Kaip išradingai reaguoti į kritiką?

1

konfliktas

Svarbiausias skirtumas tarp žmonių, į kritiką reaguojančių normaliai, ir tų, kuriuos ji sugniuždo, yra tas, kaip jie supranta kritikos reikšmę. Vieni mano, kad kritikuojamas tik tam tikras jų elgesys, kurį jie analizuoja iš tam tikro atstumo, o kiti, kuriuos bet kokia kritika gniuždo, tiesiog viską “ima į širdį”.

Visi esame susidūrę su kitų žmonių pastabomis ar priekaištais. Tai, kaip mes į tai reaguojame, gali arba labai praturtinti mūsų gyvenimą, arba sumažinti jo kokybę, sukelti depresiją. Girdėdami kritiką, labai lengvai galime kiekvieną žodį priimti pernelyg asmeniškai, sureikšminti. Toliau pateikiame Steave’o ir Connirae Andreas knygoje “Protas turi širdį” aprašytą būdą šiai problemai spręsti, kuris yra paremtas jų ilgamete darbo patirtimi ir pripažintais NLP metodais.

Prieš pradėdami, būkite tikri, kad pusvalandį niekas jūsų netrukdys. Susiraskite ramią, patogią vietą, kurioje be kliūčių galėsite mokytis.

Pasiruošimas. Pagalvokite apie laiką, kai jautėtės tikrai turį reikiamų sugebėjimų, ar buvote tikri esą mylimi, saugūs. Pasirinkite bet kokį pozityvų gyvenimo tarpsnį. Mintimis grįžkite atgal į tą laiką ir kelias sekundes dar sykį tai išgyvenkite, kad aiškiai pajaustus teigiamus prisiminimus galėtumėte vėliau lengvai atgaivinti per visą procesą, jei jų prireiks. Jei proceso metu kažkur pasijusite blogai, tiesiog sustokite ir  dar kartą sugrįžkite į jau minėtus gerus laikus, kad įgautumėte pozityvių jausmų, pastiprinimą ir galėtumėte vėl tęsti.

Pirmas žingsnis. Žvelkite į save iš atstumo. Kažkur priešais pamatykite save. Šis prieš jus stovintis jūs ir mokysis kitaip reaguoti į kritiką. Kadangi jūsų yra prieš jus, tad ir bet koks jautrumas girdimai kritikai liks priešais jus. Galite įsivaizduoti, kad tarp savęs čia ir savęs ten yra grūdinto stiklo pertvara. Per ją jūs gerai girdite ir matote, tai tarsi ekranas per kurį matote filmą. Tai tvirtas apsauginis barjeras, už kurio esate visiškai saugūs.

Antras žingsnis. Išvyskite kritikuojamą save. Priešais jus esantis jūs netrukus bus pradėtas kritikuoti. Stebėkite jį, pradedantį jausti kritiką. Jūs stebite priešais esantį save, kuris tuo pat metu taip pat stebi save, reaguojantį į kažkieno kito dėstomą kritiką. Pabandykite išvysti anapus esančio savęs galvoje tuo metu gimstančius vaizdus.

Įsivaizduokite už stiklo esantį save kaip išradingą, gebantį išradingai reaguoti į kritiką. Jei pajuntate, jog tai įsivaizduoti sunku, atitolinkite kritikuojamo savęs atvaizdą tol, kol jis vėl pradės atrodyti visapusiškai išradingas.

Trečias žingsnis. Suvokite save, suprantantį kritikos reikšmę. Žiūrėkite, kaip prieš jus esantis jūs mintyse kuria filmuką apie girdimos kritikos reikšmę, kaip į vientisą eilę dėliojasi supratimai ir mintys. Tebūnie šio filmuko vaizdinys nedidelis ir pakankamai nutolęs, kad galėtumėte jį laisvai stebėti, paliekant vietos išradingumui ir galbūt net šiokiam tokiam susidomėjimui. Stebėkite, ar jums pavyks sukurti visą filmuką apie tai, ką jus kritikuojantis žmogus turi galvoje, ar vis dėlto vaizdai išliks neryškūs ir nebaigti.

