Klausimas: Sveiki. Dažnai skaitau jūsų puslapį, ačiū. Aš dažnai rašau dienoraštį (vieną-du kartus per savaitę), man jis padeda savęs refleksijai. Gal galėtumėte patarti, kokius klausimus galėčiau sau kelti, kad įvertinti savo savaitę ir suprasti, kas man patiko, nepatiko ir pan? Norėtųsi struktūros, kuri padėtų lengviau apžvelgti praeitą laiką ir ateinančias dienas.
Ačiū, Živilė

Komentuoja psichologas Dominykas Šimkus: Sveika, Živile. Labai konkretus ir naudingas klausimas, kurį galėtų sau užduoti visi.

Visų pirma, norint įvertinti savo savaitę, Tau reikėtų išsikelti tikslą link kurio nori judėti. Tai padėtų tiksliau įvertinti ar judi teisinga kryptimi. Tai yra gana nelengvas darbas, kadangi turi sau gerai pagrįsti, kodėl Tau pasirinktas tikslas yra svarbus, kuom jis yra naudingas, kaip konkrečiai Tu jo sieksi ir kaip pamatuosi, ar judi jo link. Iš dalies tam gali pasitarnauti ir kylantys jausmai ir emocijos. Tai, kas mums patinka ar nepatinka, t.y. kelia slegiančias ar pozityvias emocijas dažnai priklauso nuo to, kokį savo gyvenimo scenarijų mes esame susikūrę (o jį turime visada. Jei nesusikuriame patys, gyvename kažkieno kito primestą).

Jei per savaitę susiduri su situacijomis, kurios Tave džiugina, pakelia nuotaiką, suteikia prasmės jausmą, tikriausiai tai, ką darai tarnauja Tau kaip įrankiai siekiant savo tikslo. Jei išgyveni daug nusivylimo, kaltės, kitų slegiančių jausmų, gali būti, kad Tavo užsibrėžtame kelyje yra daug kliūčių, kurios Tave stabdo (dažnai mūsų pačių elgesys stabdo judėjimą į priekį). Šioje vietoje reikia būti labai atsargiai ir, svarbiausia, sau nemeluoti. Galime patirti daug malonumo sėdėdami su draugais bare, tačiau tam nuolat kartojantis gali kilti ir kiti jausmai, kažką sakantys apie šio praleisto laiko naudą mums. Neturiu nieko prieš pasilinksminimus, tačiau noriu pabrėžti, kad svarbu atsižvelgti į visas kylančias emocijas ir jausmus, į jų visumą, o ne tik stengtis kuo daugiau pasinerti į malonias ir atsiriboti nuo nemalonių. Visos emocijos bei jausmai yra ženklai mums apie mūsų buvimą pasaulyje ir į juos visus derėtų žiūrėti su pagarba. Be abejo emocijos ir jausmai kyla ir dėl kitų priežasčių, tačiau principas tas, kad gali jais vadovautis ir „matuojant“ savo progresą.

Tavo klausime apie tai, kaip geriau suprasti kas patinka ir kas nepatinka, galima įžvelgti ir tai, jog, galbūt, dar apčiuopiamo tikslo neesi išsikėlus. Ką daryti tada? Šiuo atveju galėtum užsirašinėti į savo dienoraštį visus įvykius, patyrimus, kurie Tau kelia prasmės pojūti, kurie įprasmina Tavo dieną. Šį jausmą iš pradžių sunku „pagauti“. Dažniausiai tai toks patyrimas, kuris Tave įtraukia, kuriame prarandi laiko pojūtį, į kurį įsitrauki tiek jausmais, tiek mąstymu. Prasminga veikla gali būti pavaizduota kaip tam tikras tiltas, kuriuo einame ir kurio vienoje pusėje yra mums gerai pažįstami, nuspėjami vaizdai, o kitoje – nepažįstamas ir nenuspėjamas pasaulis. Kad jaustume prasmę mums reikalinga tam tikra struktūra, kad visiškai nepasimestume, bet, tuo pačiu, būtinas ir naujovės elementas, kad toje struktūroje neužtrokštume.

Sek save, kada jautiesi susidomėjusi, jauti iššūkį, bet neesi jo per daug slegiama. Užsirašyk tokias situacijas ir pamėgink po kelių savaičių iškristalizuoti sau apie ką yra šie įvykiai? Kokia jų pagrindinė mintis? Esmė? Kokie jų tarpusavio panašumai? Daugmaž apsibrėžus patyrimą, kuris Tau kelia prasmės jausmą, iš jo gali išsikelti ir tikslą, ką reikia daryti (ir, galbūt, ko nedaryti), kaip elgtis, kur būti, kad Tavo gyvenime prasmingų akimirkų būtų kuo daugiau.

Tiek trumpai apie tai, kaip galima tiksliau ir produktyviau įvertinti bėgančias dienas ir suprasti ar esame patenkinti dabartiniu savo gyvenimu.

Linkiu drąsos ir ryžto siekiant savo svajonių.
Psichologas Dominykas Šimkus | psichologokonsultacijos.wordpress.com
Iliustracija WaltDisney‘s „Pinocchio“ (1940).