kaledos

Moksliniai tyrimai rodo, kad geriausia dovanoti ne materialią dovaną, o patirtį, tvirtina psichologė Aistė Diržytė. „Tai gali būti namų kinas, vakarienė, koncertas. Tai gali būti ne daiktai“, – teigia psichologė. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, neplanuodami, ką dovanosime artimiesiems, ne tik galime išrinkti jiems nepatinkančias dovanas, bet ir išleisti daugiau.

Išleisime daugiau dėl kelių priežasčių

Apklausų rezultatai rodo, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30–100 eurų. Tai didesnė suma nei anksčiau. Anot O. Bložienės, toks pokytis įvyko dėl keleto priežasčių. „Neturėtume pamiršti pilnėjančių piniginių – augančio vidutinio darbo užmokesčio, mažėjančio nedarbo. Tai žmonėms leido papildyti pinigines. Gerėja vartotojų nuotaika, lūkesčiai. Daugiau žmonių mano, kad ateityje turi galimybių sutaupyti, savo finansinę situaciją vertina teigiamai“, – nurodo O. Bložienė.

Ji priduria, kad nereikėtų atmesti ir euro įvedimo įtakos – daugumai žmonių vis dar sunku įvertinti kainas eurais, todėl jie gali jas apvalinti. „Atrodo, praėjo metai, bet jie praėjo taip greitai. Susivokti, susiprasti dar ne kiekvienam lengva, todėl gali įvykti apvalinimo efektas, dėl kurio žmonės gali išleisti daugiau. Žmonės patys sako – anksčiau dovana kainuodavo 10 litų, dabar jau ir 5 eurus. Manau, tai taip pat turės įtakos“, – teigia O. Bložienė.

Jai antrina ir A. Diržytė. Jos teigimu, jeižmonės planuoja išleisti daugiau ne dėl to, kad daugiau aukos ar dovanas teiks didesniam skaičiui žmonių, tyrimų rezultatai stebina ir netgi nuvilia. Pasak psichologės, Europoje jau pastebimos priešingos tendencijos.

„Nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje, žmonės gyvena labai gerai, nors piniginės tikrai pilnos ir daug pilnesnės nei lietuvių, dovanoms jie išleidžia mažiau. Apskritai pasaulyje šiuo metu labai plinta tausojamojo vartojimo kultūra, kurios Lietuvoje dar nėra“, – pastebi specialistė.

Psichologė: noras pirkti daugiau – nepatenkintų poreikių pasekmė

A. Diržytės tvirtinimu, pasiryžimas dovanoms išleisti daugiau rodo, kad vis dar gyvename materialinių vertybių pasaulyje. Ji atkreipia dėmesį, kad tai gali būti nepatenkintų psichologinių poreikių pasekmė.

„Jei žmonės tiesiog pirks brangesnes dovanas ir tai susiję ne tik su euro įvedimu, rezultatas nuvilia, nes tai reiškia, kad Lietuva eina atgal, kai Europa, Amerika vertybių prasme pradeda judėti į priekį“, – tvirtina A. Diržytė.

O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad Europoje žmonės šiais metais sako planuojantys mažiau išleisti ne dovanoms, o pramogoms ir laisvalaikiui šventiniu laikotarpiu. Anot ekspertės, jie šventines pramogas susikurs namuose, o ne eis į restoranus.

„Visos išlaidos bus skiriamos būti namuose. Tai pokytis. Jeigu lygintume krepšelius, pamatytume, kad šiais metais Europoje atlikta apklausa rodo, jog biudžetas truputį traukiasi. Daugiausia tam įtakos turi Rusijos ir Graikijos gyventojų taupymas. Jie gerokai mažina savo išlaidas. Tiesiog yra priversti tai daryti dėl pasikeitusios finansinės situacijos“, – tvirtina O. Bložienė.

Ji akcentuoja, kad lietuvių planuojamas skirti maksimalus 100 eurų krepšelis Europos gyventojų kontekste vis dar atrodo kukliai, nes ten vidutinis krepšelis gali siekti 500 eurų.

Siūlo dovanas pradėti ruošti antrą dieną po Kalėdų

O. Bložienės tikinimu, nemažai žmonių pirkti kalėdines dovanas planuoja antroje gruodžio pusėje ar netgi Kalėdų išvakarėse, todėl toks nesiruošimas vėliau turi neigiamų finansinių pasekmių. „Neplanavimas priveda prie vadinamųjų finansinių pagirių, kai žmonės sako – išleidau daugiau, negu planavau. Jei tiksliai nežinai savo biudžeto, kiek, kam ir kokias dovanas pirksi, kiek gali išleisti, kartais pats nejausdamas iš tiesų tuos pinigus išleisi. Nesvarbu, ar tai yra grynieji pinigai, ar kortelė“, – tvirtina ekspertė.

