Kaip ištverti santykių per atstumą naštą?

0

Klausimas: Jau kurį laiką esu paskendusi giliuose apmąstymuose, o dabar viskas darosi dar neaiškiau.

O situacija trumpai būtų tokia: draugaujam su vaikinu jau 3 su puse metų. Šiais metas susiklostė tokia situacija, kad vaikinas mokosi užsienyje, o aš likau čia – Lietuvoje. Kadangi jau buvome išsiskyrę anksčiau gal mėnesiui (nes nusprendėm, kad tas atstumas bus per daug sunkus, bet vėliau susitaikėm, nes supratom, kad norim sieti savo gyvenimus), čia buvo didžiulis sprendimas, bet abu tikėjom, kad pavyks išlaukt tuos kelis metus, kol iš užsienio draugas grįš į Lietuvą.

Pradžia tikrai buvo be galo sunki, o man kaip labai emocionaliam žmogui, kuriam reikia tvirto peties šalia, buvo dar sunkiau žiūrėti vien į ekraną. Po 3 mėnesių kažkaip nebebuvo ir taip sunku, kažkaip atrodė, jog taip turi būti ir net sunku suvokti, kad mes dar susitiksim.

Na ir dabar po 5 mėnesių jis grįžo. Netikėčiausia tai, kad susitikus neištryško nei ašara, nei pilve drugeliai skraidė, nors prieš tai kol jo nebuvo išliejau begales ašarų. Kelias dienas praleidome kartu, žinoma, viskas smagu, gražu, bet tik trumpam išsiskiriam ir vėl toks jausmas tarsi jo nėra. Kartais ir kai būname šalia aš taip noriu, kad jis su manim daugiau kalbėtųsi, nes man ši situacija nėra normali, po tiek laiko tiesiog žiūrėti televiziją ar bendrauti su draugais. Atrodo norisi išgirsti patvirtinimą, kad niekas nesikeičia, norisi, kad is su manimi diskutuotų ir panašiai, tačiau kai apie tai užsimenu, tai gaunu atsakymą, kad neva aš net nesidžiaugiu jo grįžimu, ieškau tik priekabių ir “Juk mes kelias dienas jau ištisai kartu. Kas tau negerai? Ko trūksta?”.

Ir aš pati suprantu, kad turėčiau džiaugtis, o ne niurzgėti, nes turim tik kelias dienas, bet kažkas viduje man neleidžia. Nors atrodo tikrai su tuo žmogumi norėčiau praleisti savo gyvenimą, bet nežinau ar po dar vieno tokio išsiskyrimo aš nebūsiu visiškai apatiška viskam…

Nebelabai pati suprantu, kas darosi, tai tikiuosi gal jūsų komentaras kažkaip man pagelbės…
Vaida (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ramvydė Vitartaitė: Labas Vaida, ačiū Tau už laišką iš kurio matau, kad esi patyrusi skaudžią santykių per atstumą patirtį bei dabar esi pasimetusi jausmuose. Tai yra normalu santykiuose per atstumą.

Savo laiške rašai, kad susitikus su draugu po 5 mėn., neištryško nei ašara, nei drugeliai pilve skraidė, nors kol jo nebuvo išliejai begales ašarų. Taip yra todėl, kad iš pradžių, jums atsiskyrus tam tikra prasme išgyvenai netektį ir ašaros buvo liejamos tam, kad išreikštum atsiradusį ilgesį tuštumą, nežinomybės jausmą. O jam grįžus nei pravirkai, nei jautei drugelių pilve, nes Tavo psichika „ginasi“ nuo stiprių jausmų, kad nereiktų atsiskyrus vėl verkti ir kankintis. Taip pat rašai, kad susitikus ir trumpam išsiskyrus aplanko toks jausmas tarsi jo nėra, taip nutinka dėl to, nes tu įdėjai daug pastangų, kad priprastum prie jo nebuvimo, todėl trumpam išsiskyrus yra lengviau galvoti, kad jo nėra. Šie psichologiniai procesai yra natūrali reakcija į sunkius išgyvenimus, jie padeda daugiau „nebepatirti skausmo“. Juos pastebėjus ir supratus save, lengviau juos išgyventi ir priimti kaip natūralų reiškinį.

Taip pat visiškai natūralu susitikus laukti ir tikėtis išgirsti pritarimą, jog niekas nesikeičia, nes santykiai per atstumą yra nemažas išbandymas ir sukelia daug sumaišties jausmuose: nežinomybės, baimės bei neužtikrintumo. Norint išvengti emocinio „šaltuko“ susitikus, geriausia prieš jam grįžtant pasiplanuoti savo laisvą laiką – ką veiksit? Išsakyti jam, ką Tu norėtum veikti jam grįžus, padiskutuoti šia tema, tuomet bus daugiau aiškumo. Taip planuoti kiekvieną jūsų susitikimą po ilgo laiko. Be to, norint lengviau ištverti visus tuos metus, kol jis mokysis užsienyje, svajokite kartu, kurkite ateities planus, kaip toliau vystysite santykius, kai jis grįš su visam, pvz.: gyvensite kartu, išvažiuosite į kelionę, išeisite į žygį ar pan.. Tai įneš daugiau užtikrintumo, pastovumo, nes bus ko laukti, bendri planai palaikys santykius, turėsite dėl ko stengtis.

Savo laiške taip pat rašai, kad jis pyksta, kad nesidžiaugi jo grįžimu, nesupranta, ko Tau trūksta. Jis galbūt kaip ir tu, išgyvena nežinomybę ir nerimą, jam taip pat sunku matyti, kai dėl kažkokių priežasčių, kurių jis nežino, nesidžiaugi jo grįžimu. Tad nebijok reikšti jam savo jausmų, kad pasiilgai, laukei jo ir pan. Taip suteiksi jam patvirtinimą, kad niekas nesikeičia ir paskatinsi jį padaryti tą patį. Taip pat bendra susigalvota veikla prieš jam grįžtant sušvelnintų šią trintį. Tačiau jei Tau išsakant savo jausmus, norus ir poreikius vaikinas dažniausiai grubiai atsako, nediskutuoja su Tavimi ir jam vis dėlto užtenka televizijos ir bendravimo su draugais būnant su tavimi, tuomet verta pagalvoti, pasitikrinti, kaip įsivaizduojate bendrą laiko leidimą – kiek jo skirti susitikimams, aktyviai veiklai su draugais, o kiek pasibuvimui dviese. Svarbu, jog abiejų poreikiai būtų patenkinti.

Santykiai per atstumą visuomet yra nemažas iššūkis, tačiau kuo labiau santykiuose vyrauja pasitikėjimas, atvirumas ir nuoširdumas, tuo lengviau išgyvenami didelio atstumo iššūkiai, sklandžiau sprendžiamos problemos. Daugiau pasitikėjimo savimi ir sėkmės!

Psichologė Ramvydė Vitartaitė
El.paštas: ramvyde@gmail.com
Foto: lovewale

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here