Klausimas: Norėčiau patarimo, kaip vertėtų elgtis mano draugei su jos vaikinu. Kadangi ji atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir norėčiau, kad situacija bent šiek tiek pagerėtų. Esminis klausimas būtų toks – kaip jai priversti savo jaunikį elgtis su ja bent jau pagarbiai?

Viskas prasidėjo nuo to, kad jis jai patiko na ir ji su juo permiegojo. Iš anksto aišku, kad ir ji turi psichologinių problemų bei menką savivertės jausmą, ir dabar papasakosiu prie ko tai privedė.

Iš pradžių jis jai patiko ir jie buvo kartu, bet jis su ja tikriausiai buvo vien dėl sekso. Jam tai buvo pirmi santykiai, kadangi jis žmogus ne itin komunikabilus. Jo gyvenimas susidėdavo iš darbo parduotuvėje ir namuose sėdėjimo prie kompiuterio iki 25 metų, kol nesutiko jos.

Labai greitai jis pradėjo rodyti nepagarbą jai, įžeidinėjo visokiais būdais, sakė kokia ji baisi ir pan. Bet ji vistiek kentėjo tai dar kokius metus, matyt bijojo vienatvės. Tuomet apsisprendė su juo išsiskirti. Ir tam laikui jis labai pasikeitė: pirko gėles, saldainius, laukė jos išeinančios iš darbo ir pan., net verkė ir sakė, kad nusižudys, galų gale prisipažino, kad jis nenori jos prarasti, nes galvoja, kad daugiau nesusiras merginos dėl to, kad jis nevykėlis, ir kad ji būtų su juo bent iš gailesčio.

Jie susitarė būti draugais, draugavimas galbūt trūko kelis mėnesius, o tada jie vėl tapo pora. Galbūt ji sutiko, nes neturėjo šalia draugų, jai buvo vieniša ar vien iš neturėjimo kaip praleisti savaitgalį. Reikėtų paminėti, kad ji jau keletą metų kenčia nuo depresijos ir dažnai yra tiesiog abejinga savo likimui, nemyli savęs.

Ir prieš 3 mėnesius ji pastojo, vaikas buvo nelaukiamas. Bet dabar jau atsikratyti vaiko yra per vėlu, be to, kad tai nuodėmė.

Nusprendė tuoktis vien dėl vaiko gerovės. Nors nei vienas iš jų nenori, ypač vaikinas, kuris vis labiau rodo nepagarbą ir nemeilę jai. Priėjo prie to, kad dabar, kai ji neturi pinigų savaitę, kadangi paskendusi skolose, o atlyginimas nedidelis, o už nuomą pinigai didžiuliai, ji gyveno tą savaitę pas jį ir jis net nedavė jai pinigų, kad pilnavertiškai maitintis, vieną dieną pavalgo, kitą neužtenka. Nors jis nėra turtingas, bet pamaitinti ją pinigų tikrai turi. Dar jis sakė, kad balta suknelė jai netiks, nes ji jau turėjo ne vieną partnerį… Žodžiu, susidaro įspūdis, kad jis nori, jog jai truktų kantrybė ir jie išsiskirtų. Bet dėl vestuvių jie jau beveik visiškai apsisprendė ir jos bus greit.

Kaip ji turėtų elgtis, kad jis susiprotėtų? Kad būtų bent minimali pagarba ir harmonija šeimoje nors ir be meilės? Juk bent dėl vaiko turi būti ramybė šeimoje. Gal tiktų net ir manipuliacijos būdai, jeigu jau nėra kitos išeities? Ar jau nieko negalima pakeisti ir jai nulemta būti pažemintai?

Auginti vienai tą vaiką būtų labai sunku, gal net neįmanoma. Bijau, kad ji gali nusižudyti viena. Iš giminių ji negaus jokios pagalbos, o susituokusi juk gautų daugiau lėšų iš valstybės?
Iš anksto dėkoju.

Komentuoja psichologė Agnė Vaiciukevičienė: Sveika,

Visų pirma norėčiau padėkoti už Tavo laišką ir pasidžiaugti, jog stengiesi padėti savo draugei bei ieškai pagalbos. Suprantu, kaip yra sunku ir skaudu matyti kenčiantį Tau brangų žmogų, tačiau Tu nenuleidi rankų ir ieškai išeičių.
Savo laiške svarstai, jog draugė grįžo pas buvusį vaikiną, nes neturėjo šalia draugų ir ji buvo vieniša, tačiau akivaizdu, kad bent vieną ja besirūpinančią draugę ji tikrai turi. Tavo klausimų gausa ir įvairovė leidžia daryti prielaidą, kad Tau ne tas pats, kaip klostysis jos likimas.