Anot O. Bložienės, jei žmonės nesiruošia, bet patiria nemažai išlaidų, vadinasi, jie naudoja savo einamuosius pinigus arba santaupas. Pirmuoju atveju žmonės gali susidurti su sunkumais kitą mėnesį ar net kelis, vykdydami finansinius įsipareigojimus. Antruoju atveju žmogus išeikvoja savo santaupas.

A. Diržytės teigimu, kalėdines dovanas derėtų pradėti ruošti antrą dieną po Kalėdų, nes tokiu būdu ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išrinksite tinkamiausią dovaną.  „Bendraujant su žmogumi, reikia stebėti, kas jam patinka. Tyrimai rodo, kad mums labai patinka dovanos, kurios skatina, žadina bendrus prisiminimus. Jei per metus, bendraudami su žmogumi, patyrėte kažką ypatingo, svarbaus, rekomenduotina tai priminti“, – sako psichologė.

Ji taip pat siūlo žmogui dovanoti tai, kuo jis domisi, kad dovana būtų reikalinga, atitiktų jo interesų sritį, poreikius ar tiesiog būtų jam miela. O. Bložienė antrina, kad, norint parodyti žmogui dėmesį, galima padovanoti rankų darbo dovaną arba apsipirkti ne prekybos centruose, kurie vis dar išlieka populiariausi, bet mažesnių verslininkų parduotuvėse.

Netinkama gali tapti bet kuri dovana

Pašnekovės pabrėžia, kad daugybė daiktų gali tapti netinkama dovana, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl, prieš perkant kalėdines dovanas, derėtų apsvarstyti, kam ir ką dovanoti. „Bet kuris daiktas gali būti visiškai netinkamas kaip dovana, jeigu neatitinka kito žmogaus asmenybės, norų. Dovana yra simbolis, kuris padeda mums išreikšti kitam žmogui dėkingumą, meilę, rūpestį“, – sako A. Diržytė.

O. Bložienė pastebi, kad neretai žmonės planuoja apsiriboti simbolinėmis dovanomis ir tai padeda sutaupyti, bet akcentuoja, kad simbolinės dovanos neturėtų tapti nereikalingais daiktais. „Simbolinės dovanos neturėtų virsti nebūtinomis smulkmenomis, kurias nežinai kur dėti – lyg ir matai padėką, rodomą dėmesį, bet kur paskui dėti tą dovaną? […] Neturėtų būti apsiribojama tokiomis smulkmenomis. Tada jau geriau dovanoti savo kepinį, pagaminti kitą valgomą dovaną, kuri vėliau neužimtų vietos. Daiktai, kurių nėra kur dėti, nėra pati geriausia dovana“, – įsitikinusi ekspertė.

Jei tėvai susiduria su keblumais pirkdami dovanas vaikams, A. Diržytė siūlo lygiai taip pat pabandyti su vaiku išsiaiškinti, ko jam reikia arba ko jis norėtų. Anot psichologės, jei vaikas prašo tokios dovanos, kurios tėvai negali įpirkti, reikėtų vaikui meilę parodyti kitais būdais.

„Svarbu suorganizuoti dovanos atradimą kaip nuotykį. Pavyzdžiui, namuose galima žaisti įvairius žaidimus, kurių metu vaikas jausis mylimas ir pamatys – tėveliai neturi pakankamai pinigų, kad nupirktų norimą dovaną, bet jie labai jį vertina, myli ir nori juo pasirūpinti, o dovana yra padovanota iš visos širdies“, – pataria specialistė.

Dovanų čekis – gera dovana

Pasak A. Diržytės, nežinant, ką dovanoti, geriausia dovanoti patirtį. „Moksliniai tyrimai rodo, kad geriausios dovanos yra ne materialios, ne daiktai, bet patirties dovanojimas. Tai gali būti namų kinas, vakarienė, koncertas. Tai gali būti ne daiktai. Dovanų čekis – taip pat gera idėja. Žmogui suteikiama pasirinkimo laisvė“, – teigia psichologė.

Ji priduria, kad vis dėlto nepakanka padovanoti dovanų čekio, o, jei nusprendžiama pasirinkti tokią dovaną, ji turėtų būti gražiai įpakuota. „Geriausia, kad būtų parašyti kokie nors šilti linkėjimai, padėka, nes geriausia dovana yra ta, kuri išreiškia šilumą, rodo dėmesį“, – teigia A. Diržytė.

O. Bložienė akcentuoja, kad svarbiausia yra planuoti, nes tuomet galima gerai viską apgalvoti.  „Nereikėtų eiti neplanuojant, nežinant, kam ir kas bus perkama. Pasiruošimas padės išvengti ne tik finansinių problemų, bet ir nereikalingų daiktų“, – tikina O. Bložienė.

A. Diržytė siūlo pradėti nuo klausimo – kas kitą žmogų padarytų laimingą.

„Ryto garsai“ | LRT.lt

loading...