Kaip kontroliuoti pyktį nukreiptą prieš save?

0
jausmuose
Nuot. Zena Holloway

Klausimas: Laba diena. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę į gan keistoką situaciją. Jei nepiešiu, esu gan stabilus ir ilgą laiką to nedariau. Bet neseniai vėl pradėjau, kelis piešinius nupiešęs ėmiausis gan sudėtingo ir iš to išėjo neviltis, pyktis nukreiptas prieš save (cigarečių svilinimas į ranką ir pan.) Tiesiog jei pradedu gilintis, į galvą netelpa tokie micro suskaidyti vaizdai. Ką patartumėte, kaip tai kontroliuoti, nes vis dėl to nenoriu atsisakyti piešimo.

Linas

Atsakymas: Labas, Linai. Suprantu, kad gali jaustis pasimetęs ir sutrikęs, kai piešdamas prarandi kontrolę ir imiesi savidestruktyvių veiksmų. Rašai, kad jautiesi visiškai stabilus ir gebantis save kontroliuoti, kol tai nėra susiję su piešimu. Natūralu, kad ilgą laiką nepiešus įgūdžiai gali būti suprastėję, todėl pradėjus piešti sudėtingesnį piešinį ir susidūrus su nesekme tave apėmė tokie jausmai kaip neviltis ir pyktis.

Kartais gali prireikti daugiau laiko ir praktikos, kad būtų galima išlavinti tokius pat įgūdžius, kurie buvo prieš nustojant piešti. Yra žmonių, kurie siekia būti tobuli ir jeigu jiems nepasiseka labai savimi nusivilia. Jeigu keliame sau labai aukštus reikalavimus ir stengiamės juos atitikti (kaip tau piešiant sudėtingą piešinį), tikėtina, kad jausime nerimą, kaltę, gėdą, kad galime šių reikalavimų neatitikti.

Naudinga iškelti sau realius tikslus, kuriuos gali pasiekti ir išmokti tinkamo elgesio, jei visgi nepavyksta to įgyvendinti. Jeigu nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar kartą. Svarbu priimti save tokį, koks esi ir suprasti, kad visi žmonės klysta. “Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje” (E.M.Remarkas).

Šaunu, kad pastebi savo netinkamą pykčio išraišką ir ieškai būdų kaip būtų galima tai pakeisti. Yra įvairių būdų, kaip savęs nežalojant, galima išgyventi kilusius jausmus ir išmokti save kontroliuoti. Gali būti naudinga atidžiai stebėti savo elgesį ir jį racionaliai įvertinti. Suvokus ką darai ne taip, galima eiti prie kito žingsnio – dėti pastangas nukreipti mintis nuo destruktyvaus elgesio ir užsiimti kita veikla, kuri padėtų išreikšti kilusius jausmus.

Pavyzdžiui, pyktį ir nusivylimą gali išreikšti įvairia fizine veikla (bėgiodamas, darydamas kokius nors aktyvius fizinius pratimus), šaukdamas, verkdamas, plėšydamas/glamžydamas popierių, įlįsdamas į šaltą dušą ar klausydamas muzikos, rašydamas dienoraštį. Taip pat gali būti naudinga apie tai, ką išgyveni, pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki. Dažnai atviras pokalbis padeda pasijusti geriau, labiau save suprasti ir į situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Dar galima kreiptis pagalbos į psichologą, kuris pokalbio metu galėtų geriau suprasti ir pasigilinti į tavo situaciją. Kartu galėtumėte išsiaiškinti destruktyvaus elgesio priežastis, kaip geriausiai būtų galima jas spręsti, bei apie į galvą netelpančius vaizdinius.

Kartais gali prireikti daugiau laiko ir pastangų, kad elgesys pasikeistų norima linkme, svarbu nenustoti bandyti.

Sekmės,
Psichologė Gintarė Saročkaitė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here