Jei kitas asmuo sako “tu esi grubus” ar “tu visada esi išdidus”, neretai vargiai išties įmanoma nuspėti, ką jis konkrečiai turi omenyje. Tokiu atveju visada verta išsiaiškinti, pavyzdžiui, pasakant “man tai svarbu”, “gerai, kad apie tai užsiminei”, “Ką būtent pasakiau, kas tavo nuomone yra grubu?”

Stebėkite už pertvaros esantį įsivaizduojamą save, kaip jis papildo ir sukuria aiškesnį filmuką iš gautų patikslintų atsakymų.

Labai svarbu sužinoti, ką konkrečiai kitas žmogus turi galvoje, kai kritikuoja, ir saugotis kažkokių savo prifantazuotų apie tai minčių pridėjimo.

Ketvirtas žingsnis. Nuspręskite, kokia yra jūsų nuomonė. Jau sukaupėte pakankamai informacijos. Dabar pamėginkite aiškiai nuspręsti, su kuria kritikos dalimi sutinkate, o dėl kurios esate kitos nuomonės. Būdas tai padaryti yra palyginti ką tik sukurtą kritikos reikšmių filmuką su savo tikrais to paties įvykio prisiminimais/”filmais”. Abu filmukus stebi ir lygina vis dar tas pats kitas jūs, esantis už ekrano. Jis ramiai peržiūri abu “filmus” ir juos palygina.

Atidžiai stebėkite, kaip anas jūs tikrina, ar du regimi “filmai” sutampa. Tai leis jam nuspręsti, ar jis sutinka su visa kritika, ar nesutinka su nei vienu jos teiginiu.

Paprastai taip atsitinka, kad žmogus kritikoje atranda bent dalelę, su kuria jis sutinka. Jeigu jūsų atmintis apie praėjusius įvykius smarkiai skiriasi nuo to, ką sako kritikuojantysis, tuomet turite užduoti jam daugiau klausimų. Pavyzdžiui, galbūt žmogus nusiskundė: “Tau nerūpi mano nuomonė.” Paprašę detalizuoti, kaip jis tai nusprendė, sužinosite gal net visai paprastą priežastį: tarkime, tuo metu, kai žmogus su jumis kalbėjo, jūs buvote nusisukę. Jūs, žinoma, sutiksite, kad buvote nusisukę, tačiau žiūrėjote kitur tik tam, kad, kad geriau apgalvotumėte išgirstą nuomonę ir tai išties buvo susidomėjimo, o ne abejingumo įrodymas.

Penktas žingsnis. Nuspręskite, kaip reaguoti. Iki šiol, kiek atitolę nuo situacijos, kūrybiškai reagavote į kritiką ir rinkote informaciją. Dabar turite galimybę apsispręsti, ką daryti. Žinote su kuo sutinkate, o su kuo tikrai ne. priešais jus esantis jūsų antrininkas pasirenka atsakymą kuris geriausiai dera su jūsų vertybėmis, tikslais, santykiais su kitais žmonėmis ir pan. Pajuskite, kuris atsakymas yra malonus, pagarbus jums ir drauge kitam žmogui. Tai padaryt yra lengviau būtent tada, kai stebite save iš šono, kas suteikia tam tikrą aiškesnio įsisąmoninimo galimybę, platesnį veiksmų arsenalą, kūrybingumo laisvę. Kas yra visiška priešingybė to, kai jaučiatės esąs tiesiogiai atakuojami. Štai keli galimi atsakymų variantai:

a. Pradėkite nuo to, dėl ko su kitu žmogumi sutinkate. “Gerai, kad atkreipei į tai mano dėmesį, nes iki dabar nesupratau savo poelgio reikšmės. dabar žinosiu, kad kitą kartą galiu pasielgti geriau.”

b. Jūsų atsakymas gali būti atsiprašymas: “Labai apgailestauju. Išties pasielgiau kvailai ir nemandagiai.” Nuoširdus atsiprašymas tikrai gali padėti atgauti reputaciją, ypač jei būsite pasiruošęs ateityje elgtis kitaip.

c. Po sutikimo ar atsiprašymo kitam žmogui galite pasakyti tai, kas padėtų jam suprasti jūsų kitokią nuomonę. “Dėkoju, kad tiesiai šviesiai pasakai tai, ką manai. Žinau, kad dažnai kalbėdamas su kitais žmonėmis nusisuku. Nusisukimas man leidžia geriau pagalvoti apie tai, ką tu ar kiti sako, ir ypač tada, kai tai yra kas nors labai svarbaus – man tiesiog reikia daugiau laiko tai suprasti.”

