Kasryt ilgesingu žvilgsniu žiūrite į kalendorių ir skaičiuojate iki atostogų likusias dienas: mėnuo, dvidešimti dienų, penkiolika… Liko tiek nedaug, bet ir tą „nedaug“ reikia įveikti. Per ilgus mėnesius baigiate išeikvoti paskutinius energijos likučius. Nepasiduokite. Susiimkite. Finišo tiesioji jau netoli, todėl likusį laiką planuokite taip, kad pirmomis atostogų dienomis nesijaustumėte galutinai „išsikrovę“.

Iškrautos baterijos sindromas

Laikotarpį prieš atostogas, kai darbas tampa nepakeliamas, laikas tempiasi lyg guminis, o jėgų visiškai nėra, psichologai vadina „iškrautos baterijos sindromu“. Šiuo metu atsipalaiduoti yra pavojinga, nes dėl nuovargio ir jo aštrinamo streso darbe galite pridaryti klaidų, o tada rizikuojate nutolinti taip laukiamas atostogas keliomis dienomis (kol ištaisysite klaidas) arba dar blogiau – vietoje atostogų gali tekti žygiuoti į darbo biržą.

Bet ir mintis „Padarysiu viską, kai grįšiu“ – ne pats geriausias variantas. Visai gali būti, kad iš tiesų viską padarysite, kai grįšite po atostogų. Tik štai sugrįžti gali tekti keletu dienų anksčiau nei planavote. Jūsų paliktos nebaigtų darbų „uodegos“ gali sutrikdyti viso kolektyvo darbą. Taip kad, ką reikia padaryti prieš atostogas, reikia padaryti, tik būtina išlaikyti pusiausvyrą, „kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“, taip sakant.

6 išgyvenimo taisyklės

1. Laisvadieniai skirti tik poilsiui. Neplanuokite generalinio remonto namuose ir sunkių darbų sode. Dabar ypač svarbu išlaikyti paskutinius energijos likučius. Čia panašiai kaip su telefonu: matote, kad baterija baigia „nusėsti“, žinote, kad pilnai įkrauti tuo metu nėra galimybių, bet kad neišeitumėte visai „be ryšio“ bateriją nors šiek tiek įkraunate. Taip ir jūs. Pailsėkite! Prisiminkite, kiek dalykų seniai norėjote padaryti: su vaikais apsilankyti zoologijos sode, su mylimu žmogumi pasivaikščioti po vakarėjantį miestą, su draugais susiorganizuoti iškylą gamtoje. Sunkius, didelių emocinių ir fizinių pastangų reikalaujančius darbus atliksite po atostogų ir ne iškart sugrįžę, o po savaitės dviejų, kai galutinai adaptuositės prie įprasto režimo. Nustebsite, kaip paprastai ir lengvai viskas eisis, kai būsite pailsėję ir atgavę jėgas.

2. Laiko valdymas darbe. Pačius svarbiausius darbus atlikite pirmoje dienos pusėje. Sudarykite sąrašą 5 darbų, kuriuos būtina atlikti šiandien. Darbų sąrašas struktūruoja veiklą, neleidžia gilintis į smulkmenas, emocinius niuansus „kaip aš pavargau“ ir „kada gi tos atostogos“. Darykite pertraukėles, kad galėtumėte įvertinti atliktų užduočių rezultatus. Pasistenkite darbus užbaigti iki darbo dienos pabaigos ir iš biuro išeiti laiku, tokiu būdu neatimsite iš savęs poilsio laiko ir neišprovokuosite dar didesnio emocinio ir fizinio nuovargio.

3. Pakankamas miegas. Šios taisyklės nėra lengva laikytis, nes šiuolaikiniame
gyvenime ant ratų kartais kelionė į darbą ir atgal atima porą valandų ir tą pakeisti ne jūsų valioje. Tačiau galite peržiūrėti savo vakarinius ritualus, pavyzdžiui, sumažinti televizoriui ar naršymui socialiniuose tinkluose skirtą laiką. Dienos ilgėja, šiltėja, gyvename vasaros laiku, galite susikurti ir vasaros įpročius: ilgiau būkite lauke, vakarais nors pusę valandos pasivaikščiokite. Tai puiki priemonė nusiraminti, atsipalaiduoti, nuteikti save miegui.

4. Fizinis aktyvumas. Jeigu seniai sau žadėjote pradėti bėgioti rytais – pradėkite! Bet kokia fizinė veikla pakels tonusą, pridės papildomų teigiamų emocijų. Ypač jeigu gyvenate netoli parko ar alėjos, kur daug žalumos, gryno oro ir gamtos garsų.