Manoma, kad kiekvienas žmogus ateina į mūsų gyvenimą tam, kad kažko išmokytų mus arba patys kažko išmokytume jį. Remiantis šia įžvalga, gali pasvarstyti, koks Tavo vaidmuo jos gyvenime. O kalbant apie vyrus, kurie žemina moteris ir elgiasi su jomis nepagarbiai (tai yra, naudoja prieš moteris psichologinį smurtą), jie ateina į moterų gyvenimą, kad pastarosios pradėtų mokytis girdėti save. Kadangi jos, gyvenančios su vyrais, naudojančiais psichologinį smurtą – tai moterys, kurios neturi jokio supratimo, kas yra ribos ir tai paverčia jas aukomis. Jos jaučiasi nelaimingos, vienišos ir visų apleistos. Moterys patiria aukos sindromą manydamos, kad su antrąja puse nepasisekė, oras už lango bjaurus, darbas nevykęs ir nors kiti džiaugiasi gyvenimu, joms nelemta patirti laimės. Susitaiko su tuo ir priima esamą situaciją kaip likimą – kentėti. Atitinkamai, vyras savo netoleruotinu elgesiu nesąmoningai moko ją gerbti save, atkuria jos asmenybės struktūrą, išryškina, ištraukia į paviršių „aukos“ programą, moko ginti savo ribas ir pastovėti už save. Aukai reikia patirti didelį skausmą, kad pagaliau jai kiltų noras pradėti kažką keisti savo gyvenime. Šiai minčiai antrini ir Tu savo laiške rašydama, kad draugė turi menką savivertės jausmą ir ,,susidaro įspūdis, kad jis nori, jog jai trūktų kantrybė ir jie išsiskirtų”.
Mano nuomone, norint pakeisti savo santykį su aplinka, pirmiausia reikia keisti save ir savo požiūrį. Tad atsakant į Tavo klausimą ,,Kaip jai priversti savo jaunikį elgtis su ja bent jau pagarbiai?”, manau, reikėtų visų pirma pačiai draugei elgtis su savimi pagarbiai. Suprantama, kad aplankius bejėgiškumo jausmui, kyla įvairiausių minčių ir ne visuomet teisingų sprendimo būdų esamai situacijai. Į Tavo klausimą ,,Gal tiktų net ir manipuliacijos būdai, jeigu jau nėra kitos išeities?”, išdrįsiu atsakyti klausimais: ,,O ar būtent ne manipuliacija vaikinas susigrąžino Tavo draugę? Ir prie ko tai privedė?”

Santuoka be meilės dėl vaiko, ne retais atvejais yra pasmerkta būti neramia, nes vaikas jaučia net ir neišsakytus žodžius, vaikai imlūs pajausti šeimoje tvyrančią įtampą, o akivaizdus nepagarbus elgesys yra išmokstamas ir galimai bus perimtas (pats elgesys arba pakantumas netoleruotinam elgesiui). Apie mamų laimę ir jos svarbą auginant vaiką(-us), kviečiu paskaityti išsamiau straipsnyje ,,Laiminga mama – laimingi vaikai” (https://vaikodiena.lt/laiminga-mama-laimingi-vaikai/).

Norisi tikėti, kad gimus vaikeliui, Tavo draugė su vaikinu (sutuoktiniu), jei ne dėl savo gerovės, bet bent dėl naujagimio (dėl kurio šiuo metu ir yra priimtas, kaip suprantu abiems pusėms nenorimas sprendimas tuoktis) ieškos pagalbos ir keis save, o minimi pokyčiai lems keisti ir netinkamus sprendimus.

Taip pat paminėjai, kad draugė ,,kenčia nuo depresijos” ir Tu bijai dėl jos gyvybės, jei draugė liktų viena su kūdikiu. Tad kyla klausimas, ar draugė yra turėjusi suicidinių minčių anksčiau? O gal turėjo net ir bandymų? Ar ji gydosi nuo depresijos, jeigu ši liga jai diagnozuota? Bet kuriuo atveju rekomenduoju kreiptis pas specialistą, kuris padėtų jai įsisąmoninti savo elgesio priežastis, įsivertinti realią situaciją bei atrasti tolimesnius sprendimus.
Mano nuomone, Tavo draugė yra laiminga, kad turi Tave – žmogų, kuriam nuoširdžiai rūpi. Linkiu ir toliau neprarasti kantrybės ir stiprybės ją palaikant.

Agnė Vaiciukevičienė
Psichologinių konsultacijų kabinetas
Donelaičio g. 10, 3-17; Utena
El. paštas: agne.vaiciukeviciene@gmail.com

loading...