d. Paklausikite kito žmogaus, kas šioje situacijoje galėtų padėti: Ką aš dabar galėčiau padaryti, kad išspręstume susidariusią padėtį?” Tai nereiškia, kad privalėsite tai daryti, bet tokiu būdu galite gauti naudingos informacijos. Kartais žmonės paprašo padaryti ką nors itin komplikuoto ar neįmanomo, bet kur kas dažniau nutinka taip, kad prašymas būna labai paprasta ir lengvai įvykdomas.”

e. Leiskite kitam žmogui žinoti, ką ateityje planuojate daryti kitaip: “Tu teisi – šeimos atostogas planavau su tavimi nepasitaręs. bala nematė, pradėkime viską iš naujo. Kai kitą sykį planuosiu ką svarbaus, būtinai tai derinsiu su tavimi.”

f. Jei netgi surinkę išsamią informaciją visiškai nesutinkate su kito žmogaus nuomone, galite mandagiai tai išdėstyti: “Dėkui už tavo nuomonę. Štai ką aš manau apie tai… Taigi mes į šiuos dalykus žvelgiame labai skirtingai ir, be abejo, kiekvienas iš mūsų turi teisę turėti savo nuomonę.”

g. Gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai jūs nuspręsite, jog kito žmogaus pasaulėžiūra taip stipriai skiriasi nuo jūsiškės, kad jūs nenorite švaistyti savo laiko apie tai diskutuodamas. “Kadangi mūsų nuomonės visiškai skiriasi, manau, kad nėra prasmės mums toliau apie tai kalbėti.”

Šeštas žingsnis. Repetuokite naudodamiesi įgyta informacija, kad kitą kartą būtų lengva elgtis kitaip. Galbūt jau penktame žingsnyje nusprendėte, kad ateityje elgsitės kitaip. Jei nenusprendėte, stebėkite, kaip priešais jus esantis jūsų antrininkas klausia savęs: “Ar aš noriu pasinaudoti iš kritikos gauta informacija ir ateityje elgtis kitaip?” Jei taip, stebėkite save, nusprendžiantį, ką būtent daryti kitaip kitąsyk. Tuomet sekite, kaip jis įsivaizduoja savo pakitusį elgesį.

Šiuos šešis žingsnius pakartokite keletą kartų su kitais pavyzdžiais. Šį procesą naudinga kartoti su įvairiais žmonėmis, kritikuojančiais jus skirtingais būdais. Paprastai trijų-keturių pakartojimų užtenka, kad šis procesas taptų savaimine elgsenos dalimi.

Septintas žingsnis. Susigrąžinkite šį procesą išmokusio savęs dalį. Kai kuriems žmonėms tai gali pasirodyti keista, tačiau tai labai svarbus žingsnis. Jūs ką tik stebėjote, kaip jūsų dalis išmoko naują būdą tinkamai reaguoti į kritiką. Dabar susigrąžinkite šią dalį sau, kad procesas taptų savaimine jūsų asmenybės dalimi. Pirmiausia pašalinkite tą origaninio stiklo pertvarą. Tuomet padėkokite jai už jums suteiktą pagalbą… Ištieskite rankas ir įsivaizduokite, kad apkabinate prieš jus esantį save ir palengva, neskubėdami, įtraukiate jį į savo asmenybę, kad visi jo išmokti dalykai taptų žinomi jums ir ateityje leistų priimti tinkamus su kritika susijusius sprendimus.

Kai kuriais atvejais šis metodas padėjo sprendžiant savikritikos problemas. Procesas buvo pasitelktas kalbantis su savimi. Šis metodas gali būti naudojamas ir komplimentų atveju, kad neįprastumėte prie savimeilę glostančių pagyrų. Peteris Gregory, Veteranų administracijos medicinos centro Fort Harisone, Montanoje psichologijos specialistas šį metodą pritaikė į smurtą linkusiems veteranams, kas padėjo jiems išmokti efektyviai tvarkytis su savo pykčiu.

Steave’o ir Connirae Andreas “Protas turi širdį” (2014, 74-85 p.)

Parengė: Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Foto: Davor Pavelic

Dalintis:

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here