5. Taisyklinga laikysena. Sekite save, ypatingai darbe, kur dauguma didžiąją dienos dalį praleidžiame prie kompiuterių. Pastebėkite, kaip sėdite. Nugara sulenkta, deguonies patekimas į plaučius ribotas. Nenuostabu, kad dienos pabaigoje įsiskausta galva ir pajuntate visą kūną apimantį nuovargį, su kuriuo kovoti dažniausiai bandoma milžinišku kavos kiekiu. Deja rekomendacijos kiekvieną puodelį kavos organizmui kompensuoti stikline vandens nesilaikome. Štai ir rezultatas: visą dieną negavus pakankamo deguonies kiekio organizme prisikaupia anglies dvideginio, kas kartu su skysčių trūkumu išprovokuoja nuovargį, o užspausti kaklo slanksteliai – galvos skausmą. Nedidelė laikysenos ir skysčių vartojimo kontrolė gali padėti išvengti visų tų nemalonumų.

6. Šypsokitės. Ryte prabudę nusišypsokite sau, šalia esančiam žmogui, savo atvaizdui veidrodyje. Iš namų išeisite pakilios nuotaikos. Žmogus taip sutvertas – kai patiria teigiamas emocijas, jis šypsosi. Ir atvirkščiai, kai šypsosi, patiria teigiamas emocijas. Nuostabus nieko nekainuojantis būdas pakelti sau nuotaiką ir pagerinti savijautą!

Kuo reikia pasirūpinti darbe:

1. Prieš atostogas visi asmeniniai failai iš darbo kompiuterio turi būti pašalinti. Jeigu asmeninės informacijos jame ypatingai daug, ją apsaugokite slaptažodžiais. Net jeigu esate tikri, kad jums nesant kompiuteriu niekas nesinaudos, rizikuoti neverta: informacija vienose rankose gali tapti ginklu kitose.

2. Suraskite žmogų, kuriam galėtumėte patikėti savo darbus. Jeigu tokio nėra, paprašykite kolegų perimti neatidėliotinas užduotis. Kiekvienam smulkiai paaiškinkite, ko gali prireikti, kur ieškoti reikalingos informacijos, aptarkite visus įmanomus klausimas ir galimas problemas.

3. Nepalikite nebaigtų tų darbų, kuriuos žinote, kad reikia atlikti iki tam tikros dienos. Visi neužbaigti galai ir neišspręstos problemos gali išdavikiškai išlįsti jums atostogaujant. O tuomet neišvengsite kolegų (ir vadovų!) skambučių, laiškų, žinučių. Kils įtampa, nerimas ir stresas, tai yra viskas, nuo ko jums ir reikia atostogų.

Kuo reikia pasirūpinti namuose:

1. Prieš išvykstant nepalikite suverstų kambarių (vis ta viliojanti mintis „susitvarkysiu, kai grįšiu“), kad grįžus ir vos peržengus slenkstį netektų griebtis dulkių siurblio ir į vietas dėlioti išmėtytų daiktų. Nuotaika iškart subjurs. Tas pats galioja šaldytuvo turiniui: nepalikite jame greitai gendančių produktų ir nepalikite jo visiškai tuščio. Nusipirkite pusfabrikačių (taip, nesveika, bet tokiu metu tai išeitis), kad po kelionės nereiktų iškart bėgti į parduotuvę. Padarysite tai užkandę ir pailsėję.

2. Nepalikite namuose didelės pinigų sumos, tam yra bankai. Neblogai būtų surasti žmogų, kuris prižiūrėtų jūsų namus. Prižiūrėti nebūtinai reiškia užeiti į vidų. Užtektų, kad kas nors, pavyzdžiui, artimas kaimynas, žvilgteltų, ar nepravertos durys, neišdaužti langai, ar kas svetimas nesisukioja prie durų.

3. Jeigu laikote naminį gyvūną, jo priežiūra pasirūpinkite iš anksto: ar kas nors kasdien užsuks papildyti maisto, šuns atveju – pavedžioti lauke, ar priglaus savo namuose, ar pasinaudosite gyvūnų viešbučio paslaugomis. Nepamirškite ir kambarinių augalų.

Rekomendacijos nėra sudėtingos ir jų nėra daug, o jas įsisavinę net nepastebėsite, kaip greitai ir neskausmingai darbo dienos keis viena kitą ir ateis TA diena – paskutinė darbo diena prieš ilgai lauktas atostogas! Ir pabaigai noriu priminti vieną auksinę taisyklę – į viską žiūrėkite su humoru.

Parengė: psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.eu
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com

loading...