.

Trumpalaikės atminties pavertimas ilgalaike vadinamas konsolidacija. Pirminė informacija iš smegenų žievės perduodama į hipokampą (Amono ragą), kur ji apdorojama ir grąžinama į žievę saugoti ilgam laikui. Hipokampas paverčia trumpalaikę atmintį ilgalaike.

Pagal tai, ką įsimename, atmintis dar skirstoma į:

  • epizodinę,
  • semantinę,
  • veiksmo.

Epizodinę atmintį sudaro asmeniniai išgyvenimai. Semantinė atmintis – bendrosios žinios, pavyzdžiui, užsienio kalbų žodžiai, prasminiai ryšiai tarp sąvokų. Veiksmo atmintis susiformuoja mokantis groti pianinu, žaisti krepšinį ir pan. Prireikus anksčiau išmoktus veiksmus atsimename automatiškai.
Šiomis žiniomis galima pasinaudoti ir stiprinant atmintį. Informaciją lengviau atsiminsite, jei ieškosite asociacijų, ryšių. Elementarus pavyzdys: norint prisiminti konkrečių daiktų sąrašą, galima sukurti istoriją, kaip grįžtame namo ir paeiliui susirenkame reikalingus daiktus. Vizualizacija, asmeniniai išgyvenimai ir asociacijos palengvins įsiminimo procesą.

Kaip stiprinti atmintį ir palengvinti įsiminimo procesą?

Sveika mityba. Trumpalaikės atminties pavertimo ilgalaike atmintimi procesuose dalyvauja neuromediatoriai, kurių sintezei reikalingi baltymai. Todėl norint išsaugoti gerą atmintį – būtina subalansuota mityba, kurioje būtų gausu baltyminių produktų. Patartina valgyti žuvies, vištienos, pupelių.

Deguonis. Neuronai yra jautriausios organizmo ląstelės, kurių veiklai reikia itin daug deguonies. Jei neuronai negauna pakankamai deguonies apie 10 min. – žūsta negrįžtamai. Dirbant intensyvų protinį darbą patartina vėdinti kambarius arba padarius trumpas pertraukėles pasivaikščioti gryname ore.
Fizinis aktyvumas. Vis daugiau laiko praleidžiame darbe prie kompiuterių, o aktyvų laisvalaikį iškeičiame į televizijos laidas ar filmus. Tačiau reikia nepamiršti, kad fizinė veikla taip pat labai naudinga ir svarbi mūsų smegenims bei atminčiai. Mankštos ar kitokio pobūdžio fizinio krūvio metu suaktyvėja viso organizmo kraujotaka, neuronai geriau aprūpinami deguonimi, suintensyvėja metaboliniai procesai ląstelėje.

Susikoncentravimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo labiau susikoncentruojama į atliekamą veiklą, tuo greičiau ir lengviau įsisavinama informacija. Todėl dirbant protinį darbą patartina išjungti internetą, mobilųjį telefoną ir pašalinti kitus trukdžius.

Kartojimas. Ilgalaikė atmintis skiriasi nuo trumpalaikės tuo, kad ji lengvai nutraukiama. Ilgalaikė yra pastovesnė, mažiau pažeidžiama. Informacija į ilgalaikę atmintį perkeliama iš trumpalaikės, o perkėlimą palengvina praktika. Kartojant informaciją tarp neuronų susidaro ilgalaikiai ryšiai dėl elektrinių procesų, vykstančių neuronuose.

Atminties naudojimas. Dar vienas elementarus faktas ‒ atmintis stiprėja naudojama. Norint ją išlaikyti, užtenka skaityti, aptarti ir analizuoti perskaitytas knygas, straipsnius, žaisti šachmatais, spręsti kryžiažodžius ir pan. Kitaip tariant, užsiimti įdomia, prasminga veikla, kurios metu naudojama atmintis.

Miegas. Paskutinis, bet ne prasčiausias patarimas ‒ norint stiprinti atmintį, kuris dažnai pamirštamas šiuolaikiniame gyvenime, būtinas kokybiškas miegas. Ilgalaikė įtampa, net jei nėra labai didelė, ypač neigiamai veikia informacijos įsiminimą. Ilgalaikis miego trūkumas pirmiausia susilpnina dėmesingumą, susikoncentravimą, dėl to sutrinka ir įsiminimo gebėjimas.

Taigi norint stiprinti atmintį nebūtina pirkti brangių vitaminų ar papildų, pakanka laikytis sveiko miego ritmo, valgyti baltyminį maistą, karts nuo karto pasimankštinti, kvėpuoti grynu oru, stengtis nesiblaškyti ir išlaikyti dėmesį ir, žinoma, kuo dažniau naudotis atmintimi.
.
Aistė Mikalauskaitė / MedGuru.lt